Utenos kraštas, deja, ne kartą buvo sukrėstas nelaimių ir gaisrų. Šiame straipsnyje prisiminsime vieną tragiškiausių įvykių - gaisrą Utenos vaikų globos namuose 1952 metais, bei apžvelgsime kitus incidentus, įvykusius šiame regione.
Tragiškas Gaisras Utenos Vaikų Globos Namuose 1952 m.
Nagrinėjant ugniagesių populiarumo kultūrinį fenomeną, anksčiau ar vėliau tenka remtis pavienėmis istorijomis, kurios apie ugniagesius nesako nieko gero. Ir šiuo atveju tikslinga panagrinėti būtent tokį - nepatogų, nemalonų įvykį. Istoriją apie nedėkingai susiklosčiusias aplinkybes, prie kurių prisidėjo atsakingų pareigūnų neatsakingas požiūris į savo pareigas.
Nepaisant nelaimės masto - o kaip paskaitysite toliau, Utenos tragedija buvo išties sukrečianti - šis įvykis sovietmečiu buvo nuslėptas nuo viešumos, taigi abejotina, ar kaip nors labiau paveikė visuomenės nuomonę apie ugniagesius.
„Naktį į 1952 m. sausio 21 d. Utenos mieste (Vilniaus sritis) Švietimo ministerijos vaikų globos namuose įvyko gaisras, kurio metu žuvo šeši auklėtiniai (7-8 metų amžiaus) ir dar du auklėtiniai stipriai apdegė“, - taip prasidėjo tuometinio LSSR vidaus reikalų ministro Juozo Bartašiūno raštas, adresuotas LSSR Ministrų Tarybos pirmininkui Mečiui Gedvilui.
Fragmentas iš Juozo Bartašiūno rašto Mečiui Gedvilui apie Utenos gaisrą 1952 m.
Taip pat skaitykite: Pagalba Utenos gyvūnams
Seno čekisto Bartašiūno intuicija neapgavo - skubėti su paaiškinamuoju raštu reikėjo: LSSR valstybės saugumo (MGB) ministras Kapralovas tą pačią sausio 22 d. spėjo išsiųsti Gedvilui nors gan lakonišką ir ne visai tikslų (skyrėsi kai kurių tragedijos veikėjų pavardės), bet kartu ir ganėtinai kokybišką spec. pranešimą apie Utenos tragediją - suprantamą tiek, kad būtų aišku, jog Bartašiūnui pavaldūs ugniagesiai stipriai užlėkė - dėl jų kaltės žuvo žmonės.
Viskas prasidėjo 1952 m. sausio 20-ąją, apie 18 valandą: Utenos miesto ugniagesių komanda sulaukė skambučio iš vaikų globos namų - užsidegė kaminas, nuo jo pradėjo degti pastato perdangos. Į įvykio vietą Utenos ugniagesiai atvyko lydimi ne tik pamainos vado Vasiljevo, bet ir paties ugniagesių komandos viršininko Nazarovo. Ugniagesiai išardė aplink krosnį buvusią antrojo aukšto grindų dalį ir užpylė viską vandeniu.
Po to Utenos ugniagesiai buvo iškviesti į kitą gaisrą (neblaivus pilietis padegė savo namą). Grįždama iš šio įvykio ugniagesių komanda buvo nusiųsta gesinti padegtos rajono vartotojų kooperatyvo bazės.
22 valandą Utenos ugniagesiai sulaukė antro skambučio iš vaikų globos namų - pasirodo, kad budinčios auklėtojos vadovaujami globotiniai ėmė ardyti gaisro priežastimi buvusią antrojo aukšto krosnį: kelios įkaitusios krosnies nuolaužos per ugniagesių išardytas grindis nukrito į pirmą aukštą ir pradėjo rūkti.
1 val. 50 min. ugniagesių komandos stebėjimo bokštelyje buvęs stebėtojas pamatė atvirą liepsną globos namų pusėje. Tuo pat metu sulaukta trečio skambučio iš globos namų. Ant kojų vėl pakelti ugniagesiai šįsyk rado liepsnų apimtus globos namus: degė laiptinė ir visa dešinė pastato pusė, pastatas skendo dūmuose. Eiti į vidų gelbėti žmonių ugniagesiams jau nebebuvo galimybės, taigi imtasi gesinti: prie 120 metrų atstumu buvusio vandens telkinio pastatytas autosiurblys, nutiestos dvi magistralinės linijos, į ugnį nukreipti trys švirkštai.
