Būsimųjų Lietuvos pensininkų kaupiamo turto vertė II pakopos pensijų fonduose šių metų pirmąjį pusmetį padidėjo iki 6,456 mlrd. eurų, investicijų grąžai išaugus +8,72 proc., rodo LIPFA duomenys. Iš viso pirmojo šių metų pusmečio pabaigoje šalies kaupiantieji pensijai disponavo 6,7 mlrd. eurų turtu. Tuo metu III pensijų pakopos bendrasis vidurkis šiemet pirmąjį pusmetį sudarė +7,09 proc., o vertė birželio 30 dieną buvo 256,04 mln. eurų.
Antradienį komentuodamas fondų rezultatus LIPFA valdybos narys Tadas Peciukevičius pripažino, kad šiemet rinkų situacija yra sudėtinga. „Neapibrėžtumo ir svyravimų nesumažėjo, tačiau pensijų fondų rezultatai džiugina. Šiais metais pensijų fondų valdomo turto vertė nuosekliai auga. Per pirmąjį pusmetį II pakopos pensijų fondams patikėto turto vertė pakilo beveik dešimtadaliu, kai vien antrąjį šių metų ketvirtį jie uždirbo +4,41 proc. Labai panašiai II pakopos pensijų fondų vertė didėjo ir pirmąjį šių metų ketvirtį, kai jos bendras svertinis vidurkis paaugo +4,09 proc.“, - teigė T. Peciukevičius.
Anot T. Peciukevičiaus, konservatyvesnes investavimo strategijas taikantys II pakopos pensijų fondai uždirbo kiek kukliau. 49-55 metų kaupiančiųjų fondų vertė šiemet padidėjo +8,52 proc., o 56-62 metų II pakopos dalyvių turto vertė pakilo +5,61 proc. Ypač konservatyvūs II pakopos turto išsaugojimo pensijų fondai šiemet pasiekė bendrą teigiamą +3,01 proc. svertinį vidurkį. 63-69 metų kaupiančiųjų, tarp kurių yra ir pensijos amžių pasiekusių asmenų, kaupiamo turto vertė šiemet padidėjo +3,19 proc.
„Šiais metais II pakopos pensijų fondai, veikiantys gyvenimo ciklo formatu ir kaupiančiajam artėjant prie pensijos amžiaus laipsniškai mažinantys investicijų riziką, savo specifiką aiškiai atskleidžia per veiklos rezultatus. Nė vienos amžiaus grupės investicijoms nepavyksta išvengti svyravimų rinkose“, - sako T. Peciukevičius.
Jaunesni Gyventojai Uždirbo Daugiau
Esą geriausius rezultatus šiemet sausį-birželį pademonstravo jaunesniems gyventojams skirti II pakopos pensijų fondai, kuriuose akcijų dalis yra didesnė negu obligacijų. Pačių jauniausių, 21-27 metų kaupiančiųjų II pakopos pensijų fondai šiemet uždirbo +10,47 proc. bendrą svertinę grąžą. Panašiai keitėsi ir 28-34 metų amžiaus kaupiančiųjų turtas II pakopoje, jis šiemet +10,41 proc. didesnis. 35-41 metų amžiaus II pakopos pensijų fondų dalyviai pirmąjį pusmetį uždirbo +10,25 proc. daugiau, o 42-48 metų amžiaus kaupiančiųjų turto svertinis vidurkis šiemet pakilo +10,22 proc.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Šiame kontekste, svarbu pažymėti, kad infliacija JAV sparčiai mažėja. „Tai lėmė ženkliai smukusios naftos ir energetikos kainos. Tačiau bazinė infliacija, kuri parodo tikrąsias kainų tendencijas, mažėja nuosekliai. Infliacijos didžiąją dalį sudaro paslaugų kainos. Paskutiniu metu sparčiai augo atlyginimai, kurie turi tiesioginę įtaką paslaugų sektoriui. Ir to pažaboti nepavyksta, nes nedarbas išlieka žemas“, - pastebėjo „SEB investicijų valdymo“ Investicijų valdymo grupės vadovas Paulius Kabelis.
Anot jo, Euro zonoje infliacija irgi mažėja. „Tai lemia ir ekonomikos vėsimas. Gamybos apimtys mažėja. Didėja tikimybė, kad Europos centrinis bankas ims mažiau kelti palūkanas, tačiau ne iš gero gyvenimo, ne todėl, kad nori mažinti infliaciją, bet todėl, kad ekonomika gali atsidurti dugne“, - įspėjo P. Kabelis.
Individualūs Investuotojai ir Rinkos Vidurkis
Nei vienas iš Lietuvoje aktyviai valdomų akcijų investicinių fondų, veikiančio ilgą laiką, nelenkia savo palyginamo indekso. Lyginant su mano pasirinktu benchmark, viso pasaulio akcijas sekančiu indeksu, visi minėti fondai atsilieka nuo MSCI ACWI indekso ne mažiau 3% per metus ! Galima skaičiuoti palyginamuosius indeksus remiantis įvairiomis prielaidomis ir metodologijomis.
