Savižudybių prevencija socialinėje medijoje

Pastaruoju metu pastebima nerimą kelianti tendencija - Lietuvoje ir kitose šalyse daugėja nepilnamečių savižalos ir savižudybės atvejų, kurie yra susiję su socialiniuose tinkluose plintančiais pavojingais iššūkiais bei „žaidimais“.

Socialinės medijos dabar yra užgriozdintos melagienomis, nes ši komunikacijos rūšis yra labai pigi. Bet niekas negali mums sukliudyti irgi išmaniai pasinaudoti šiuo komunikacijos kanalu ir populiarinti sveiką gyvenimo būdą.

Kaip atpažinti priklausomybę nuo vaistų

Lietuva neretai vadinama įvairių negatyvių reiškinių rekordininke. Viena iš sričių - perdėtas vaistų, ypač psichotropinių, vartojimas.

Kauno apskrities priklausomybės ligų centro Konsultacinės poliklinikos vedėja gydytoja psichiatrė Vilma Pukelevičienė teigia, kad į gydymo įstaigą dėl priklausomybės benzodiazepinams pacientai dažniausiai kreipiasi tada, kai per dieną išgeria gana daug tablečių. Teko gydyti pacienčių, kurios suvartodavo 60-70 tablečių per parą. Tokiais atvejais rekomenduojama stacionarinė detoksikacija, nes būtina nuolat stebėti paciento būklę.

Kadangi raminamieji vaistai yra receptiniai, kyla klausimas, iš kur ir kokiais būdais jie gaunami. Patys priklausomi nuo vaistų žmonės prasitaria, kad dalį vaistų jie gauna legaliai, t.y. išrašo šeimos gydytojai ar psichiatrai, kitą dalį gauna iš pažįstamų gydytojų, kurie užjaučia ir pasigaili. Vaistais taip pat aprūpina draugai, kurie juos „sutaupo“. Kartais vagiami receptai, prašoma giminių, ypač vyresnio amžiaus, kad išsirašytų vaistų sau, ir tada juos perperka.

Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose

Psichologė J. Ramšienė atkreipė dėmesį, kad priklausomybės eigoje susiformuoja labai stiprūs įpročiai - ryte tabletė, per pietus, susinervinus, pavargus, vakare prieš miegą, naktį ar paryčiui. Žmogus įpranta ir siekia pagerinti savo būseną lengviausiu ir jam vieninteliu priimtinu būdu. Vėliau būsenos ima blogėti nuo tų pačių vaistų poveikio.

Psichologinės pagalbos esmė, pradėjus vaistų nutraukimą, yra padėti žmogui suvokti, kas vyksta dėl vaistų poveikio mažėjimo, nuraminti, suteikti edukacinę, motyvacinę paramą nepasiduoti norui vartoti tabletes, padėti numatyti veiksmų planą atsiradus recidyvo pavojui. Tolesniuose etapuose padedama suvokti ir tvarkytis su mintimis, užslopintais jausmais, kurie pradeda „atsibusti“, nustojus svaigintis.

Pasak psichologės, žmonių noras gauti tabletę yra susijęs su momentiniu vaistų poveikiu, nes nemalonūs simptomai, pavartojus medikamentų, dingsta labai greitai. Psichoterapija yra ilgalaikė, o teigiamas rezultatas jaučiamas tik po kurio laiko, dėl to žmogus neretai išsigąsta, kai sužino psichologinės pagalbos ypatumus, nes lūkesčiai neatitinka tikrovės. Be to, pradėjus terapiją iš pradžių būklė gali pablogėti, nes iškyla asmenybinės ir tarpasmeninių santykių problemos, kyla jausmų chaosas, pamačius daug metų neigtą realybę.

Dažnai po priklausomybe slepiasi psichologinės ir dvasinės traumos, patirtos vaikystėje ar brendimo laikotarpiu, kurias bandoma slopinti medikamentais.

Gydytoja psichiatrė V. Pukelevičienė pastebėjo, kad labai dažnai greta medikamentinės priklausomybės nustatoma ir priklausomybė alkoholiui. Psichologė J. Ramšienė teigė, kad žmonėms, kurie yra priklausomi nuo vaistų ir alkoholio, „pasisekė“ labiau, nes, be psichoterapijos, jie gali lankytis anoniminių alkoholikų grupėse, o tai ženkliai padidina sveikimo galimybes.

Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija

Visi kalbinti specialistai pabrėžė, kad pagrindinis veiksnys, padedantis išsivaduoti iš priklausomybės, yra paties asmens motyvacija. Tačiau šią motyvaciją gali pastiprinti arba susilpninti aplinkiniai žmonės, pirmiausia šeimos nariai. J. Valiulienė atkreipė dėmesį, kad šeimos nariai, ilgą laiką gyvendami su priklausomu asmeniu, neišvengiamai yra įtraukiami į priklausomybės procesą. Tai reiškia, kad šeimos nariai įsitraukia į priklausomo žmogaus bėdą, jo gyvenimo būdą: išgyvena neviltį, gėdą, pyktį, nežino, kaip reaguoti, ką daryti.

Dažnai šeimos nariai bando tiesiog priversti žmogų kreiptis pagalbos, o tai priklausomą žmogų baugina, kadangi jis pats nesuvokia savo sutrikusios elgsenos.

Svarbiausia - nesate vieni. Pagalba prieinama.

Priklausomybė nuo tatuiruočių

Švelnėjant visuomenės požiūriui į kūno modifikacijas, tokias kaip tatuiruotės, vis daugiau žmonių ryžtasi jomis „patobulinti“ savo kūną. Tačiau, kaip ir bet kuris kitas elgesys, tatuiravimasis gali tapti kompulsyviu ir peraugti į priklausomybę.

Priklausomybės nuo tatuiruočių požymiai:

• Nekontroliuojamas noras darytis tatuiruotes: Žmogus jaučia stiprų, sunkiai valdomą norą darytis vis daugiau tatuiruočių.
• Laiko praleidimas galvojant apie tatuiruotes: Didelę dalį laiko užima mintys apie naujas tatuiruotes, jų dizainą ir darymo procesą.
• Tatuiravimasis tampa svarbesnis už kitas veiklas: Pomėgis tatuiruotėms ima užgožti kitus interesus, hobius ir įsipareigojimus.
• Tatuiravimasis nepaisant neigiamų pasekmių: Asmuo toliau darosi tatuiruotes, net jei tai sukelia finansinių problemų, konfliktų su artimaisiais ar sveikatos problemų.
• Nusivylimas ir tuštumos jausmas: Pasidarius naują tatuiruotę, trumpam jaučiamas pasitenkinimas, tačiau greitai jį pakeičia nusivylimas ir noras vėl darytis tatuiruotę.
• Slepiamas tatuiravimasis: Žmogus gali slėpti nuo kitų savo tatuiruočių darymo įpročius, jausdamasis kaltas ar gėdingas dėl savo elgesio.
• Abstinencijos simptomai: Bandant sumažinti tatuiruočių darymo dažnumą, gali atsirasti nerimas, irzlumas ar prislėgta nuotaika.

Galimos priklausomybės nuo tatuiruočių priežastys

• Psichologinės priežastys: žema savivertė, emocijų reguliavimas, trauminės patirtys, tuštumos jausmas.
• Socialinės priežastys: priklausymas grupei, rebellionas, mada ir įtaka.
• Biologinės priežastys: endorfinų išsiskyrimas, genetinis polinkis.

Priklausomybės nuo tatuiruočių gydymas

• Psichoterapija (Kognityvinė elgesio terapija (KET), psichodinaminė terapija, šeimos terapija).
• Vaistai (Antidepresantai, Naltreksonas).
• Pagalbos grupės.
• Meno terapija.

Savižudybės

Savižudybei vartojamas nuodas gali būti bet kuri gamtinė, techninė ar buitinė medžiaga. Dažniausiai mėginama nusinuodyti įvairiais vaistais laikomais namų vaistinėlėse, nors jų galiojimo terminas seniai pasibaigęs. Somatinių vaistų pasirinkimas menkas, o psichotropiniai vaisiai, ypač benzodiazepinai vartojami labai dažnai. Tik kas 10-as nuodijasi ne vaistais.

Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje

Labai sunku nustatyti savižudybę, kai nuodijamasi alkoholiu ir vaistais ar perdozuojama narkotikų. Šiais atvejais savižudiškas mėginimas dengiamas tuo jog „gydėsi” ir perdozavo vaistų ar narkotikų. Kai kurie tyrimai rodo, kad iki 70% mirčių dėl narkotikų perdozavimo gali būti vertinamos kaip savižudybės.

Savižudybės motyvai ar priežastys yra kompleksiniai. Pirma, dažnai nurodoma ta priežastis, kuri kaip „paskutinis lašas” perpildo situaciją. Tokia priežastis galėtų būti bet koks neigiamas įvykis gyvenime ar asmeniniuose santykiuose.

Sunkus laikotarpis visada praeina, o išgyventa kančia asmenybės vertybes paryškina. Antra, teigdami, jog yra teisė laisvai pasirinkti gyvenimą ar mirtį, pamiršta, kad žmogus nėra besąlygiškai laisvas, jo laisvę visada riboja atsakomybė. Trečia, beveik kiekvienos savižudybės aktą veikia ambivalencija (prieštaringi jausmai): noras gyventi ir kartu noras mirti.

Dažniausiai savižudybė yra neplanuotas, impulsyvus veiksmas, staiga kilusios psichogenijos pasekmė. Tai yra bėgimas nuo situacijos. Savižudybės metu minis net neplanuojama, ji tik numatoma kaip galimybė. Krizių metu žmogaus sąmonę užvaldo Psichogeniją atspindinčios mintys, jausmai. Sąmonė susiaurėja ir situacijoje matoma tik ši vienintelė išeitis.

Suicidinių jaunuoliu psichiatrinis vertinimas iš esmes skinasi nuo suaugusiųjų vertinimo. Jaunuoliams būdingas emocinis nestabilumas, prisitaikymo sutrikimai, demonstravimas, grupinis susitapatinimas ar net internacionalinio patyrimo perdavimas vienas kitam. Jie reikalauja ypatingo dėmesio ir meilės.

Kartais savižudišku poelgiu jaunuoliai mėgina kaltinti šeimos narius, draugus. Paplitęs alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas didina paauglių savižudybių riziką. Jų elgesys gali būti tam tikros grupės ar šeimos elgesio modelis. Bet kokia, nors ir menka stresinė situacija gali sukelti prisitaikymo sutrikimą ir savižudišką elgesį.

Svarbu, kaip šeima vertina suicidinį veiksmą. Kartais tėvai jaučiasi kalti. Savižudybės atvejais kaltų nėra.

Savižudybės grėsmė labai padidėja, kai susikaupia keli rizikos veiksniai. Juo vyresni asmenys mėgina nusižudyti, juo didesnė tikimybė, kad tai yra pirmas mėginimas jo gyvenime, rimtesnės socialinės, psichologinės ar psichiatrinės bei fizinės sveikatos problemos. Kartotiniai savižudiški mėginimai būdingesni jauniems asmenims ir dažnai skirtingais būdais.

Po mėginimo nusižudyti reikėtų bent 24 val. paguldyti pacientą į ligoninę ir stebėli. Literatūroje nurodoma, kad po mėginimo nusižudyti su pacientu vienerius-pusantrų metų dirba psichologai, psichoterapeutai, socialiniai darbuotojai.

Psichikos sveikata

Psichinė sveikata yra svarbi mūsų bendrosios sveikatos dalis. Nerimo sutrikimai, depresija, bipoliniai sutrikimai ir kitos psichinės ligos gali turėti didelį poveikį mūsų gyvenimui ir kasdieniam funkcionavimui. Pirmiausia, svarbu suprasti, kad psichiatro pagalba nėra tik tada, kai patiriamos sunkios psichinės ligos. Psichiatras yra specialistas, kuris gali padėti žmonėms suvokti, diagnozuoti ir gydyti įvairias psichinės sveikatos problemas.

Bipolinio sutrikimo požymiai: bipolinis sutrikimas yra psichinė liga, kuri pasireiškia periodiškai svyravimais tarp manijos ir depresijos būsenų. Savižudybės mintys arba elgesio sutrikimai: bet kokia savižudybės mintis arba elgesio sutrikimai.

tags: #savizudybe #ir #socialine #medija