Sisteminė raudonoji vilkligė (SRV) - tai lėtinė uždegiminė autoimuninė liga, pažeidžianti įvairias organų sistemas ir organus. Dažniausiai pakenkiami oda, sąnariai, inkstai, plaučiai, nervų sistema.
Sisteminės raudonosios vilkligės paveikti organai
Ji išsivysto tuomet, kai organizmą nuo virusų, bakterijų ir kitų "įsibrovėlių" saugantis imunitetas pradeda nebeskirti, kas yra sava ir kas svetima, ima daryti atpažinimo klaidų ir naikinti savo organizmą. Dėl to autoimuninės ligos labai klastingos.
Priežastys ir paplitimas
SRV metu imuninė sistema, įprastai kovojanti su bakterijomis, virusais, grybeliais, ima atakuoti sveikus savo organizmo audinius. Šio reiškinio priežastis nėra aiški. Manoma, kad tam turi įtakos genetinis polinkis, hormonai, aplinkos veiksniai, infekcijos. Tam tikri vaistai gali sukelti vaistų indukuotą SRV. Buvimas saulėje gali pabloginti SRV bėrimą, o kai kuriems žmonėms net ir provokuoti ligos paūmėjimą.
Inovatyvios medicinos centro mokslininkų duomenimis, sisteminės raudonosios vilkligės paplitimas Lietuvoje yra 16,2 atvejo 100 tūkst. saugusiųjų gyventojų. Kitaip tariant, Lietuvoje galėtų būti apie 400 diagnozuotų, atitinkančius visus ligos kriterijus, sisteminės raudonosios vilkligės atvejų. Nustatyta, kad šia liga moterys serga apie 10 kartų dažniau negu vyrai. Liga paprastai pasireiškia po lytinės brandos, 20-30 gyvenimo metais. Kartais pasireiškia nėštumo metu ar tuoj po gimdymo.
Taip pat skaitykite: Senelių namų direktoriai
Simptomai ir diagnozė
Sisteminė raudonoji vilkligė yra lėtinė liga. Jos eiga būna skirtinga ir nenuspėjama. Ligos požymiai gali atsirasti staiga arba pasireikšti iš lėto, būti įvairaus sunkumo ir skirtingos raiškos. Tikslios ligos priežastys nėra žinomos. Jos atsiradimą skatina išoriniai faktoriai, tokie kaip saulės spinduliai, kai kurios virusinės infekcijos, medikamentai, hormonų disbalansas brendimo laikotarpiu.
Susirgus kiekvienas organizmas reaguoja savaip ir labai nespecifiškai: dažniausiai pasireiškia karščiavimas, raumenų bei sąnarių skausmas ir nuovargis. Ligai būdingas nespecifinis ilgalaikis nedidelio laipsnio karščiavimas. Dažnai pastebimas sąnarių sustingimas, skausmas, patinimas; pažeidžiami riešų, pirštų, kelių sąnariai. Skausmas gali pereiti nuo vieno sąnario prie kito, tačiau sąnarių nedeformuoja. Inkstai pažeidžiami daugiau nei pusei sergančiųjų. Dėl širdies raumens uždegimo gali atsirasti infarktą simuliuojantys skausmai. Gali sutrikti pirštų kraujotaka. Pirštai pabąla, pamėlsta, skauda.
Siekiant diagnozuoti ligą yra aprašomi sergančiojo nusiskundimai, ieškoma būdingų požymių (drugelio formos bėrimo) ir atliekami tyrimai, kad būtų galima nustatyti pažeistą sistemą arba organą. Laboratoriniai tyrimai taip pat nėra vienareikšmiški, todėl labai svarbu teisingai diagnozuoti siteminę raudonąją vilkligę, kad būtų galima parinkti tinkamą gydymą. Liga diagnozuojama aktyvios stadijos, kai organizmo irimo procesas yra progresavęs, todėl visiško išgydymo tikėtis negalima. Pagrindinis gydymo tikslas yra stebėti ligos požymius ir stabdyti vidaus organų irimo procesus.
Kai kuriems pacientams, sergantiems sistemine raudonąja vilklige, gali būti diagnozuota trombocitopenija. Tai būklė, kai laikinai ar nuolat sumažėja trombocitų kiekis kraujyje. Odos mėlynės, kraujosrūvos, kraujas šlapime, kraujavimas iš virškinimo trakto, į galvos smegenis, gausios, ilgai trunkančios mėnesinės, dantenų kraujavimas yra trombocitopenijos požymiai.
Gydymas ir gyvenimo būdas
Sergantiems SRV itin svarbu laikytis optimalaus darbo ir poilsio režimo. Liga gydoma nesteroidiniais didelėmis kortikosteroidų dozėmis bei kitais imuninę sistemą slopinančiais vaistais.
Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuojama bazinė pensija?
Valstybė kiek galėdama prisideda tiek paslaugomis, tiek kompensuodama vaistus, kad palengvintų žmonėms šią naštą. Ligai gydyti kasmet iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skiriama apie 200 tūkst. eurų. Dar daugiau lėšų, šiemet - per 260 tūkst.
