Katalikų bažnyčios socialinis mokymas laikosi principo, kad bendruomenė yra būtina sąlyga žmogaus asmeninei pilnatvei ir visuomenės gerovei. Tekste nagrinėjama, kaip bendruomenė formuoja gėrį, remiasi prievolėmis ir teisėmis, bei kaip socialinis mokymas įtakoja kasdienį gyvenimą - nuo parapijų ryšių iki viešosios politikos. Tačiau procesą temdo ir nykstantis socialinis gyvenimas, kurio straipsnyje iliustruojama pavyzdžiais iš istorijos ir dabarties.
Bendruomenė kaip būtina sąlyga žmonių gerovei
Vienas iš katalikiško socialinio mokymo pagrindų yra bendruomenė, žmonių grupės, kurios susibūrusios siekia bendrojo gėrio arba naudojasi gėriu, kuris geriausiai pasiekiamas tik tada, kai esame grupėse, ypač jei mus vienija giminystė, draugystė, bendra meilė arba Dievo garbinimas.
Kolektyvizmas, brolis dvynys, kurį individualizmas apsimeta niekinantis, yra kitas ginklas, ir jis naudojamas, kuomet valstybė bando sušvelninti socialinę dezintegraciją, kurią ji pati padėjo sukelti, naudodama priemones, kurios tepamos ant žaizdos, bet tik gilina ir pratęsia ligą. Neilgai trukus žmonės nebeprisimena, kiek daug ir įvairių dalykų jie anksčiau darydavo dėl savęs, savo giminių, kaimynų ir parapijiečių.
Bažnyčios mokymas apie lytiškumą ir santuoką neatsiejamas nuo jos socialinio mokymo apskritai, kaip galite įsitikinti patys perskaitę, pavyzdžiui, popiežiaus Leono XIII enciklikas. Pristatinėti save kaip Bažnyčios socialinio mokymo šalininką, tuo pat metu neigiant ar menkinant tai, ką ji sako apie ištvirkavimą, svetimavimą, homoseksualumą, abortus ir skyrybas, reiškia pardavinėti vitaminus su arseno priemaiša. Vitaminai yra geri, bet arsenas pasirūpins, kad būtų mažiau kūnų, kuriuos vitaminai galėtų stiprinti.
Socialinis gyvenimas, jo nykimas ir iššūkiai
Tačiau čia noriu atkreipti dėmesį į tai, kad nyksta socialinis gyvenimas kaip toks. Šis nykimas, ištikęs ir Bažnyčią, tęsiasi jau ilgai. Kaip pavyzdį paimkime mano vaikystės parapiją Archbaldo, Pensilvanijos valstijoje. Kiekvieną rytą turėjome Mišias - mažiausiai dvejas, o tai reiškė, kad ministrantas, kuomet ateidavo jo eilė patarnauti, turėdavo į bažnyčią atvykti prieš 6.45 val. Iki aštuntos valandos ryto keturi šimtai vaikų, po 50 kiekvienoje iš aštuonių klasių, susirinkdavo bažnyčioje arba sukiojosi „žaidimų aikštelėje“, juodomis trinkelėmis išklotoje teritorijoje šalia mokyklos.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Juose buvo ir kitų mokyklų ryšiai: bažnyčia, parapijos mokykla, valstybinė vidurinė mokykla. Beje, mokyklos nebuvo priešiškos viena kitai. Trečiajame aukšte turėjome krepšinio aikštelę, kuria naudojosi valstybinės mokyklos mokiniai, o valstybinės mokyklos mokytojai rūpinosi, kad jų mokiniai katalikai kartą per savaitę po pamokų ateitų į parapijos mokyklą, kur vyko tikybos pamokos. Tačiau tai dar ne viskas. Kitoje aikštelės pusėje buvo įsikęsęs nedidelis Kolumbo riterių ordino pastatas, kuriame buvo galima nusipirkti saldainių ar limonado.
Ir tie 500 jaunuolių nebuvo visą laiką uždaryti pastatuose, o paskui autobusais vežami namo. Parapijos mokyklą savivaldybė išpirko po to, kai staiga sumažėjo mokinių, o mokyklai vadovavęs religinių seserų ordinas išseko. Mokykla turėjo imti mokestį už mokslą, o sugadinti parapijiečiai nenorėjo mokėti, be to, jų mokesčiai buvo padidinti, kad būtų galima sumokėti už naują valstybinę mokyklą. Taigi dabar Šventojo Tomo Akviniečio mokykla yra savivaldybės pastatas, o valdžia ant priekinių ir šoninių durų priklijavo ryškius užrašus.
