Autizmo Spektro Sutrikimą Turinčių Vaikų Savarankiškumo Ugdymas

Daugelio autorių požiūriu, vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimą (ASS), visiškai arba dalinai atsiriboja nuo aplinkos ir aplinkinių, pasižymi judrumo, dėmesio, judesių, kalbėjimo, emocijų, mąstymo trūkumu socialiniame bendravime, netinkamu elgesiu. ASS turinčių vaikų stipriausiai pasireiškusi savybė yra socialinė izoliacija, o tai leidžia daryti prielaidą, kad šie vaikai sunkiai formuoja socialinius santykius su žmonėmis.

Siekiant palengvinti ASS turinčių vaikų gyvenimą bei sumažinti socialinę atskirtį visuomenėje, svarbu sukurti ir užtikrinti šių vaikų pilnavertį socialinį gyvenimą, ugdyti savarankiškumo įgūdžius bei socialines kompetencijas.

VšĮ „Savarankiški vaikai“ apibrėžia kokybišką vaiko vaikystę ir paauglystę. Nenutrūkstantis procesas kuris prasideda apvaisinimu ir besitęsiantis visą individo gyvenimą vadinamas - raida. Skirtingai kiekvieno vaiko raida yra unikali ir individuali. Augdamas kiekvienas žmogus įgyja vis naujų gyvenime reikalingų įgūdžių.

Net ir tie autistiški jaunuoliai, kurie yra itin gabūs, realaus gyvenimo situacijose gali stokoti esminių adaptacinių įgūdžių, o juk būtent jie leidžia sėkmingai įsitraukti į visuomenę. Moksliniai tyrimai rodo, kad nepriklausomai nuo intelekto koeficiento autistiški žmonės gali turėti reikšmingų adaptacinių sunkumų.

Svarbu suprasti, kad savarankiškumo ugdymas reikalauja daug darbo, tačiau tai investicija į ateitį. Kiekvienas išmoktas įgūdis - tai dar vienas žingsnis į savarankišką gyvenimą. Pradėkite nuo mažų dalykų: vieną savaitę mokykite naudotis kalendoriumi, kitą - užsisakyti maisto kavinėje.

Taip pat skaitykite: Auklėtinių psichologinė gerovė

Elgesio Modifikavimas ir Savitarnos Įgūdžių Formavimas

Turint vaiką, turintį autizmo sindromą, vienas iš svarbiausių ugdymo tikslų yra parengti jį savarankiškam gyvenimui, formuojant pagrindinius savitarnos įgūdžius. Šis procesas apima vaiko elgesio modifikavimą, užtikrinant vieningus reikalavimus iš pedagogų ir tėvų pusės. Svarbu nustatyti, kaip vaikas elgiasi su skirtingais asmenimis ir kaip vykdo užduotis.

Keisti vaiko elgesį padeda jo įvertinimas ir pagyrimas už tinkamą elgesį. Būtina nuolat bendrauti su tėvais, aiškinant jiems situaciją ir nuteikiant lėtam poslinkiui. Net menkiausią poslinkį tėvai turėtų vertinti kaip svarbų pasiekimą, skatinant ne tik vaikus, bet ir pedagogus.

Taip pat svarbu aiškinti vaiko apkabinimo reikšmę ir užmegzti akių kontaktą.

Su tėvais aptariamos bendros taisyklės, kurių būtina laikytis, pavyzdžiui, dienos ritmo laikymasis. Tėvai nuolat informuojami apie vaiko pasiekimus.

Formuojant savitarnos įgūdžius, siekiama išmokyti vaiką tenkinti būtinus poreikius, tokius kaip susitvarkyti tualete, praustis, valyti dantis, šukuotis, apsirengti, nusirengti ir valgyti. Svarbu, kad vaikas įgytus įgūdžius pritaikytų kasdieniame gyvenime.

Taip pat skaitykite: Kaip padėti socialinės rizikos vaikams

Pirmiausia keliami pagrindiniai reikalavimai - vaikas turi būti saugus ir jaustis saugiai, sudaroma tinkama aplinka. Savitarnos įgūdžiai atliekami su auklėtojos pagalba: žiūrėdamas į auklėtoją, savarankiškai arba pagal žodinį nurodymą. Kiekvienu atveju vaikas stebimas, jam leidžiama veikti savarankiškai ir pajusti, kad juo pasitikima.

