Viešojoje erdvėje nerimstant diskusijoms dėl gyvenimo įgūdžių pamokų Lietuvos valstybinėse mokyklose, privati mokykla „Pažinimo medis“ šiemet skaičiuoja dešimt metų, kai mokiniams pradėtos dėstyti turiniu panašios socialinių įgūdžių pamokos. 2013 m. toliaregiškas mokyklos įkūrėjos psichologės Audronės Kancės-Grdzelišvili žvilgsnis į Lietuvos švietimo sistemą lėmė tikriausiai pirmosios tokios mokyklos Lietuvoje atsiradimą. Autorinė socialinių-emocinių kompetencijų ugdymo programa (SEKU) šiandien dėstoma pradinėse „Pažinimo medžio“ mokyklose ir gimnazijoje 0-9 klasių mokiniams.
Kiekviena klasė turi po vieną socialinių įgūdžių pamoką per savaitę. Pamoką veda klasės auklėtoja kartu su klasei priskirta viena iš septynių mokyklos psichologių. Pamokos planas rengiamas pagal mokinių amžių ir poreikius, jiems pritaikomos užduotys, grupiniai užsiėmimai, vaidinant socialines situacijas, reflektuojant kilusius jausmus pasitelkiamos psichodramos technikos. Šių pamokų turinys aptariamas mokytojo individualių supervizijų pas psichologą metu, tad dažnai pamokos planas koreguojamas atsižvelgiant į klasės realijas.
Pagrindinis pamoką vedančio klasės auklėtojo ir psichologo dueto tikslas - užtikrinti saugią klasės atmosferą, kurioje mokiniai patirtų bendrystės ir priklausymo grupei jausmą, pasitikėtų savo jėgomis ir jaustųsi vertingi. Šie procesai užtrunka, todėl labai svarbu matyti kiekvieną klasės vaiką, jo tempą ir patyrimus klasėje.
Po dešimtmetį mokykloje besitęsiančių socialinių įgūdžių pamokų mokytojai ir specialistai tikina pastebintys akivaizdų rezultatą: kasmet gilindami socialinius įgūdžius, mokiniai atranda vis sveikesnių būdų įveikti įtampą, įsiklauso į save ir asmeninius poreikius, geba nubrėžti ribas ir dažniau pasakyti „ne“, stiprėja empatija, problemų sprendimo įgūdžiai, galiausiai, paskutinėse gimnazijos klasėse tai lemia užsispyrimą įgyvendinant užsibrėžtus tikslus ir pasiruošimą savarankiškam gyvenimui nuolat besikeičiančioje visuomenėje.
Socialinių įgūdžių pamokos apie vaiko socialinį-emocinį augimą
Tokios Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos suformuotos gyvenimo įgūdžių programos vertybinės nuostatos kaip konfidencialumas, pagarba vienas kitam, teisė būti išklausytam, aktyvus klausymasis, yra artimos „Pažinimo medžio“ mokyklų socialinių įgūdžių pamokų turiniui. Universalios programos sąvokos „priklausymas grupei“, „savęs pažinimas“, „problemų sprendimas“, „bendravimo įgūdžiai“ dažnai girdimos socialinių įgūdžių pamokose. Abiejų programų tikslai yra panašūs, tik įgyvendinimo būdai skirtingi. Socialinių įgūdžių pamokų metu mažiau liečiamos rizikingo elgesio, žalingų įpročių ar seksualumo temos.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Kartais šių pamokų metu moksleiviams natūraliai kyla poreikis apie tai pasikalbėti su psichologu. Manau, mokykloms, kurios iki šiol neturėjo pamokų orientuotų į vaiko socialinį-emocinį augimą, gyvenimo įgūdžių pamokos gali turėti didelės vertės, tačiau šias pamokas turi vesti motyvuoti ir tam paruošti specialistai.
Labai norisi tikėti, kad Lietuvos mokyklos prisijaukins programą, ir akademiškumo stiprinimas vyks dermėje su socialinių-emocinių kompetencijų ugdymu. Tik užtikrinus socialinį-emocinį vaiko saugumą, galime tikėtis akademinių rezultatų.