Jeigu naudojatės II ir III pakopos pensijų fondais, nepatingėkite atsidaryti jų ataskaitų ir pasižiūrėti, į ką realiai investuojate. Šiame įraše pateikiama informacija nėra ir neturėtų būti suprantama kaip investavimo rekomendacija. Straipsnyje pateikiama informacija yra bendro informacinio pobūdžio ir neturėtų būti naudojama investavimo sprendimams priimti. Autorius nėra kvalifikuotas investavimo konsultantas ir neturi licencijos teikti investavimo rekomendacijoms. Pateikiama informacija yra nekomercinio pobūdžio.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Apart Synergy Finance fondų valdymo, Artūras su Luku plėtoja www.investavimas.lt projektą, rengia įvairius renginius, kuria turinį YouTube. Pirma - komplimentai. Dar geriau, jų kuriamas turinys informatyvus, puikios kokybės ir kvalifikuotas - nuoširdžiai rekomenduoju.
Yra dar toks vienas jų fondas, kurio reklamas paskutiniu metu matau įvairiose vietose - Nextury Technology Fund. Štai, reklaminiame vz.lt straipsnyje teigiama, kad 2023 m. fondo grąža siekia 74,38% per metus ! Bet, kaip sakoma, year-to-date returns are overrated, returns since inception are underrated. Fondas nuo įkūrimo nuo savo indekso atsilieka -1,6% per metus.
Fondų Pavyzdžiai ir Analizė
INVL Drąsūs
Šis fondas, pavadintas INVL Drąsūs, matyt savo pavadinimu jau bando įspėti, kas laukia čia investavusių. Kodėl taip yra ? Fondas turi įvairiausių mokesčių puokštę, o kad maža nebūtų, tarp jų ir 10% startinį mokestį. Nuskaitoma 30% nuo įmokų pirmus 12 mėn. Bet -0,8% per metus yra mažiausias atsilikimas nuo nuo savo pasirinkto benchmark, lyginant su kitais čia mano aprašytais fondais.
Bet, prieš susidomint šiuo fondu, patariu užmesti akį į metines ir pusmetines ataskaitas, jog suprasti, į ką realiai fondas investuoja. Pavyzdžiui, ~15% fondo vertės investuota į SEB Sustainable Global Exposure Fund. Bet minėto fondo valdymo mokestis 0,45%, kuomet lygiai tokį pat indeksą pasyviai sekantis iShares MSCI World ETF kainuoja tik 0,2%. Kodėl čia investuojama ? Nesunku atspėti, nes tai vidinis banko produktas.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Lyg to būtų maža, dar viena bloga žinia. Minėtas SEB Sustainable Global Exposure Fund įsteigtas Liuksemburge. O čia aprašiau tik vieną nesąmoningą fondo poziciją - tokių pilna. Įdomu, kad fondas veikia nuo 2007 metų, bet senesnių nei 10 metų duomenų, apie fondo pasiektus rezultatus, neteikia. Fondo grąža nuo 2014 metų puiki, siekia 7,4% per metus.
Baltijos šalių fondai
Tai vienas seniausių fondų rinkoje, įkurtas 2001 metais. Kaip taip gali būti ? Fondo mokesčiai aukšti, bet ne 3,5% per metus. Kam tiek mokėti už indeksinį fondą, kuris 3,5% atsilieka nuo sekamo indekso ? Spėju, kad pagrindiniai klientai bus kiti instituciniai investuotojai (sveiko proto žmogus pats tokio fondo nepirktų), bet net ir jų nėra daug, fondas mažytis, vos 1,74 mln. Užteks su ta Baltijos rinka, gal tik čia veikiantys profesionalai nesugeba rinkos vidurkio lenkti.
Fondo aprašyme protingai pastebima, jog daugiausiai investuotojai uždirba investuodami savo pinigus ne į indėlius, ar obligacijas, bet į sėkmingai veikiančių įmonių obligacijas. Logika - tvirta ! Kitaip tariant, Prudentis lygiuojasi su indeksu, kurio 10% sudaro instrumentas generuojantis neigiamą grąžą ! Jeigu nieko neveiksi, cash banke laikysi, jau tokį pasirinktą palyginamąjį indeksą lenksi. Bet praktikoje aš abejoju, ar tokio fondo investuotojai galvoja, kad čia investuoja kaip dalinai į obligacijų fondą.
Fondų Rezultatų Lyginamoji Lentelė
| Fondas | Grąža nuo įkūrimo | Atsilikimas nuo indekso | Valdymo mokestis |
|---|---|---|---|
| Nextury Technology Fund | 74,38% (2023 m.) | -1,6% per metus | N/A |
| INVL Drąsūs | 7,4% per metus (nuo 2014 m.) | -0,8% per metus | N/A |
| Baltijos šalių fondas | N/A | -3,5% nuo indekso | 2% |