Bendravimo ir Kalbos Ugdymas

Bendravimo ir kalbos ugdymas yra glaudžiai susijęs su kalbėjimo ir kalbos mokymu bei elgesio modifikavimu. Vaikas mokomas įsiklausyti į verbalines ar įsižiūrėti į neverbalines komandas. Nurodymai turi būti trumpi ir konkretūs, stengiamasi užmegzti akių kontaktą. Tą pačią užduotį kartojama daug kartų ir toje pačioje situacijoje.

Bendravimo ir kalbos programoje numatoma: mokyti sėdėti kėdėje, kontaktuoti akimis, mėgdžioti, atlikti paprastas instrukcijas (sėsk, stok, imk, duok, valgyk, gerk ir pan.). Instrukcijos turi būti glaustos ir aiškios. Mokymas tarti garsus ir žodžius gali būti tikslingas ir labai susietas su vokalizacijos pratybomis. Pavyzdžiui, mokoma tarti gyvulių ar paukščių garsažodžius.

Kai vaikas parodo nurodytą daiktą, pateikiama jo paveikslėlė. Sudėtingesnės užduotys apima daiktų ar veiksmų įvardijimą, taip pat jų požymių, tokių kaip spalvos, dydis, forma ir pan., įvardijimą. Mokymas kalbėti bet kokiu atveju yra reikalingas.

Vaikas turėtų pajusti, kad gali paprašyti norimo daikto ar žaislo, kai jo nėra ar negali pasiekti.

Taip pat skaitykite: Vaikų priežiūra namuose

Kartais žodžių, kurių mokoma organizuotoje veikloje, vaikai nevartoja, tačiau gali juos pasakyti nelauktai, kai patenka į konkrečią situaciją.

Pažinimo ir Smulkiosios Motorikos Lavinimas

Priklausomai nuo vaiko gebėjimų, numatomos pojūčių, suvokimų, atminties ir dėmesingumo lavinimo užduotys. Vaikas turėtų pamatyti, pajusti, išgirsti, reaguoti, prisiminti ir pan.

Numatomas vizualinės koordinacijos lavinimas: statomi bokšteliai, sudedami į dėžutes smulkesnius objektus, įvairius buities reikmenis ir pan. Vaikas pratinamas surasti vieną pieštuką, kelis tokius pat ar skirtingus, sudėti juos į dėžutę, išimti iš jos vieną pieštuką, po to dar vieną ir t.t. Tuomet bandoma braižyti, piešti, spalvinti ir t.t. Pirmiausia parodomas veiksmą ,,darom kartu‘‘, po to skatinamas vaikas atlikti savarankiškai.

Pagrindiniai sunkumai lavinant motoriką yra vaiko negebėjimas jausti visumą. Vaikas gali matyti tik vieną juos dominančią kūno dalį. Per bendrosios motorikos lavinimo pratybas skatinama raumenų įtampa, mokoma išlaikyti pusiausvyrą, lavinamas vikrumas, mokoma pajusti atskiras kūno dalis bei visumą ir t.t.

Smulkiosios motorikos judesius lavinami surenkant daiktus ir sudedant į dėžutes, paduodant daiktą suaugusiajam ar draugui, sudėliojant figūras pagal dydį, surenkant nuo stalo storesnius ir plonesnius daiktus (skrituliukus, kvadratėlius, centus ir kt.). Daug dėmesio skiriama mokyti laikyti šaukštą, šakutę, pieštuką ir juo spalvinti. Rankų raumenų jėgai stiprinti atliekami įtempimo ir atpalaidavimo pratimai.

Muzikos Terapija

Kai kurie vaikai, pasižymintys autizmo sindromu, turi pakankamą muzikinę klausą. Jie gerai suvokia ritmą ir išreiškia jį atitinkamais judesiais. Tokiems vaikams muzikinės pratybos yra viso darbo pagrindas. Per jas formuojami savojo ,,aš‘‘ supratimas, kūno dalių pažinimas, emocinis bendravimas, lavinama bendroji ir smulkioji motorika, kalbos supratimas, bandoma vokalizuoti ar tarti skiemenimis žodžius ir t.t. Ritminės pratybos labai tinka stereotipiniams judesiams šalinti.