Ko autistiški žmonės gali jus išmokyti apie bendravimą | Kalen Sieja | TEDxCU
Svarbu atsakyti į paaugliams kylančius lytiškumo klausimus
Lytinio švietimo ir seksualinio elgesio temos neįtrauktos į „Pažinimo medžio“ socialinių įgūdžių programos turinį. Vis dėlto mokinių tėvai ir auklėtojai pagal poreikį kartu inicijuoja tokių pamokų ciklus savo klasėms. „Pažinimo medžio“ gimnazijos vadovė ir gimnazistų klasės auklėtoja Rita Navikienė pastebi, kad vaikams ir paaugliams kyla daug klausimų, į kuriuos jie bet kokiu atveju ieško atsakymų, bet ne visada geba įvertinti šaltinių patikimumą.
Kartais vaikai nori pasikalbėti „nepatogiais“, su lytine branda susijusiais klausimais. Džiaugiuosi, kad mūsų mokyklos bendruomenėje esama atvirų ir itin jautriomis temomis su vaikais gebančių kalbėtis šeimų, tačiau dalis paauglių visgi gėdijasi kalbėti apie tai su tėvais. Kompetentingo lytinio švietimo specialisto pamokos mokykloje yra būdas vaikams gauti patikimą, pagal vaiko kognityvinę brandą pritaikytą informaciją ir atsakymus į rūpimus klausimus.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
R. Navikienė taip pat atkreipia dėmesį į paauglių pasaulėvoką formuojančią technologinę pažangą, dažnai neįvertinant seksualinio pobūdžio rizikų, su kuriomis susiduriama internetinėje erdvėje. Lytinis švietimas mokyklose reikalingas tam, kad mokiniai įgytų gebėjimų atpažinti netinkamo seksualinio elgesio apraiškas tiek realiame gyvenime, tiek internetinėje erdvėje, ir galėtų jas įveikti.
Mes kreipiamės į akredituotus lytiškumo mokytojus, išmanančius vaiko fizinės ir emocinės brandos pokyčius, ir vedame dienos trukmės užsiėmimus, mergaičių ir berniukų grupėms, kad kiekvienas jaustųsi saugus atvirai kalbėti šiomis temomis ir drąsiai užduoti klausimus.
Asmeninis ryšys ir lygiavertis pagarbus santykis yra svarbi šios mokyklos filosofijos dalis. Gimnazijoje siekiama, kad mokiniai pasitikėtų suaugusiaisiais, o mokytojai vaiką ugdytų ne tik pamokomis, bet ir asmeniniu pavyzdžiu bei atvirumu.
Juk problemų jauni žmonės turi įvairiausių - nuo spaudimo ką nors gyvenime pasiekti iki (ne)meilės sau ar savo kūnui. Su vaikais pamokų ir pertraukų metu kalbamės įvairiausiomis temomis, kad ir kokios sunkios, nepatogios ar asmeniškos jos bebūtų, tačiau vertybes pirmiausia formuoja šeima ir vaikui šeimos pozicija yra labai svarbi. Mūsų pareiga suteikti vaikui žinių, kurios galbūt kada nors padės jam išlikti saugiam ir adekvačiam.
Kas yra specialieji ugdymosi poreikiai?
Specialieji ugdymosi poreikiai (SUP) - tai individualūs vaiko poreikiai, atsirandantys dėl įvairių priežasčių, tokių kaip negalia, sutrikimai ar mokymosi sunkumai. Prie SUP turinčių vaikų taip pat priskiriami ir itin gabūs vaikai.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Vienoje klasėje gali mokytis įvairių ugdymosi poreikių turintys vaikai: įprastos raidos, ypač gabūs, patiriantys mokymosi sunkumų. Išskiriamos šios mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupės: mokiniai, turintys negalių; mokiniai, turintys sutrikimų; mokiniai turintys mokymosi sunkumų. Prie turinčiųjų specialiųjų ugdymosi poreikių priskiriami ir itin gabūs vaikai.
Kaip nustatomi specialieji ugdymosi poreikiai?
Tėvams arba mokytojams pastebėjus, kad vaikui sunkiai sekasi suprasti mokomąją medžiagą, kyla kalbėjimo ar kalbos, elgesio, emocijų, dėmesio sukaupimo sunkumų, kreipiamasi į mokyklos vaiko gerovės komisiją, kuri atlieka pirminį vaiko ugdymosi poreikių vertinimą. Ugdymo įstaigos specialistai ir vaiką ugdantys mokytojai atlieka pirminį ugdymosi poreikių vertinimą: aprašo vaiko galias ir sunkumus, kokie jo pasiekimai, elgesys, emocijos, bendravimo ir socialiniai įgūdžiai. Atlikus pirminį ugdymosi poreikių vertinimą, gali būti paskiriama reikiama vaikui švietimo pagalba.
