Klaidos, Daromos Socialiniuose Tinkluose: Kaip Jų Išvengti?

Socialinės žiniasklaidos platformos pakeitė mūsų bendravimo būdą, suteikdamos galimybę akimirksniu užmegzti ryšius su žmonėmis iš viso pasaulio. Virtualioje erdvėje kiekvienas naudotojas yra potencialus turinio kūrėjas, o su šia galia ateina ir atsakomybė bendrauti apgalvotai ir pagarbiai. Tačiau šis patogumas susijęs su tam tikrais iššūkiais. Skaitmeninėje erdvėje gausu bendravimo klaidų, galinčių turėti rimtų nenumatytų pasekmių.

Viešųjų Asmenų Klaidos Socialiniuose Tinkluose

Viešų asmenų reklama internete šiomis dienomis gali būti ypač efektyvi, ko pačioje interaktyvioje erdvėje vis dažniau galime išvysti tiek įvairaus tipo politikus, tiek pramogų sferos atstovus bei daugybės kitų sričių garsenybes. Aktyviai reiškiantis socialiniuose tinkluose ir juose nuolatos sulaukiant žmonių palaikymo neretas viešas asmuo paprasčiausiai praranda savo budrumą bei atsipalaiduoja.

Tai yra kritinė klaida, kuri gali sužlugdyti ne vieno žmogaus įvaizdį, kadangi teigiamą/naudingą/protingą žmogaus pranešimą žmonės prisimins keletą minučių, o kažkas neapgalvoto iš visuomenės atminties neišsitrinti gali ir ne vienerius metus. Nors užsakomųjų straipsnių tematika nėra viešai aptariama, bet daugiau mažiau visiems yra aiškiai suprantama, jog toks dalykas kaip tokio tipo straipsniai šiomis dienomis egzistuoja, kai vienas ar kitas viešas asmuo pradeda jausti stagnaciją bei nori kiek priminti visuomenei apie save.

Taip, jei kalbėsime apie viešus asmenis, kurių veikla neturi jokios išliekamosios vertės - statyti savo žinomumą ant tokio tipo pamatų yra pakankamai logiškas sprendimas, atitinkantis siekiamus tikslus.

Loginės Argumentacijos Klaidos

Viešojoje erdvėje kiekvieną dieną susiduriame su milžinišku informacijos kiekiu. Naujienų portaluose kepami įvairiausi straipsniai, televizijos ekranuose verda karštos diskusijos ir šaukimas. Pastebima, kad tokių diskusijų argumentai labai skiriasi atsižvelgiant į jų loginį pagrįstumą. Dažnai tai būna padrikai dėstomos, nenuoseklios ir prieštaringos mintys. Ieškoti tiesos, atsižvelgiant į kito žmogaus argumentaciją, tapo nebemadinga. Tokių diskusijų metu garsiausiai šaukiantis galiausiai paskelbiamas nugalėtoju.

Taip pat skaitykite: Ką žinoti apie gydytojų klaidas

Tai - įprastas, jau nieko veikiausiai nebestebinantis vaizdas. Tačiau paprastam žmogui darosi vis sunkiau ir sunkiau susigaudyti kas gi čia vyksta. Tampa nebeaišku kas ir kokią poziciją palaiko ir apskritai kuo dar reikėtų tikėti. Negana to, visuomenė net nepastebi, jog ja manipuliuojama. Loginės argumentacijos klaidos yra įprastas dalykas mokyklos suole, televizijos diskusijose ir ko gero visuose interneto forumuose bei socialiniuose tinkluose.

Tokios klaidos dar kitaip vadinamos samprotavimo klaidomis, kai naudojami silpni ar paprasčiausiai išgalvoti argumentai. Yra apibrėžtos dvi pagrindinės loginių argumentacinių klaidų kategorijos, tačiau jos dar skirstomos į įvairiausius tipus. Šiais argumentais bandoma apgauti priešininką, tokiu būdu pasiekiant reikiamą susitarimą. Dialektika yra terminas, apibūdinantis filosofinį argumentacijos metodą, kuris apima tam tikrą prieštaringą procesą ir analizuoja jį iš abiejų pusių. Viešojoje erdvėje tokių diskusijų apskritai nesimato, arba jos būna pakankamai retai.

