Slaugos problemos po širdies transplantacijos komplikacijos

Širdies transplantacija - tai gyvybę gelbstinti procedūra, tačiau po jos gali kilti įvairių slaugos problemų ir komplikacijų. Šiame straipsnyje aptarsime įgimtų širdies ydų diagnostiką, gydymo taktiką ir emocinius iššūkius, su kuriais susiduria pacientai bei jų artimieji.

Įgimtos širdies ydos: diagnostika ir klasifikacija

Įgimtosios širdies ydos (TLK-10-AM žymimos Q20-Q25 kodais) - tai širdies anatominių struktūrų ir stambiųjų kraujagyslių vystymosi patologija, kuri išsivysto nėštumo metu, bet gali išaiškėti tik gimus vaikui. Kritinės ydos - su gyvybe nesuderinami pakitimai, kai būtinas operacinis gydymas. Nemaža dalis įgimtųjų širdies ydų nustatomos prenataliniu laikotarpiu. Įgimtosios širdies ydos nustatomos apie 1 proc. gimusių kūdikių (išskyrus mitralinio vožtuvo prolapsą, dviburį aortinį vožtuvą). Įgimtosios širdies ydos yra vienos dažniausių vaikų raidos ydų. Kasmet su tokiomis ydomis gimsta 8-10 iš 1 tūkst. gyvų gimusių naujagimių.

Dažniausios įgimtosios širdies ydos naujagimiams yra šios:

• Skilvelių pertvaros defektas (30,5 proc.)
• Prieširdžių pertvaros defektas (9,8 proc.)
• Atvirasis arterinis (Botalo) latakas (9,7 proc.)
• Plaučių arterijos angos susiaurėjimas (6,9 proc.)
• Aortos lanko susiaurėjimas (koarktacija) (6,8 proc.)

Kai kurios įgimtosios širdies ydos siejamos su chromosomų patologija arba vieno geno mutacija. Tiesioginį apsigimimą sukeliantį (teratogeninį) poveikį širdies vystymuisi turi alkoholis. Didesnė tikimybė diagnozuoti širdies ydą yra neišnešiotiems naujagimiams. Daugeliu atvejų širdies defektų priežastis nėra žinoma. Yra ir daugiau veiksnių, kurie gali padidinti riziką, kad vaikas gims sirgdamas širdies yda: mamos sirgimas raudonuke, diabetu ar virusine infekcija, rūkymas, tam tikrų vaistų ar narkotinių medžiagų vartojimas nėštumo metu.

Hemodinaminė įgimtųjų širdies ydų klasifikacija

1. Nuo arterinio latako priklausomos ydos:
• Įgimtosios širdies ydos su kliūtimi (obstrukcija) kairiojo skilvelio išstūmio trakte.
• Įgimtosios širdies ydos su kliūtimi (obstrukcija) dešiniojoje širdies pusėje.
• Paralelinė kraujotaka - stambiųjų kraujagyslių transpozicijos (SKT) yda.
2. Įgimtos širdies ydos, nepriklausomos nuo AAL:
• Pasireiškia širdies ir plaučių perkrova padidėjusiu kraujo tūriu dėl vykstančių nuosrūvų (šuntų) iš kairės į dešinę.
3. Sudėtinės sudėtingos širdies ydos:
• Visiškai anomalus plaučių venų drenažas su plaučių venų obstrukcija, bendras skilvelis, bendras arterinis kamienas.

Diagnostika

1. Anamnezė: nėščiosios infekcija, žalingi įpročiai, įgimtosios širdies ydos šeimoje, paveldimoji patologija, antenatalinė diagnostika.
2. Klinikiniai širdies ir kraujagyslių tyrimo metodai: naujagimio apžiūra, auskultacija, palpacija, arterinio kraujo spaudimo (AKS) visose galūnėse matavimas.

Šiais laikais įmanoma ištirti kūdikio širdį dar jam esant gimdoje, atliekant vaisiaus echokardiogramą. Tai speciali ultragarso skenavimo rūšis, kuri padeda nustatyti svarbius apsigimimus vaisiaus širdyje jau 14-18 nėštumo savaitę.

Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai

Postnatalinė diagnostika

• Elektrokardiografija
• Krūtinės rentgenoskopija
• Širdies kateterizacija

Klinikiniai įgimtųjų širdies ydų ir neišnešiotų naujagimių AAL požymiai:

• Ūmios širdies perkrovos spaudimu klinika, jei yra kliūtis kairiojoje širdies pusėje.
• Klinikiniai mėlynųjų širdies ydų požymiai.
• Širdies perkrovimo tūriu simptomai.
• Klinikiniai neišnešiotų naujagimių AAL požymiai dažniausiai atsiranda 5-7 gyvenimo parą.