Negalios
Negalioms priskiriami raidos, sensorinių, fizinių funkcijų ir kiti įgimti ar įgyti sveikatos sutrikimai, kurie trukdo pažinti, tyrinėti aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo socialinę, emocinę ir asmenybės raidą. Negalioms priskiriami: intelekto sutrikimai, regos sutrikimai, klausos sutrikimai, kochlearinių implantų naudotojai, judesio ir padėties bei neurologiniai sutrikimai, įvairiapusiai raidos sutrikimai, kurčneregystė*, kompleksinė negalia (kai yra kelios negalios).
*Kurčneregystė - itin reta negalia, kurios priežastis - įgimti ar įgyti klausos ir regos sutrikimai. Kurčneregiams būtini specialūs ugdymo ir bendravimo metodai. Tokie vaikai negali mokytis grupėje, labai dideliems jų ugdymo poreikiams tenkinti būtina sąlyga yra nuolatinis individualus bendravimas su ugdytoju.
Intelekto sutrikimas
Pasireiškia pažintinių, elgesio, kalbinių, motorinių gebėjimų pažeidimais. Vaikams sudėtinga susivokti aplinkoje, bendrauti, tvarkytis buityje, įgytas žinias pritaikyti gyvenime, sutrikę jų socialiniai, savisaugos įgūdžiai. Intelekto sutrikimas gali būti: nežymus, vidutinis, žymus, labai žymus ir nepatikslintas. Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl šio sutrikimo nustato savivaldybės Pedagoginė psichologinė tarnyba (PPT).
Ugdymas. Intelekto sutrikimą turintys mokiniai ugdomi pagal individualizuotas bendrojo ugdymo programas, pagalbą jiems teikia specialusis pedagogas ir, esant poreikiui, kiti specialistai. Svarbu paprastinti, konkretinti, siaurinti ugdymo programos turinį, daugiau laiko skirti pakartojimui, įtvirtinimui, mokinio socialinių, orientacinių gebėjimų ir savarankiško gyvenimo įgūdžių lavinimui, praktinių žinių pritaikymui gyvenime. Vis dėlto programos turinys turi sietis ir derėti su bendru ugdymo turiniu, kad mokinys galėtų dalyvauti bendroje klasės veikloje.
Regos sutrikimas
Regėjimo sutrikimas, trukdantis mokytis, orientuotis erdvėje, savarankiškai gyventi, kurio negalima koreguoti akiniais ar kontaktiniais lęšiais iki normalaus regėjimo. Gali būti: vidutinė silpnaregystė, žymi silpnaregystė, aklumas su regėjimo likučiu, praktiškas aklumas, visiškas aklumas, kiti regėjimo sutrikimai. Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl regos sutrikimų nustato savivaldybės PPT kartu su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) specialistais.
Ugdymas. Turintieji regos sutrikimą ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje arba, tėvų ar globėjų pasirinkimu, mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl regos sutrikimų. Šiems mokiniams svarbu užtikrinti jiems reikalingą tiflopedagogo pagalbą, esant poreikiui pagalbą teikia ir kiti švietimo pagalbos specialistai. Reikalingas mokymo(si) aplinkos ir mokymo priemonių pritaikymas. Jiems leidžiami vadovėliai Brailio raštu.
Klausos sutrikimai
Gali būti įvairaus laipsnio - nuo nežymaus iki gilus (kurtumas). Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl klausos sutrikimų nustato savivaldybės PPT kartu su Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro (LKNUC) specialistais.
Ugdymas. Šie vaikai ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje arba, tėvų ar globėjų sprendimu, mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl klausos sutrikimų. Jiems turi būti užtikrinama reikalinga surdopedagogo pagalba. Surdopedagogai padeda lavinti vaiko klausą, pataria, kaip jį ugdyti, mokyti lietuvių ir gestų kalbos. Esant poreikiui pagalbą teikia ir kiti švietimo pagalbos specialistai.