Kalbant apie ginčus ir įvairias diskusijas, taip pat būtų galima prisiminti vieną Graikijos filosofinę mokyklą. Jos atstovai buvo vadinami sofistais ir jie mokydavo kitus apie ginčo meną. T. y., sofistai buvo mokomi, kaip paversti silpną argumentą stipriu, sėkmingai nukenksminti priešininko argumentus ir galiausiai laimėti kovą. Šioje kovoje tiesa nėra svarbi, nes svarbu yra tik viena - pergalė bet kokiomis priemonėmis. Tokiu atveju loginės argumentacijos klaidos daromos sąmoningai, jomis siekiama suklaidinti priešininką.

Dažniausiai pasitaikančios loginės argumentacijos klaidos:

• Apeliacija į žmogų (lot. ad hominem) - visiškai nepaisomi pateikiami argumentai, o puolimas yra nutaikytas į žmogų. Tokiu atveju argumentai netgi būna nesusiję su diskutuojama tema. Lotyniškai ad hominem reiškia „prieš žmogų“. Asmeniniai išpuoliai ne tik prieštarauja racionalios diskusijos argumentams, bet ir dažniausiai pasireiškia balso pakėlimu ar net šaukimu.
• Šiaudinė baidyklė (angl. straw man) - paimamas priešininko argumentas ir suprantamas neteisingai arba tikslingai pakeičiamas į kraštutinumą, o tuomet tas teiginys puolamas ir bandomas paneigti. Dar kartais tai vadinama „svetimų žodžių įdėjimu į burną“. Šiaudinės baidyklės argumentas yra pigus ir lengvas triukas, norint atstovėti savo poziciją. Tokiu būdu bandoma dirbtinai sustiprinti savo poziciją diskusijoje.
• Apeliacija į baimę (lot. argumentum ad metum) - jos tikslas yra išgąsdinti žmones dėl jų tam tikro elgesio. Taip norima sukelti poveikį, kuriuo siekiama parodyti blogiausią galimą scenarijų. Pavyzdžiui, numetamas toks argumentas kaip šis: „jeigu taip kalbėsi, tai visi galvos, kad esi Kremliaus agentas“.
• Cikliškas argumentas (lot. circulus in demonstrando) - kartojamas argumentas, kuriuo bandoma pagrįsti išankstinę nuomonę: knygoje yra tiesa, nes taip rašoma knygoje. Daroma prielaida, kad knygoje parašyta tik tiesa, todėl remiantis knyga visi kiti teiginiai irgi yra tiesa.

Panašių samprotavimų ir loginių argumentacijos klaidų sąrašą galima būtų labai stipriai išplėsti. Tačiau esmė ta, kad pačiais įmantriausiais būdais siekiama palenkti žmones į savo pusę. Visko išnagrinėti viename straipsnyje tiesiog nėra galimybių, bet atkreipiant dėmesį į šias klaidas, jos puikiai jungiasi, norint įgyvendinti Overtono langą. Iš viso to tėra siekiama naudos sau, o viešasis interesas lieka nustumtas į antrą planą ir neapgintas.

Pasinaudokite patarimais ir atsargiai vertinkite pateikiamą informaciją.

Taip pat skaitykite: Duomenų klaidos

Bendravimo Klaidos Socialiniuose Tinkluose

Bendravimo klaidos socialinės žiniasklaidos srityje gali sukelti kaskadą neigiamų padarinių. Nesusipratimai, dažnai kylantys dėl trumpalaikio bendravimo internete, gali greitai virsti rimtais konfliktais. Vienas netinkamai pavartotas žodis ar netinkamai suformuluotas sakinys gali peraugti į karštą ginčą ir pakenkti santykiams bei reputacijai.