Kiti įgimtųjų širdies ydų ir neišnešiotų naujagimių AAL diagnostikos metodai: pulsoksimetrija (SpO2 stebėsena), hiperoksijos testas, tiesinė krūtinės ląstos rentgenograma, elektrokardiograma, kardioechoskopija, kompiuterinė tomografija naudojant kontrastinę medžiagą, širdies branduolių magnetinis rezonansas.

Įgimtųjų širdies ydų eigos vertinimas ir gydymo taktika

1. Nereikšmingos šuntinės ydos: klinikiniai požymiai dažniausiai nematomi, gydymas nereikalingas, naujagimio būklę turi stebėti neonatologas, šeimos gydytojas, pirmąjį gyvenimo mėnesį konsultuoja vaikų kardiologas neatidėliojant.
2. Reikšmingos šuntinės ydos: dažniausiai išsivysto lėtinio stazinio širdies nepakankamumo požymiai, todėl skiriamas širdies nepakankamumo gydymas, stebimas naujagimio svorio augimas, naujagimis perkeliamas į tretinio lygio centrą arba skubiai siunčiamas konsultuotis su vaikų kardiologu. Būtina ir vaikų kardiochirurgo konsultacija.
3. Nereikšmingos stenozinės ydos: klinikiniai požymiai dažniausiai nesunkėja, gydymas nereikalingas, būtina stebėti svorio augimą, vertinti stenozės sunkumo laipsnį, naujagimis perkeliamas į tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį centrą arba skubiai siunčiamas konsultuotis su vaikų kardiologu.
4. Reikšmingos stenozinės ydos: palaipsniui išsivysto hipokesimijos arba sisteminės kraujotakos nepakankamumo požymiai (cianozė arba blyškumas, dusulys), naujagimį būtina perkelti į tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį centrą bei siųsti konsultuotis su vaikų kardiochirurgu.
5. Sunkios kritinės obstrukcinės ydos: greitai blogėja naujagimio būklė per pirmąsias paras po gimimo, neapčiuopiamas a. femoralis pulsas, didėja viso kūno cianozė - stabilizavus būklę, naujagimis būtinai skubiai perkeliamas į artimiausią širdies chirurgijos centrą.

Gydymas

1. Nuo AAL priklausomos įgimtosios širdies ydos:
• Prostaglandino E1 (PGE1) infuzija.
• Sisteminės ir plautinės kraujotakos subalansavimas, jei yra kritinė obstrukcija kairiojoje širdies pusėje.
• Endotrachėjinė intubacija.
• Miokardo inotropijos gerinimas dopamino infuzija.
• Hipoglikemijos ir hipokalcemijos koregavimas.
• Naujagimio perkėlimas į specializuotą širdies chirurgijos centrą.
2. Vidutinio sunkumo ir sunkios stenozinės ydos:
• Kartais skiriamas ilgalaikis gydymas beta adrenoblokatoriais (metoprololiu), siekiant sumažinti stenozės progresavimą iki numatomos operacijos.
3. Įgimtosios širdies ydos, pasireiškiančios dekompensuotu staziniu širdies nepakankamumu:
• Prieškrūvį mažinant diuretikais.

Emociniai iššūkiai ir artimųjų patirtys

Organų transplantacijos laukiantys recipientai ir jų artimieji patiria didžiulį stresą ir emocinius iššūkius. Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB) dalijasi pasakojimu, kuriame transplantacijos sulaukusio jaunuolio mama Linda Razgaitienė ir medicinos psichologė Sandra Birbilaitė dalinasi patarimais ir įžvalgomis.

L. Razgaitienė, besidominti medicinos naujovėmis, iki sūnaus ligos apie organų donorystę žinojo nedaug. Todėl kai gydytoja užsiminė, kad Mantui ateityje gali tekti transplantuoti širdį, jo mama iš pradžių šios žinios nesureikšmino.

Pasak moters, sūnus nuo pat mažų dienų buvo sveikas vaikas - nei darželį, nei mokyklą lankant, jo nekankino ligos. Tačiau paauglystėje, kai Mantui buvo 16 metų, medikai netikėtai diagnozavo širdies ligą. Nors tiksli ligos priežastis neaiški, tikėtina, kad komplikacijas sukėlė persirgtas gripas.

Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje

Žinią, kad mano vaikui reikės - dabar jau tikrai reikės - transplantuoti donoro širdį, priėmiau kaip baisią, protu nesuvokiamą neišvengiamybę. Žinią, tolygią žiniai apie mirtį. Galbūt, jei būčiau ruošusis šiai žiniai, būtų buvę lengviau ją priimti. Sudėtingiausia buvo pripažinti, kad širdies transplantacijos reikia ne kam nors kitam, o mano sūnui, - slogius išgyvenimus prisimena moteris.

L.Razgaitienė pasakoja, kad atsiradus donorui, Mantas išgyveno didžiulį nerimą. "O man tai buvo didelis džiaugsmas - jokio nerimo neliko", - tikina moteris, besąlygiškai pasitikinti medikais, todėl ir dabar tikėjusi, kad viskas pasiseks.