Kochleariniai implantai
Kochlearinis implantas - elektroninis prietaisas, kuris apeina pažeistą vidinę ausį ir perduoda garsinę informaciją tiesiai į klausos nervą. Po implantacijos surdopedagogai, logopedai moko vaikus girdėti ir suvokti kalbą, vėliau ištarti girdimus garsus ir žodžius. Vaikui gali kilti sunkumų dalyvaujant grupinėje veikloje, gali būti sudėtinga suvokti garsus ir kalbos intonacijas, kirčiuoti žodžius, mokytis rišliai kalbėti, gali atsirasti socialinės adaptacijos sunkumų.
Ugdymas. Šių vaikų ugdymas bendrojo ugdymo mokykloje, gaunant reikiamą pagalbą yra svarbus jų socialinei integracijai.
Įvairiapusiai raidos sutrikimai
Šiems sutrikimams priskiriami: autizmo spektro sutrikimai (vaikystės autizmas, atipiškas (netipiškas) autizmas, Asperger'io sindromas), Retto sindromas, kiti įvairiapusiai raidos sutrikimai.
Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai savitai suvokia aplinką, dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems sudėtinga pamatyti bendrą situacijos kontekstą. Kiekvienas šių sutrikimų turintis vaikas yra individualus, turintis savo galias ir sunkumus. Gali išsiskirti itin netolygiais gebėjimais įvairiose srityse. Retto sindromas yra autizmo forma, nustatoma tik mergaitėms: iki pusantrų metų jos vystosi normaliai, o tada praranda turėtus įgūdžius. Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl įvairiapusių raidos sutrikimų nustato savivaldybės PPT, remdamasi tėvų pateiktais išrašais iš sveikatos priežiūros įstaigų.
Ugdymas. Šie vaikai ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje kartu su bendraamžiais arba, tėvų ar globėjų sprendimu, klasėje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl įvairiapusių raidos sutrikimų. Ugdytis vaikui padeda pritaikyta, emociškai saugi ir priimanti aplinka, teigiami paskatinimai, tinkami ugdymo, vizualinio struktūravimo metodai ir būdai bei mokymo priemonės.
Judesio ir padėties bei neurologiniai sutrikimai
Tai grupė įgimtų ar įgytų ligų ar sutrikimų, kurie pažeidžia nervų sistemą ir/ar kitus organus, sukelia judumo, mokymosi ir socialinės adaptacijos sunkumų. Šie sutrikimai gali būti įgimti ar įgyti persirgus centrinės ar periferinės nervų sistemos ligomis, patyrus traumą. Sutrikimai gali apriboti vaiką pažinti, tyrinėti aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo socialinę, emocinę bei asmenybės raidą.
Gali būti: vidutiniai arba sunkūs judesio ir padėties sutrikimai bei lėtiniai neurologiniai sutrikimai. Kiekvienas judesio ir padėties ar lėtinių neurologinių sutrikimų turintis mokinys yra unikalus, turintis skirtingus gebėjimus ir savo apribojimus.
Ugdymas. Įtraukimas į ugdymo procesą yra lengvesnis, kai mokytojas supranta kiekvieno mokinio poreikius. Mokyklose taikomas universalaus dizaino principas leidžia užtikrinti tokią negalią turinčių vaikų įtrauktį į ugdymo procesą. Mokiniui, kuriam nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai dėl šių sutrikimų, svarbiausia yra tinkamas mokymosi aplinkos pritaikymas. Kaip ir kitiems specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, jiems parengiamas individualus ugdymo planas, parenkama tinkama mokymosi forma, mokymo organizavimo būdai, teikiama reikiama švietimo pagalba, sudėtingesniais atvejais reikalinga nuolatinė sveikatos priežiūra.
Sutrikimai
Sutrikimams priskiriami mokymosi sutrikimai, elgesio ir emocijų sutrikimai, kalbos ir kalbėjimo sutrikimai bei kompleksiniai sutrikimai (įvairūs sutrikimų deriniai). Šie sutrikimai gali apsunkinti ugdymosi procesą. Juos turintiems mokiniams dažnu atveju reikalingas ugdymo pritaikymas ir, priklausomai nuo esamo sutrikimo, gali būti skiriama psichologo, logopedo, specialiojo pedagogo, socialinio pedagogo ar mokinio padėjėjo pagalba.