Ugdymo Programos ir Kompetencijų Ugdymas

Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Remiantis kompetencijų raidos aprašu, pateikiamu 1 priede, yra išskirtos pasiekimų sritys. Jos yra sugrupuotos pagal ugdymosi sritis. Pasiekimai aprašomi 3 pasiekimų lygiais: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio. Pasiekimų lygiai skirti formuojamajam vertinimui, t. sukurti 5-6 m.

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Kasdienėse situacijose (grupėje, namie, išvykose ir kt.), naudodami verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones (žodžius, garsus, vaizdus, skaitmenines priemones ir kt.), vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją.

Visose ugdymo srityse vaikai plėtoja savo žodyną; kuria trumpą nuoseklų pasakojimą bei išklauso kitų pasakojimus, skiria realius ir išgalvotus įvykius, analizuoja informacijos tikrumą. Bendraudami, tardamiesi vaikai dalinasi patirtimi, įspūdžiais, įvardija savo mėgstamas veiklas, pratimus, žaidimus, kelia klausimus ir išsako savo pastebėjimus, nuomonę apie lankytus renginius (pvz., koncertus, spektaklius, parodas, pavienius kūrinius), bendraamžių raišką ar kitomis aktualiomis temomis. Stengiasi išlaikyti dėmesį, išklausyti pašnekovą, reaguoja, supranta gaunamus paprastus verbalinius ir neverbalinius pranešimus. Apibūdina savo jausmus ir emocijas, kylančias įvairių veiklų metu.

Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą, šiais atradimais pasinaudoja žaidimo, mokymosi situacijose ar atlikdami projektines veiklas (pvz., susipažįsta su tautinių raštų ornamentais, valstybių vėliavų spalvomis, išradimais, monetomis, banknotais ir pan.). Žaisdami, tyrinėdami, dalyvaudami kultūriniuose renginiuose, vaikai suvokia etninę kultūrą, perima pagrindinių Lietuvos valstybinių švenčių tradicijas, jas pritaiko ir puoselėja artimoje aplinkoje. Susipažinę su kai kurių Lietuvos kūrėjų bei atlikėjų kūryba, dalijasi savo įspūdžiais apie kūrinių įvairovę.

Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi savo sumanymais, žinojimu, talentais įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas, siužetus ar pasakojimus. Dalyvaudami generuojant ir įgyvendinant jiems aktualias idėjas, skirtingais būdais išbandydami kūrybinės veiklos priemones vaikai tyrinėja artimosios aplinkos objektus bei reiškinius, sukaupta patirtimi dalinasi su kitais. Kurdami, koreguodami savo sumanymus išbando įvairias dailės priemones, muzikos instrumentus ir kitus garso šaltinius, judesius bei vaidybinius elementus, kurie skatina improvizuoti, akomponuoti ir komponuoti; kelia klausimus, dalinasi savo meniniais sumanymais artimoje aplinkoje, švietimo įstaigoje ir svarsto, kaip įgytą meninę patirtį panaudoti už jos ribų. Vadovaudami žaidimui ar veiklai, siūlo taisyklių pakeitimus.