Ką L. Razgaitienė patartų žmonėms, kurių artimieji laukia transplantacijos? "Išskirčiau keletą dalykų. Pirmiausia - kalbėtis su gydytojais, klausti jų, jeigu kas neaišku. Kalbėtis su artimuoju, laukiančiu transplantacijos. Labai svarbu ir nepalikti savo artimojo vieno, kartu kurti ateities planus, svajoti. Neatstumti artimojo. Ieškoti kelio į jo širdį."

Kai Mantui būdavo labai sunku, mama ji guosdavo: „Širdies transplantacija - ne pati didžiausia bėda. Pažiūrėk, kiek žmonių gyvena dar sunkiau - akli, be rankų, be kojų. Bet - gyvena! Gyvensi ir tu, nes tai nėra pasaulio pabaiga“.

Medicinos psichologė Sandra Birbilaitė teigia, kad sunkiai sergančiojo artimieji išgyveną visą gamą jausmų, bet stipriausi jų - nerimas dėl mylimo žmogaus ateities, nežinomybė ir baimė. Drauge - ir vilties jausmas, jis padeda nepalūžti. Dažnai žinia, kad artimajam būtina transplantacija, gali sukelti šoko jausmą, tada užklumpa labai aiškus suvokimas apie situacijos rimtumą.

Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje

Artimiesiems šiuo metu tenka didelė atsakomybė: jie pergyvena ir rūpinasi donoro laukiančiu artimuoju, tuo pačiu tenka rūpintis šeima, buitimi, dažnai susiduriama su finansiniais sunkumais, todėl gali būti, kad jie turi gerokai mažiau galimybių pasirūpinti savimi, savo poreikiais, kartais net ir tokiais baziniais, kaip miegas, maistas ar poilsis.

S.Birbilaitė: Artimieji dažnai pamiršta save, besirūpindami sergančiu artimuoju, jie prisiima daug atsakomybių, dažnai savo pačių poreikių sąskaita stengiasi su viskuo susitvarkyti. Svarbu tokiu metu nesidrovėti ir labai konkrečiai paprašyti aplinkinių pagalbos, pačios įvairiausios - galbūt pagalbos buityje, kad kažkas padėtų rūpinantis namais ar maisto ruoša, vaikais ar naminiais gyvūnais, galbūt reikia emocinės paramos.

Labai svarbu, kad artimieji neužmirštų savęs, nes tik pailsėję ir pasirūpinę savimi, jie bus kantresni ir galės daugiau padėti sergančiajam. Nuovargis sukelia pykčio ir nusivylimo jausmus, kuriuos nenoromis galima išlieti tiek ant sergančio asmens, tiek ant kitų artimų žmonių.

S. Birbilaitė: Kiekvienas transplantacijos laukiantis asmuo, kaip ir bet kuris mūsų, labai individualiai tvarkosi su jam sudėtinga situacija: vieni apmąsto ir išgyvena savyje, dalis jų, kad ir laikinai, atsitraukia, užsisklendžia savyje, kiti jaučia daugybę jausmų, kuriais nori pasidalinti su aplinkiniais, nori aptarti nerimą keliančias mintis ir baimę dėl ateities.

Svarbu nesumažinti ir nesumenkinti sergančiojo jausmų, nenukreipti temos, kaip kartais bandoma pasakant: „tu turi galvoti pozityviai”, „tau negalima nerimauti” ir pan. Tokiu būdu mes parodome, kad ši tema mums nepatogi ir mums sunku apie tai kalbėti, bet sergančiojo nerimo tai nesumažina. Tiesa ta, kad nerimas ir baimės mažėja apie jas kalbant, tik nereikėtų jų auginti kalbant kartu su sergančiuoju. O ir išbūti šalia artimojo neigiamų jausmų nėra lengva.

S. Birbilaitė: Kiekvienas iš mūsų savaip stipriname savo vidinius resursus: vieni - atsitraukdami ir viską apgalvodami, kiti - dirbdami, dar kiti - bendraudami ir gaudami palaikymą. Svarbu pajausti, ko man šiuo metu labiausiai reikia: jei kankina nežinomybė, trūksta žinių - padėtų pokalbis su medikais ar žmonėmis, kurie sulaukė transplantacijos, ar jų artimaisiais.

Pagal galimybes reikėtų kiek galima labiau pasirūpinti savo miegu, mityba, stresą mažina sportas ar tiesiog pasivaikščiojimas. Labai svarbu visu šiuo sunkiu laikotarpiu nepamiršti savęs. Dažnam artimajam vidinės stiprybės teikia ir laikas, leidžiamas su sergančiuoju, matant, koks jis yra jam svarbus.

tags: #slaugos #problemos #po #sirdies #transplantacijos