Komunikacijos klaidų paplitimą socialinės žiniasklaidos platformose lemia keli veiksniai. Dažnas kaltininkas yra kalbos dviprasmiškumas. Žodžiai gali turėti kelias reikšmes, o be balso tono ar kūno kalbos pagalbos pranešimus lengva interpretuoti kitaip, nei norėta. Be to, konteksto trūkumas internetiniuose pokalbiuose gali sustiprinti nesusipratimus. Greitas bendravimo internetu tempas taip pat turi įtakos. Bėgdami paskui nuolatinį informacijos srautą, naudotojai gali reaguoti skubotai, iki galo neapgalvoję savo žodžių.

Norėdami sumažinti bendravimo klaidų riziką, naudotojai turi laikytis aktyvaus požiūrio. Svarbiausia atidžiai formuluoti žodžius. Skirdami laiko parinkti žodžius, kurie tiksliai perteikia numatomą žinutę, galite labai daug ką pakeisti. Bendraujant internetu svarbiausia yra kontekstas. Prieš atsakydami ar dalydamiesi turiniu, labai svarbu atsižvelgti į platesnį pokalbį, platformą ir auditoriją. Faktų tikrinimas yra dar vienas svarbus žingsnis siekiant išvengti klaidų. Greitas klaidingos informacijos plitimas socialinėje žiniasklaidoje gali turėti toli siekiančių pasekmių. Prieš dalydamiesi naujienų straipsniu ar teiginiu, naudotojai turėtų įsitikinti jo tikslumu naudodamiesi patikimais šaltiniais.

Internete vykstanti sąveika daro poveikį realiam pasauliui, todėl būtina tai žinoti. Socialinės žiniasklaidos amžiuje veiksmingas bendravimas yra ir menas, ir būtinybė. Komunikacijos klaidos gali sukelti nenumatytų padarinių, tačiau naudotojai, taikydami tokias strategijas, kaip atidus žodžių formulavimas, konteksto apsvarstymas ir faktų tikrinimas, gali drąsiai naršyti šiame skaitmeniniame kraštovaizdyje.

Verslo Profilio Klaidos Socialiniuose Tinkluose

Kai kurie pradedantieji verslininkai mano, kad neverta investuoti laiko į verslo profilio kūrimą - juk viską galima daryti savo asmeninėje paskyroje. Tačiau, „viskas priklauso nuo verslo ir industrijos. Tikrai ne visiems verslams būtina atskira paskyra. Tarkime, Lietuvoje dauguma grožio specialistų turi savo asmeninius profilius, kuriuose viešina savo darbus ir dalinasi patarimais.

Taip pat skaitykite: Kaip išvengti klaidų kaupiant pensiją

„Dažnai girdžiu: „Aš B2B, mano klientai nesinaudoja socialiniais tinklais.“ Tai klaidingas mąstymas, nes 2019 m. visi turėtų būti pasiruošę prisitaikyti prie komunikacijos pokyčių ir ne tik susikurti aktyvius profilius, bet ir nuosekliai kelti naudingą informaciją“, - tikina specialistė.

Svarbu kokybė, o ne kiekybė

Pašnekovė pabrėžia, kad įmonėms nėra privalu turėti profilius visuose socialiniuose tinkluose. „Įmonėms nebūtina turėti profilių visuose socialiniuose tinkluose. Tiesiog reikia pasidaryti analizę ir išsiaiškinti, kur yra jų tikrieji potencialūs klientai. Taip pat manau, kad geriau yra turėti vieną, bet kokybišką profilį negu kelis, kuriuose informacija kartojasi, nes kiekvienas socialinis tinklas turi atlikti atskirą funkciją“, - pasakoja L. Deja, net rimti kostiumuoti vyrai dažnai nesupranta, kad kiekviena lazda turi du galus, tad neteisingai naudojami socialiniai tinklai verslui gali ne tik naudos atnešti, bet ir nemaloniai nustebinti. Kad taip neatsitiktų jums, štai penki patarimai, ko reikėtų vengti socialinėje erdvėje:

1. Komentarai, kuriuos išsakydamas savo nuomonę vienu ar kitu klausimu rašo privatus asmuo, gali pakenkti įmonės reputacijai. Kai į žmonių asmeninę erdvę braunasi bet kokia reklama, jie reaguoja pikčiau, negu radę savo „laiko juostoje“ anoniminio priešo prakeiksmus.
2. Nepublikuokite per daug. Net jei turite daug informacijos, kuria norite pasidalinti su savo skaitytojais, nepublikuokite labai daug. Atrinkite tai, kas įdomiausia. Prisiminkite, kad esate vienas iš daugelio, kurie bando pasiekti savo žinutėmis konkretų žmogų ir informacijos perteklius gali atsisukti prieš jus. Geriausiai veikia žinutė, kurios esmę galima suvokti tik užmetus akį. Susidomėję detales susiras ir patys. Per ilgas tekstas gali tapti erzinančia beprasmybe.
3. Nuolat atnaujinkite informacijos srautą savo profilyje. Įžengę į socialinę mediją palaikykite nuolatinį informacijos srautą savo kanale. Turbūt pažįstamas jausmas, kuris apima, kai apsilankai kokios nors įmonės profilyje, o jame naujausios žinutes yra kelių mėnesių senumo. Pirma mintis, kad su įmone kažkas yra negerai.
4. Neskirkite per daug dėmesio sekėjų skaičiui. Nemažai įmonių mano, jog visų pirma reikia turėti daug sekėjų, nes tai automatiškai garantuoja, kad kompanijos žinutę pamatys daug žmonių. Tyrimai rodo, kad toks pasiekiamumas būna iki 10%. Tad jeigu įmonė kvietė į savo paskyrą bet ką, o ne tikslinę grupę, labai tikėtina, kad ant žmonių sienų kompanijos žinutės nepasirodo.
5. Reaguokite į komentarus. Yra labai gerai dažnai komunikuoti socialiniuose tinkluose, bet negerai nereaguoti į komentarus, kuriuos parašo jūsų sekėjai. Vienas iš pagrindinių socialinių tinklų tikslų yra bendravimas. Vartotojai tikisi ir laukia prekinio ženklo įsitraukimo į komunikaciją. Įmonės dažnai trina sekėjų komentarus. Nemanau, kad tai yra gerai. Blogas ar geras komentaras - jis turi likti ir jam turi būti atrašyta.

Kita svarbi informacija:

• Laikykitės 80/20 taisyklės. Socialinių tinklų specialistai naudojasi taisyklė 80/20. Ji sako, kad 80% komunikacijos, turinio turi būti tokio, kuris sprendžia jūsų auditorijos problemas, susijusias su jūsų įmone. 20% skirta grynam pardavimui. Taigi pardaviminių žinučių jūsų komunikacijoje turi būti mažiau.
• Taisyklių apeidinėjimas kenkia prekės ženklo įvaizdžiui. Viena dažniausiai daromų klaidų iš nežinojimo - konkursų organizavimas, siekiant gauti daugiau „like, share, comment“. Tačiau per konkursų komunikaciją šį jų tikslą siekiama apeiti ir gauti naudos savo verslui be jokių finansinių injekcijų.
• Netiksli auditorijos apibrėžimas. Vienas didžiausių reklamos socialiniuose tinkluose trūkumų - netikslus auditorijos apibrėžimas. Patarimas - prieš kurdami bet kokį reklaminį turinį, aiškiai apibrėžkite savo idealų klientą - jų amžių, pomėgius, elgseną internete, problemas ir poreikius. Kuo tiksliau kalbėsite konkrečiam vartotojui - tuo didesnė tikimybė, kad jis reaguos.
• Turinio planas. Daugelis verslų daro klaidą kurdami turinį be strategijos. Vieną dieną - akcijos, kitą - nuotrauka su citata, trečią - atsitiktinis produktas. Patarimas - turėkite aiškų turinio planą bent kelioms savaitėms į priekį. Nusistatykite tikslus - ar siekiate didinti prekinio ženklo žinomumą, ar pardavimus? Priklausomai nuo to, pritaikykite turinio formatą, toną, laiką ir reklamos biudžetą.