Natūraliai smalsaudami, dalyvaudami organizuotose veiklose, vaikai tiesiogiai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, kartu su kitais skiria, lygina, grupuoja, analizuoja gamtamokslinio ugdymo, kalbinio ugdymo, matematinio ugdymo, meninio ugdymo, visuomeninio ugdymo, sveikatos ir fizinio ugdymo daiktus ir reiškinius pagal jiems būdingus lengvai pastebimus požymius, mokosi juos apibūdinti. Žaisdami, tyrinėdami sieja kalbos garsus su jų simboliais, atpažįsta daugelį spausdintinių (didžiųjų) raidžių, skaito nesudėtingus pavienius žodžius, trumpus sakinius ir kelių sakinių lengvai suprantamus tekstus. Spausdintinėmis raidėmis užrašo paprastesnius ar dažnai matomus žodžius, savo vardą. Žodžiu kuria trumpus tekstus (sveikinimus, linkėjimus ir pan.), pasakoja ir atpasakoja išgirstus aiškaus, lengvai suprantamo turinio tekstus. Kelia klausimus, įvardija problemas, ieško sprendimo būdų, mokosi iš savo veiklos įvairiais būdais dalindamiesi įspūdžiais, kaip atliko veiksmus ir kokia seka; remdamiesi ankstesne patirtimi svarsto, ką kitą kartą darytų kitaip. Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Bendradarbiauja su kitais bendrose veiklose, paiso savo ir kitų poreikių, stengiasi gerbti kito nuomonę, ieško visiems tinkamo sprendimo, puoselėja vertybes (pagarbą, draugystę ir pan.). Kartu su kitais ruošiasi ir dalyvauja kūrybiniuose projektuose, koncertuose, Lietuvos valstybinių švenčių renginiuose ir atlieka juose pasirinktą vaidmenį (groja, dainuoja, vaidina, šoka ar pan.). Atpažįsta ir pritaiko pagrindinius kalendorinių švenčių, valstybinių švenčių, įstaigos tradicinių švenčių simbolius (herbą, vėliavą, himną, tautinius rūbus ir pan.), susipažįsta su tautinės kultūros raiškos požymiais, domisi tautosaka, etnokultūros tradicijomis, kalba, tarmėmis, tariasi dėl bendrų sprendimų, siekia savo tautos ir kitų Lietuvoje gyvenančių tautų sutarimo. Savo žodžiais nusako, ką žino apie savo tautos tradicijas ir kuo jos skiriasi nuo kitų tautų tradicijų, su kuriomis yra susidūrę. Ugdosi pagarbą visų žmonių laisvėms ir teisėms. Dalyvaudami bendruomenėje, ugdosi savo pilietinę atsakomybę, kuria asmeninį santykį su šalies istorijos įvykiais. Pastebi žmonių veiklos poveikį gamtai, jos ištekliams ir ugdosi suvokimą bei nuostatas juos tausoti, imasi iniciatyvos dalyvauti įstaigos bendruomenės veikloje, skirtoje saugoti gamtą ir taupiai vartoti jos išteklius.

Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Naudodamiesi prieinamomis skaitmeninėmis technologijomis (planšetiniu kompiuteriu, išmaniuoju telefonu, interaktyviu ekranu, programėlėmis ir pan.), vaikai peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, piešia, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja (pvz., žemėlapį, artimosios aplinkos objektus ir reiškinius) arba naudodami įrašymo technologijas pradeda kurti paprasčiausią skaitmeninį turinį (pvz. muziką, vaizdo įrašus), išbando technologijas bendravimui, bendradarbiavimui, dalinasi bendravimo patirtimi.

Žaisdami, tyrinėdami aplinką, aptardami įvairias situacijas, vaikai plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, į jas reaguoja, apmąsto ir nusako savo jausmus, emocijas. Reflektuoja savo pomėgius, nusakydami, ką daryti patinka, o ko - nepatinka, suvokia savo augimą bei vietą šeimoje, ugdymo įstaigos bendruomenėje, pasaulyje. Dalyvaudami įvairiose veiklose mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius su grupės draugais ir ugdytojais bei stengiasi laikytis grupės susitarimų ir taisyklių, plėtoja socialinės atsakomybės įgūdžius. Atpažįsta patyčias ir mokosi tinkamai reaguoti į jas. Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą atitinkamose situacijose, mokosi jų laikytis, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai. Samprotaudami apie atsakingą ir saugų elgesį artimojoje aplinkoje, gamtoje, paaiškina, ko reikia žmogui, kad jis gyventų, gerai jaustųsi, būtų sveikas; mokosi tausoti išteklius, pasitikėti savo pažinimo galiomis; atlieka bendras tyrimų veiklas, dalinasi turima patirtimi.