Taip pat skaitykite: Kompensuojama technika neįgaliesiems
Atsitiktinai pro šalį su žmona iš pasisėdėjimo ėjęs komandos viršininkas Nazarovas ėmėsi vadovauti gesinimui. Gaisras likviduotas 3 val.
Ugniagesiai XX a. 5-6 deš.
Materialiniai nuostoliai nebuvo milžiniški - išdegė tik pastato laiptinė, du dideli kambariai ir pirmojo aukšto dešinės pusės perdanga. Išorinės pastato sienos, taip pat kairės pusės perdanga liko ugnies nesunaikintos. Nepaisant to, didžiausius nuostolius ir siaubą patyrė patys namų gyventojai - beglobiai vaikai.
Paaiškėjo, kad po antrojo ugniagesių išvykimo, apie 23 val., globos namuose su auklėtiniais liko viena vienintelė jauna auklėtoja. Dalis vaikų buvo suguldyti miego ir užrakinti antrojo aukšto miegamuosiuose, o budėtoja kartu su likusiais globotiniais nuėjo miegoti į pirmąjį aukštą. Ją pabudino vaikų klyksmai.
„Palikti vieni vaikai ėmėsi gelbėtis iš degančio pastato savarankiškai“, - rašė Bartašiūnas. Antrajame, liepsnojančiame, pastato aukšte užrakintuose iš išorės miegamuosiuose likę vaikai, atrodo, nesutriko: išmušė langą, išmetė žemyn lovų čiužinius ir ant susikaupusios krūvos ėmė šokinėti - iš antro aukšto. Pirmajame aukšte buvę vaikai irgi gelbėjosi pro išmuštus langus.
Taip pat skaitykite: Prevencija ir pagalba: smurtas darželyje
Išsigelbėti nepavyko šešiems globotiniams: keturi maži vaikai, pabijoję šokti pro langą, užduso nuo dūmų antrame aukšte, o dar du užduso pirmame.
Nusikalstamais buvo įvardinti ir globos namų direktoriaus Michailovo veiksmai: jis apkaltintas tuo, kad po pirmojo ugniagesių iškvietimo neorganizavo tinkamo budėjimo, taip pat nesilaikė priešgaisrinės saugos taisyklių: pastarosios inspekcijos metu (1951 m. spalį) prie globos namų būta pastatomų avarinių kopėčių, kuriomis būtų buvę galima evakuoti vaikus iš antrojo namo aukšto.
Apkaltinta buvo ir budinti auklėtoja - už tai, kad miegojo, taip pat „nesiėmė jokių priemonių vaikų evakuacijai iš degančio pastato“. Kokių „priemonių vaikų evakuacijai“ jauna moteris turėjo imtis, Bartašiūnas kukliai nutylėjo.
Išsyk po gaisro gauta Vilniaus srities prokuroro sankcija suimti nelaimės kaltininkus: ugniagesių komandos viršininką Nazarovą, globos namų direktorių Michailovą ir budinčią auklėtoją. Tolesnis jų likimas nėra žinomas - tikėtina, kad buvo teisiami pagal tuometinio sovietinio BK 111 str.
„Žuvę vaikai 1952 m. sausio 22 d. 16 val. buvo palaidoti Utenos karių kapinėse. Laidotuvių metu jokių ekscesų nebūta“, - konstatavo Bartašiūnas.
Tai - vieninteliai dokumentai, kuriuos pavyko aptikti apie šią tragediją. Tikėtina, kad, išsamiau pasikapsčius, ką nors dar pavyktų rasti Švietimo ministerijos (kuriai priklausė minėti globos namai) ar Vilniaus srities teismo (kuris, tikėtina, nagrinėjo baudžiamąją bylą) fonduose.