Medijų Raštingumas ir Kritinis Mąstymas

Socialinių tinklų turinį kuria patys vartotojai, tad nenuostabu, jog naudotojus pasiekiančiam turiniui faktų tikrinimas nėra atliekamas. „Socialinių medijų informacijos srautas yra įvairus, o pateikiamas turinys - nuotraukos, vaizdo įrašai, naujienų istorijos - gali būti labai skirtingas, apimantis daugybę temų ir taip formuojantis savitą pasaulio vaizdą. Atsiranda rizika priimti daugumą dalykų kaip tiesą, neatkreipiant dėmesio į tai, kad dalis srauto neretai yra apgaulinga bei siekianti paveikti informacija. Socialiniai tinklai yra prieinami kiekvienam, todėl gali būti atviri norintiems pakenkti, o vartotojai ne visada moka kritiškai atsirinkti, kas yra tikra, svarbu ir naudinga“, - sako Jovita Ruzgaitė, Kūrybinių industrijų fakulteto absolventė.

Visų pirma - pastebimas didelis jaunimo pasitikėjimas internete randama informacija. Tyrimas atskleidė, kad 64 proc. apklaustųjų dažniausiai informacijos ieško ir ją tikrina internete, socialiniuose tinkluose ir tik 1 proc. respondentų klausia mokytojų ar dėstytojų. Palyginti retai tyrime buvo akcentuoti ir artimieji (11 proc.) bei draugai (9 proc.). „Išaiškėjusi tendencija, kad kilus klausimams, jaunimas informacijos ieško internete, o ne šeimos narių rate, parodo akivaizdų jaunimo pasitikėjimą socialiniais tinklais. Taip pat paaiškėjo, jog suabejoję rastos informacijos tikrumu jie nėra linkę ieškoti tiesos bei lyginti vienodos tematikos šaltinių tarpusavyje“, - gautus rezultatus komentuoja J.

Kita problema - lengvas pasidavimas nuomonės formuotojams. Nustatyta, kad net nuomonių lyderių informacija gali daryti žalą jaunam žmogui. „Paaiškėjo, jog tie respondentai, kurie nedrįsta viešai reikšti savo nuomonės, o kaip tik ją nutyli, yra linkę pradėti manyti, kad nuomonės lyderio išreikšta pozicija yra teisingesnė. Tyrimo metu taip pat nustatyta sąsaja tarp naudojimosi socialiniu tinklu dažnumo ir pasitikėjimo jame skelbiama informacija. Iš to matome, jog dažnas socialinių tinklų lankymas suteikia didesnį informacijos srautą, kuriame sunku atsirinkti faktus ir nesąmoningai imama pasikliauti viskuo, kas matoma“, - akcentuoja J.

Nustatyta ir dar trijų faktorių sąsaja - atidaus skaitymo, dėmesio detalėms ir mažesnės įtakos nuomonei. „Respondentų apklausa parodė, kad kai iš gausaus informacijos srauto pasirinkta informacija yra skaitoma atidžiai, mokama ar bent bandoma atpažinti, kiek yra faktų, o kiek tik asmeninės informacijos šaltinio nuomonės - tada neigiamos įtakos išvengiama lengviau. Į socialines medijas įsitraukę vartotojai ne visada gali atsirinkti, kuria informacija galima tikėti ir pasitikėti. Siekiant to išmokti yra svarbus medijų ir informacinio raštingumo bei kritinio mąstymo ugdymas.

„Medijų raštingumas - tai gebėjimas atsirinkti ir vertinti medijose gautą informaciją, siekiant išvengti medijų daromos įtakos ir atsiriboti nuo nereikalingos informacijos, kartu tai ir gebėjimas kurti medijų turinį, naudotis jomis savarankiškai, suvokti jų vaidmenį visuomenėje“, - pabrėžia J. Ne mažiau svarbus, anot jos, yra ir kritinis mąstymas: „Kritiškai mąstantis socialinių medijų vartotojas suvokia, kad socialiniuose tinkluose randama informacija nėra veidrodinis pasaulio atspindys, o tai itin svarbu, kad socialinių tinklų vartotojas aklai nepasitikėtų gaunama informacija ir nepriimtų jos kaip visiškos teisingos“.

tags: #klaidos #daromos #socialiniuose #tinkluose