Programoje ugdymo(si) sritys aprašomos pagal pasiekimų sritis, pateikiant vaikų pagrindinio lygio pasiekimus. Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Pasiekimų lygių požymių lentelėse pateikiami trijų lygių pasiekimų aprašai: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio. Domėdamasis, aiškindamasis, stebėdamas, žaisdamas, visais pojūčiais patirdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas atpažįsta ir savais žodžiais apibūdina artimiausios aplinkos gamtos objektus, reiškinius, jų įvairovę, požymius, kaitą. Atlieka ir paaiškina paprasčiausią savo sumanytą ir aptartą tyrimą laikydamasis jam suprantamos gyvybės saugojimo etikos. A1. Žaisdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas atpažįsta ir pavadina kai kuriuos gamtos objektus, reiškinius. Aplinkos pažinimas per pojūčius Priešmokyklinis ugdymas. Pažįsta aplinką per pojūčius (skonis, kvapas, rega, klausa, lyta) ir atlieka priešmokyklinuko amžių, jo gebėjimus atitinkančius gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos mokslų ir kūrybiškumo (STEAM - angl. Augalai Priešmokyklinis ugdymas. Bendradarbiaudamas, tyrinėdamas, dalyvaudamas bendrose veiklose stebi ir fiksuoja (fotografuodamas ar pažymėdamas skalėje) pasirinktą augalą skirtingais metų laikais. Atpažįsta ir pavadina keletą artimiausioje aplinkoje augančių medžių, krūmų, žolių. Žaisdamas, įgydamas patyrimo susipažįsta su augalo poreikiais (vanduo, šviesa, dirvožemis). Skiria dažniausiai sutinkamas daržoves, vaisius, nusako, kaip juos naudoti maistui. Tyrinėdamas susipažįsta su augalo gyvenimu nuo sėklos iki sėklos. Gyvūnai Priešmokyklinis ugdymas. Žaisdamas, tyrinėdamas paveikslėliuose ir natūroje atpažįsta ir įvardija naminius ir kai kuriuos laukinius gyvūnus. Dalyvaudamas bendrose veiklose, aptarimuose samprotauja apie naminių ir laukinių gyvūnų gyvenimo skirtumus, gyvūnų poreikius. Tyrinėdamas artimą aplinką atranda, kaip žiemoja gyvūnai, aiškinasi, kodėl kai kurie paukščiai migruoja. Dangaus kūnai Priešmokyklinis ugdymas. Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas artimą aplinką ...

Sunkumai Ugdant Autistišką Vaiką

Žmonės pasaulį pažįsta liesdami, matydami, girdėdami, uosdami ir ragaudami. Visa ši informacija gaunama per sensorinę (jutiminę) sistemą. Be to, suvokti pasaulį padeda veikla ir judesiai.

Sensorinė integracija - tai neurologinis procesas, kurio metu priimama informacija iš jutimų. Ji labai susijusi su žmogaus gyvenimu. Būtent dėl jos vystosi kūno ir akies bei rankos koordinacija, žmogus suvokia daiktų santykį erdvėje, mokosi atsiminti ir kalbėti, planuoja judesius ir veiklas, išmoksta skaityti, rašyti, mąstyti, kontroliuoja savo elgesį įvairiose situacijose.

Vaikai su ASS visą informaciją, ypač gaunamą per klausos ir lytėjimo organus, priima kitaip. Jiems būdingi tokie sutrikimai:

• Dažnai girdi ne tik tai, ką sako pedagogas, bet ir visus tuo metu aplinkui skambančius garsus. Todėl jie tampa neramūs, negali susikaupti, dengiasi rankomis ausis, sunkiai orientuojasi aplinkoje.
• Net galėdami matyti, jie stengiasi visus daiktus paliesti. Jie gali nepastebėti tokių svarbių dalykų, kaip žmogaus veido išraiška, gestai ar net rašytinė instrukcija.
• Uosto daiktus. Kartais nemalonūs kvapai jiems patinka labiau negu malonūs.
• Valgo tik tam tikros temperatūros, skonio, konsistencijos, atitinkamai patiektą, maistą. Dažnai patinka labai aštrus arba karštas maistas.
• Ragauja nevalgomus daiktus.