Mokymosi sutrikimai
Priskiriami: bendrieji mokymosi sutrikimai, specifiniai mokymosi sutrikimai (skaitymo, rašymo ar matematikos mokymosi sutrikimai) ir neverbaliniai mokymosi sutrikimai. Bendrieji mokymosi sutrikimai pasireiškia mokymosi pasiekimų atsilikimu iš dviejų ir daugiau dalykų. Specifiniai mokymosi sutrikimai (skaitymo, rašymo ar matematikos mokymosi sutrikimai) pasireiškia mažesniais nei tikėtina pagal vaiko intelektinius gebėjimus skaitymo, rašymo ir matematikos mokymosi pasiekimais. Neverbaliniai mokymosi sutrikimai - tai neuroraidos sutrikimai dėl kurių vaikui sunku suvokti ir išreikšti neverbalinius ženklus, tinkamai reaguoti ir prisitaikyti socialinėse situacijose.
Elgesio ir emocijų sutrikimai
Tai įvairūs sutrikimai, pasireiškiantys elgesio ar/ir emocinėmis reakcijomis, smarkiai besiskiriančiomis nuo įprastų amžiaus, kultūros ir etinių normų bei išreikštu nedėmesingumu, impulsyvumu ar/ir prasta elgesio ar emocijų reguliacija. Šiems sutrikimams būdinga tai, kad tai nėra laikina, tikėtina reakcija į stresą keliančius aplinkos įvykius, sutrikimai nuolat pasireiškia ne mažiau nei dviejose skirtingose srityse.
Priskiriami: aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimai, elgesio sutrikimai, emocijų sutrikimai. Aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimai pasireiškia amžiaus neatitinkančiais dėmesingumo, padidėjusio aktyvumo arba hiperaktyvumo ir impulsyvumo požymiais, kurie ryškėja jau ikimokykliniame amžiuje. Elgesio sutrikimai pasireiškia pasikartojančiu, nuolatiniu kitų teises pažeidžiančiu, agresyviu, provokuojančiu, įžūliu elgesiu, kuris trunka ilgiau nei 6 mėnesius. Nustatant elgesio sutrikimus būtina atsižvelgti į vaiko amžiaus tarpsniams būdingus elgesio ypatumus. Emocijų sutrikimai pasireiškia nuolatiniu nerimu, baime, nuovargiu ir įtampa, emocijų, savęs vertinimo, motyvacijos pokyčiais.
Kalbėjimo ir kalbos sutrikimai
Šiai grupei priskiriami visos kalbos sistemos ar jos dalies sutrikimai. Būdingi tarimo, sklandaus kalbėjimo ar balso valdymo sunkumai, taip pat šiai grupei priskiriami kalbos raiškos ar/ir kalbos suvokimo sunkumai. Skiriami kalbėjimo sutrikimai (tai įvairūs garsų tarimo, sklandaus kalbėjimo ir balso sutrikimai) ir kalbos sutrikimai (tai visos kalbos sistemos ar jos dalies sutrikimai, kai vaikas turi sunkumų dėl kalbos išraiškos ar/ir kalbos suvokimo bei rašytinės kalbos sutrikimai, kaip sakytinės kalbos sutrikimo pasekmė).
Mokymosi sunkumai
Mokymosi sunkumai kyla, kai dėl nepalankios (kultūrinės/kalbinės, pedagoginės, socialinės-ekonominės) aplinkos ar susidariusių aplinkybių apribojamos vaiko galimybės realizuoti savo gebėjimus įsisavinant ugdymosi programas. Prie šių sunkumų priskiriami mokymasis ne gimtąja kalba arba gyvenimas kitoje kultūrinėje/kalbinėje aplinkoje, sulėtėjusi raida, sveikatos problemos, nepalankūs aplinkos veiksniai, emocinės krizės. Prie mokymosi sunkumų priskiriami ir nerealizuoti ypatingi gabumai, kai vaiko pasiekimai neatitinka jo aukštų intelektinių gebėjimų dėl asmenybės ar aplinkos veiksnių.
Ankstyvoji intervencija
Ankstyvoji intervencija - tai kompleksinė pagalba, skirta vaikams, turintiems raidos sutrikimų, ir jų šeimoms. Ji apima identifikavimą, ugdymą ir pagalbą šeimai. Ankstyvoji intervencija grindžiama sisteminiu holistiniu požiūriu.
Socialinė aplinka ir ugdymas
Vaiko vystymąsi sąlygoja socialinė aplinka, vertybinės orientacijos, tiek šeima (giminės), tiek ugdymo įstaiga - darželis, mokykla. Svarbūs socialiniai ryšiai, kurie leidžia vaikams mokytis artimiausioje mokymo įstaigoje.