Neabejotina tai, kad ir kituose šaltiniuose bendra tragedijos atmosfera būtų persmelkta kaltės mėtymo kitiems dvasios: MVD verstų kaltę globos namų administracijai, ši - neatsakingiems ugniagesiams, o iš šono viską stebintys čekistai - visiems.
Tragedijos esmės toks mėtymasis kaltėmis, žinoma, nepakeis: vargšai vaikai buvo palikti žūčiai tragiškame gaisre, nulemtame kelių pareigūnų - tarp jų ir vietos ugniagesių - neatsakingo požiūrio į savo pareigas.
Žvelgiant iš platesnės perspektyvos, Utenos tragediją galima vertinti kaip iliustratyvią stalinizmo laikų katastrofą: nuslėptą nuo visuomenės, nuasmenintą ir apribotą vien smulkių kaltininkų persekiojimu. Netapusi vieša, ši nelaimė, tikėtina, niekaip nepakeitė to meto visuomenės požiūrio į ugniagesius, o netapusi atminimo vieta - ir vėlesnių kartų.
Savaime suprantama, kad jeigu panaši nelaimė nutiktų šiais visa apimančio viešumo laikais, tai būtų milžiniškas smūgis ugniagesių kaip institucijos reputacijai, taip pat tikėtina, kad lėktų postai ir galvos - gal net ministrų lygmeniu.
Bartašiūno pranešimas apie Utenos tragediją: LCVA, f. R-754, ap. 13, b. 371, l. Kapralovo pranešimas apie Utenos tragediją: LYA, f. K-51, ap. 1, b.
Kaip elgtis gaisro metu
Kiti Gaisrai ir Nelaimės Utenos Rajone
Deja, gaisrai ir nelaimės Utenos rajone - nėra retenybė. Štai keletas pastarojo meto įvykių:
- Šeštadienį vakare Utenos rajone esančiame Daugailių miestelyje kilus gaisrui žuvo vyras.
- Utenos rajone Leliūnų miestelyje sekmadienį per gaisrą žuvo vyras.
- Antradienio ryta tv3.lt portalo skaitytojas Liudvikas Sabaitis pranešė, kad Utenos rajone, maždaug 18-20 kilometrų atstumu nuo miesto, netoli posūkio į Debeikius liepsnoja gyvenamasis namas.
Kriminaliniai Įvykiai
Utenos rajone taip pat pasitaiko ir kriminalinių įvykių:
- Utenos rajone konflikto metu vyriškis kirviu sužalojo vyrą, pranešė Policijos departamentas.
- Pirmadienį, apie 1 valandą, Utenos rajone, Žvirblėnų kaime, į namą įsibrovė du asmenys.
Kitos Nelaimės
Be gaisrų ir kriminalinių įvykių, Utenos rajone užfiksuota ir kitų nelaimių:
- Šeštadienio naktį Utenos rajone rastas nuskendusio vyro kūnas.
- Utenos rajone mirė nuo namo stogo nukritęs vyras, ketvirtadienį pranešė vietos policija.
- Utenos rajone Ruklių kaime esančiame Giedrio ežere nuskendo vyras.
- Utenos rajone pirmadienį nuo stogo nukrito ir susižalojo darbininkas, pranešė vietos policija.
- Šeštadienio vakarą Utenos rajone žuvo traktoriaus vairuotojas.
Statistika ir Priežastys
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia gaisruose žūsta kaimo gyventojai. Šiemet daugiausia žmonių gaisrų metu žuvo Kauno apskrityje - 23, 16 - Panevėžio, 14 - Vilniaus, 10 - Alytaus, po 8 Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse, 6 - Utenos apskrityje.
Pagrindinės gaisrų priežastys:
- Neatsargus rūkymas
- Neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi
- Krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai
- Elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai
Didesnė tragiškų gaisrų dalis kilo nuo 10 iki 20 mėnesio dienos, kai išmokamos pašalpos.
Štai lentelė, apibendrinanti pagrindines gaisrų priežastis ir žuvusiųjų skaičių:
| Priežastis | Žuvusiųjų skaičius |
|---|---|
| Neatsargus rūkymas | 35 |
| Neatsargus elgesys su ugnimi | 19 |
| Krosnių, židinių gedimai | 13 |
| Elektros įrenginių gedimai | 8 |
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento statistika