Pažinimo proceso bėdos

Pažinimas dažnai susijęs su sensorinės integracijos problemomis. ASS turintiems vaikams būdinga:

• Perdėtas ir ribojantis dėmesys detalėms. Kad atsvertume šį elgesio nukrypimą pamėginkime sukoncentruoti dėmesį į vieną objektą, padedant išskirti vieną detalę, po kitos. Sufokusavimo reikia mokyti taip, kad objektas nebūtų detalus.
• Prasmės suvokimo sunkumai. Suvokti prasmę kartais sunku autistams, kurie nėra anksčiau susidūrę su tokia fraze, posakiu ar dalyku, tai reikia suvokti kaip papildomą paaiškinimą ir frazės pakartojimą, tam, kad būtų įsimenama.
• Ribotas gebėjimas atskirti esminius dalykus nuo antraeilių. Pirmiausia reikia sutelkti dėmesį į tai, kas svarbu neapkraunant vaiko. Daryti neskubant mažais žingsneliais būtiniausias užduotis. Po to vaikas išmoksta kas yra pagrindinės priežastys, o kurios ne tokios svarbios.
• Ribotas daiktų ir veiksmų tarpusavio ryšio suvokimas. Vaikui reikia paaiškinti tai, kad viskam yra atoveiksmis. Jei sulaužėme daiktą - jis nebesusiklijuos, nebent mes patys įvertinę jo žalą imsime ir jį suklijuosime.
• Sekos suvokimo ir veiklos organizavimo sunkumai. Padeda kortelės, įvairūs užrašai, skiriami akivaizdžiai įprastiems dalykams apie kuriuos irgi reikia pagalvoti.
• Negebėjimas vienu metu skirti dėmesį daugiau nei vienam dalykui. Tuo reikia naudotis kaip esminiu sugeebimu, nes koncentracija tuomet išlaikoma ilgiau, o ir pats dalykas atliekamas kruopščiau.
• Įgytos patirties ir išmoktų įgūdžių analizavimo ir apibendrinimo sunkumai, negebant viso to perkelti į kitą aplinką ar veiklą. Kad vaikas priprastų reikia ugdyti jį nuo mažens, o kadangi šie vaikai ir taip turi sunkumų reikia juos nuolatos ugdyti. Pasitelkiant įvairius pavyzdžius, kaip tarkim, priminimus, jog vakar padarei taip, tuomet ir šiandien gali tai.
• Dėmesingumo ir susikaupimo stoka. Dėmesį ir mes prarandame ganėtinai greitai, o kadangi dėmesio stoka yra negerai, turime išmokti daryti pertraukas ir vaikui suteikti didesnį dėmesį į tai, ką jis nori veikti tuo metu, vėliau veikla gali kisti, tačiau susikaupimas veiklai turi likti toks pat.
• Negebėjimas sujungti kelių idėjų ar sąvokų (ypač jeigu jos prieštarauja viena kitai). Paprastas, elementarus paaiškinimas, jog galima vienai idėjai priskirti keletą dalykų yra gerai. Reikia sutelkti dėmesį į vieną dalyką, o vėliau prijungti, kad smegenys suvoktų, jog yra du, ne vienas. Ir tai galima daryti kad ir žaidybine forma.
• Savęs ir kitų suvokimo sunkumai. Vaikutis gali nesuprasti iš kur kyla emocijos, kodėl mintys yra kitokios ir t.t. Tačiau reikia nuoseklaus darbo, įrodymo, jog vaikai visi yra unikalūs ir turi įvairiausių savybių. Kadangi verta pažindinti vaiką tiek su emocijomis, tiek su jausmais ir gilinantis į juos plečiasi mąstymo ir suvokimo spektras.
• Ribotas interesų ratas. Išskirti kelis interesus nėra blogai. Tuo galima naudotis, kad pasiektumėme taip, jog vaikas sutelktų visą dėmesį ir jo tai neapkrautų, o padėtų jaustis žvaliai ir motyvuotų.

Autistai turi savąjį pasaulį, kurį reikia pritaikyti kasdieniam gyvenimui, tad pateikiami keletas kelių tai palengvinti. Svarbu suprasti, kad tai ,,kitokie-ypatingi‘‘ vaikai, kuriems reikia dėmesio ir meilės lygiai tiek pat, o kartias daug daugiau. Savarankiškumo ugdymas vaikui yra atsakingas darbas, dėl to autistuams tai kelia dar daugiau sunkumų. Problemos kelius galime pakreipti taip, jog su atjauta žiūrėtume į vaiką, siekiantį būti savimi.

tags: #vaikai #su #autizmu #savarankiskumas #moksliniai #straipsniai