Integruotas ugdymas
Specialiųjų poreikių vaikų integruotas ugdymas - tai ugdymas kartu su bendraamžiais. Šis ugdymo būdas turi privalumų: geriau tenkinami specialieji poreikiai, vaikai mokosi bendraamžių kolektyve. Svarbu, kad ugdymo forma būtų sukurta ne pedagogui, o specialiųjų poreikių vaikui. Tėvams turi būti suteikta pasirinkimo laisvė, nes yra alternatyva specialiajam ugdymui.
Ugdymo turinys ir metodai
Specialiųjų poreikių vaikų ugdymo turinys pasižymi specifiniais bruožais, tokiais kaip susiaurinimas. Svarbu ugdyti ne tik akademinius įgūdžius, bet ir lavinti kalbą, motoriką, valios ir emocijų sferą. Ugdymas turi būti praktinio pobūdžio, siejamas su nepakankamais intelektiniais gebėjimais, pavėluotu psichiniu vystymusi ir brendimu.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio keitimo būdai
Ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio keitimas apima pozityvaus elgesio skatinimą grupėje, vaikų agresijos valdymą ir elgesio keitimo strategijas.
Parengti dokumentai perduodami PPT / ŠPT specialistams. Ugdymo įstaigos nelankančio vaiko tėvai patys registruojasi į PPT/ŠPT. Tėvams pasirašius sutikimą dėl vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo, atliekamas vaiko raidos vertinimas. Vaikui pateikiama stimulinė medžiaga, o specialistai stebi ir fiksuoja, kaip jis atlieka užduotis.
nuo 6 metų vaikas į specialistų kabinetus dažniausiai eina vienas. Psichologas vertina jo intelektą, raidą, elgesio ir emocijų sunkumus, logopedas - kalbos ir kalbėjimo ypatumus, specialusis pedagogas - mokymosi pasiekimų lygį, socialinis pedagogas - socialinę pedagoginę aplinką, gydytojas neurologas - neurologinę sveikatą.
Pažyma dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo. Pažymoje įvertinimo pateikiami specialistų vertinimai, išvada apie vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių grupę, lygį ir ugdymo rekomendacijos (kokių specialistų pagalba skiriama, kaip pritaikomas mokymo turinys, kokiais būdais mokomoji medžiaga turi būti pateikiama). Tėvai pasirašo, kad su pažyma susipažino.
Pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo. Pažymoje teikiama išvada apie vaiko SUP grupę (negalia, sutrikimas, mokymosi sunkumai), poreikių lygį (nedideli, vidutiniai, dideli, labai dideli) ir išvada dėl specialiojo ugdymo skyrimo.
Kartu su šiomis pažymomis pildoma lentelė, kurioje nurodomi mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, priskyrimo specialiųjų ugdymosi poreikių grupei kriterijai ir įverčiai. Lentelėje nurodoma, kokią specialistų pagalbą ir kokiu intensyvumu turi gauti vaikas ugdymo įstaigoje, kaip pritaikomas ugdymo planas ir ugdymo programa, koks yra techninės pagalbos poreikis, kaip pritaikoma ugdymo aplinka.
Vaiko SUP vertinimo rezultatus ir parengtas pažymas tarnybos specialistai aptaria su tėvais. Tėvai pažymų pristatyti į ugdymo įstaigą neprivalo. Tėvai gali tikėtis, kad jų vaikas bus ugdomas vadovaujantis rekomendacijomis, pateiktomis PPT / ŠPT išduotose pažymose.
Ugdymo įstaiga, gavusi PPT / ŠPT pažymas, organizuoja Vaiko gerovės komisijos (VGK) posėdį, kuriame turi dalyvauti ugdymo įstaigos specialistai, vaikas, jo tėvai bei PPT / ŠPT specialistai. Posėdyje aptariamas vaiko ugdymo organizavimas, pagalbos poreikis ir priimamas sprendimas dėl individualaus pagalbos vaikui plano sudarymo, vadovaujantis pažymomis. Rengdami pagalbos planą ugdymo įstaigos specialistai turi atsižvelgti į individualius vaiko poreikius, mokytojo padėjėjo reikalingumą, tėvų lūkesčius. Plane numatoma, kaip bus teikiama švietimo pagalba, ugdomi vaiko socialiniai įgūdžiai, kokie bus taikomi elgesio prevencijos ir intervencijos būdai.
tags: #socialiniai #igudziai #specialiuju #poreikiu