Veiklaus avilio nebėra. Ne todėl, kad jis persikėlė kur nors kitur. Atrodo, kad beveik kiekviena socialinė naujovė mano laikais turėjo tokį pat naikinantį poveikį. Už kelių šimtų metrų nuo mūsų namų esančioje gaisrinėje vykdavo šokiai, kuriuose muziką grodavo vietinės roko grupės. Tai jau buvo sugedimas to, kas vyko anksčiau: nes dėl triukšmo, tokiam koncertui būdingos tamsos ir keisto pikto daugelio dainų geismo tapo neįsivaizduojama, kad ten rinktųsi įvairaus amžiaus žmonės.
Kai kurie kino teatrai ėmė rodyti pornografiją, o tai buvo tas pats, kas vartoti opiumą gydantis nuo alkoholizmo. Jane Jacobs knygoje „Didžiųjų Amerikos miestų mirtis ir gyvenimas“ teigiama, kad vaikai, esantys lauke, tiesiogiai nekontroliuojami suaugusiųjų, bet jų bendrai ir neformaliai prižiūrimi, yra būtini klestinčiam miesto gyvenimui. Ten, kur nėra vaikų - galima kalbėti apie katalikišką socialinį mokymą, bet nebus tikros bendruomenės, kuriai jis galėtų būti taikomas.
Šiuolaikinės bendruomenės įtaka parapijinei ir visuomeninei veiklai
Lapkričio 8 d. Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje vyko Vilniaus arkivyskupijos kunigų susirinkimas. Arkivyskupas priminė popiežiaus Pranciškaus kvietimą švęsti vargšų dieną ir ragino labiau rūpintis tais, kurie tapo vargšais. Ištrauka iš Docat - Socialinio Katalikų Bažnyčios mokymo santraukos - pateikėja Žydrūnas Vabuolas pabrėžė, kad jaunimui skirtos knygos padeda atrasti, kaip gyventi visuomenėje pagal krikščioniškąjį tikėjimą. Docat organizuoja 12 skyrių su iliustracijomis ir citatomis, akcentuojančią, kad žmogus turi būti mylimas ir dalijamasi su bendruomene.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Kolektyvinė akcija „Gerumas mus vienija“ per Adventą tęsiama Carito savanorių rankomis pagamintų žvakių platinimu. Pasaulinės vargšų dienos tikslas - konkrečiais darbais parodyti meilę vargstantiems ir įsitraukti į iniciatyvas parapijose bei Carito atstovų pristatymus. Svarbu skatinti asmeninį susitikimą su vargšais ir teikti realią pagalbą, o ne tik pažadus. Pagrindinis šios dienos elementas - malda, kur popiežiaus laiško ištrauka ir bendras įsitraukimas į maldą telkia žmones į konkrečius veiksmus.
TEISINĖS IR ETINĖS VALUES
Tėvų rūpestis santuokos sutarčių kontekste - tai dalis katechezės, todėl svarbu su meile aiškinti Dievo Žodį ir skleisti tinkamas nuostatas. Taip pat kviečiama į 2017 m. gruodžio 8-10 d. Marijologinį kongresą Trakuose. Taip pat pastebima, kad teisingos visuomenės principų rinkinys, kurį išdėstė Bažnyčios socialinis mokymas, yra išreiškiamas per 10 teisingos visuomenės principų. Jie primena, kad žmogus turi nekintamą vertę, kad bendruomenė turi skatinti asmens augimą ir solidarumą, ir kad valstybė turi tarnauti žmonėms, o ne priešingai.
| Principė | Pavyzdys iš teksto |
|---|---|
| I. Žmogaus vertė ir orumo apsauga | Nepriklausomai nuo statuso: gyvybė šventa, Dievo paveikslo įvaizdis |
| II. Bendruomeniškumas | Socialinis mokymas ragina jungtis siekiant bendro gėrio |
| III. Teisių ir pareigų dermė | Laisvė + atsakomybė, pagarba teisėms |
| IV. Labiausiai pažeidžiamųjų gynimas | Dėmesys vargstantiems |
| V. Dalyvavimas visuomenėje | Kiekvienas turi prisidėti |
| VI. Darbo pobūdis | Darbas - sklaidos erdvė |
| VII. Gimtoji pagarba kūrėjui | Žemės turtai - Dievo dovanos |
| VIII. Brolystė visiems | Globalus pasaulio požiūris |
| IX. Valstybės vaidmuo | Teisinga didžiajai visuomenei padeda ginti žmogaus orumą |
| X. Krikščionis kaip taikdarys | Taikos kūrimas per teisingą tvarką |
Šie principai rodo, kaip socialinis mokymas kviečia kurti solidarų, teisingą ir įtraukiantį visuomenės modelį, kuriame kiekvienas žmogus turi galimybę augti ir būti atsakingas už bendrą gerovę.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
tags: #socialinis #baznycios #mokymas #apie #bendruomene