Neįgalumas ir socialinė parama
Darbingumo lygio terminai nustatomi vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 8 dalies nuostatomis, atsižvelgiant į ligos sukeltas komplikacijas, t. y. organų sistemų funkcijų sutrikimus, jų sunkumą - tiek dėl sisteminės raudonosios vilkligės, tiek ir dėl kitų ligų sukeltų organizmo funkcijų sutrikimų. Darbingumo lygis nustatomas pagal vienodus kriterijus tiek protinį, tiek fizinį darbą dirbantiems asmenims tiek dėl somatinių, tiek dėl psichikos ar protinių sutrikimų.
Sunkesniu atveju darbingumo lygis gali būti nustatytas vieneriems ar dvejiems metams, iki profesinės reabilitacijos programos pabaigos arba net iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, kai neprognozuojamas asmens sveikatos būklės ir profesinių, funkcinių veiksnių pasikeitimas, turintis įtakos asmens darbingumo lygiui, asmens sveikatos sutrikimai yra nuolatinio, nekintančio pobūdžio.
Šių metų sausio 1 d. įsigaliojo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisos, kuriomis nustatyta minimali socialinio draudimo įmokų bazė, t.y. kad draudėjo įmokos už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis.
Asmenims, kurių darbo, socialinio draudimo ir kitos pajamos dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių yra nepakankamos, gali būti teikiama piniginė socialinė parama: socialinė pašalpa, būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos. Ji nurodo dar vieną paramos šaltinį - savivaldybes, kurios, geriausiai žinodamos gyventojų problemas, turi teisę teikti socialinę paramą ir nenumatytais atvejais.
Taip pat skaitykite: Ukrainos Ateitis: Rusijos Pensininko Nuomonė
Sergantiesiems sistemine raudonąja vilklige, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažintas 0-25 proc. darbingumo lygis, ar iš dalies darbingiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas 30-40 proc. darbingumo lygis, taip pat asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažintas didelis specialiųjų poreikių lygis, skiriama pakartotinė ir palaikomoji reabilitacija.
Pakartotinės ar palaikomosios reabilitacijos metu viskas apmokama PSDF biudžeto lėšomis. Iš pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų (iš poliklinikų) neįgalūs pacientai, esant indikacijų, gali būti siunčiami pakartotinės ar palaikomosios reabilitacijos. Vadovaujantis minėtu įsakymu, tik fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, gali skirti atitinkamą medicininį reabilitacinį gydymą. Jeigu pacientui būtų skirtos ne palaikomosios reabilitacijos, bet ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugos, jis jas galėtų gauti pasirinktoje, šias paslaugas teikiančioje įstaigoje, esančioje ne tik tame mieste, kuriame pacientas gyvena, bet ir kitame mieste.
Darbo kodekso nuostatos
Darbo kodekso (DK) 128 str. 4 d. numatyta, kad kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje sudaroma, atsižvelgiant į darbuotojų pageidavimus (prioriteto tvarka). Ji atkreipia dėmesį į DK 138 straipsnį, kuris nustato pailgintas ar papildomas atostogas ir kitas lengvatas neįgaliems darbuotojams bei darbuotojams, auginantiems vaikus. Neįgaliems darbuotojams, kai jie dirbama penkias dienas per savaitę, suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos dirbantiems šešias darbo dienas per savaitę. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos 5 savaičių trukmės atostogos.
DK 25 str. 1 d. reglamentuoja, jog darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 str.1 d. 11 p. nustatomos darbuotojo pareigos: darbuotojai, rūpindamiesi savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata, turi: gavus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, išvados kopiją pateikti darbdaviui. Minėtos tarnybos sprendimai dėl neįgaliojo darbo pobūdžio ir sąlygų privalomi darbdaviui ir darbuotojui.
Įstatymai įpareigoja darbdavį tvirtinti darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir darbuotojų sveikatos patikrinimo grafiką, su juo pasirašytinai supažindinti darbuotojus ir kontroliuoti, kaip šio grafiko laikomasi. Kai darbuotojas, nuslėpdamas nuo darbdavio savo neįgalumo faktą, nepateikia NDNT išvados ir darbdaviui, atitinkamai, lieka nežinomas darbuotojo neįgalumo ar sumažėjusio darbingumo lygio faktas, darytina išvada, kad iš sąžiningo darbdavio negalėtų būti reikalaujama tokio darbuotojo atžvilgiu taikyti teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias papildomas garantijas neįgaliesiems. Šiuo atveju nesąžiningas darbuotojas pats prisiima potencialią riziką ir konkliudentiniais veiksmais pripažįsta savo norą nesinaudoti garantijomis. Darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo, siųsdamas dirbantį asmenį tikrintis sveikatą, Asmens medicininėje knygelėje (sveikatos pase) F Nr. 048/a privalo nurodyti kenksmingus darbo aplinkos veiksnius ir jų dydžius konkrečioje darbo vietoje.
tags: #raudonosios #vilkliges #koks #invalidumas