Pastaruoju metu vis daugiau Lietuvos gyventojų susimąsto apie papildomas pajamas senatvėje. Naujausi tyrimai rodo, kad apie 50 proc. investuojančių lietuvių siekia sukaupti papildomų lėšų pensijai, o pensijų fonduose kaupia apie 58 proc. šalies gyventojų. Lietuvos banko duomenimis, II ir III pakopos pensijų fonduose gyventojai jau yra sukaupę daugiau nei 10 milijardų eurų. Didžiąją dalį šios sumos sudaro II pakopos pensijų fondų turtas.
Šiame kontekste svarbu atidžiau pažvelgti į „Nord“ pensijų fondus, įvertinti jų veiklos rezultatus, mokesčius, saugumą ir palyginti su kitomis alternatyvomis. Ši apžvalga padės jums priimtiInformacija negali būti laikoma individualia konsultacija, rekomendacija ar pasiūlymu prisiimti bet kokius finansinius įsipareigojimus, įsigyti, naudoti ar neatsisakyti bet kokių finansinių produktų ar paslaugų. Nors šios informacijos turinys yra pagrįstas šaltiniais, kurie yra laikomi patikimais, „Artea“ grupė nėra atsakinga už šios informacijos netikslumus, pasikeitimus, taip pat ir nuostolius, kurių gali atsirasti, kai investicijos grindžiamos šia informacija.pagrįstą sprendimą dėl kaupimo senatvei.
Pensijų fondų pakopos: II ar III?
Banko klientų apklausa atskleidė, kad kas penktas II pakopos pensijų fonde kaupiantis gyventojas yra svarstęs galimybę kaupimą senatvei perkelti į III pakopos fondus.
Svarstantiems, ar likti II pakopos, ar pereiti į III pakopos pensijų fondus, V. teigia: „Pasirinkimas tarp II ir III pakopos iš esmės priklauso nuo kiekvieno gyventojo lūkesčių ir poreikių. Jeigu nori turėti galimybę sukaupti daugiau ir dėl to atsisakai dalies lankstumo, tuomet tinkamesnė bus II pakopa. Jeigu norima daugiau laisvės ir lankstumo, tuomet tinkamesnė III pakopa."
„II pakopos pensijų fondų privalumai aiškūs - tai vienas pigiausių profesionaliai valdomų investavimo instrumentų. Valdymo mokesčiai yra reglamentuojami teisės aktais ir - priklausomai nuo fondo - negali per metus viršyti 0,2 proc. ar 0,5 proc. Be to, jokiems kitiems investavimo instrumentams netaikomos tokios didelės valstybės paskatos kaip kaupiantiems II pakopos fonduose - kiekvienam šios pakopos dalyviui į jo pensijų fondą papildomai pervedama apie 400 eurų per metus. III pakopos pensijų fondai taip pat skirti kaupti pensijai. Visgi jie leidžią tą daryti gerokai lanksčiau. Čia pats žmogus sprendžia, kada ir kokio dydžio įmokas mokės. Iš III pakopos fondo atsiimti lėšas galima lanksčiau.
Taip pat skaitykite: Ar verta kaupti pensiją?
Jo teigimu, po reformos kaupimo sąlygos II ir III pakopos fonduose šiek tiek supanašėja: nebelieka prievolės nuolat mokėti pensijų įmokas, taip pat atsiranda galimybės iš II pakopos fondo vieną kartą išsiimti dalį arba - kritinėse situacijose - visas lėšas.
Svarbiausia yra tai, kad II ir III pakopos pensijų fondai - tai vienos, ilgalaikiam kaupimui skirtos, sistemos dalis. Įprastai taupymui ir investavimui rekomenduojama skirti bent 10 proc. pajamų - taip senatvėje pajamos iš sukaupto turto galėtų siekti rekomenduojamą lygį, t. y. apie 70 proc. Jeigu 3 proc. skiriame II pakopai, tai likusių lėšų dalį galėtume skirti III pakopai - tai gali padėti gauti orų priedą prie senatvės pensijos. Be to, abu šie pasirinkimai netrukdo investuoti ir savarankiškai“, - sako V.
III pakopos pensijų fondai Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvoje investuoti į trečiosios pakopos pensijų fondus siūlo keturi didžiausi Lietuvoje veikiantys bankai, t.y. SEB, Swedbank, Luminor ir Artea, taip pat Goindex.
Trečiojo šių metų ketvirčio pabaigoje, remiantis Lietuvos banko pateikta naujausia informacija, bendra apžvelgiamos pakopos pensijų fondų valdomų grynųjų aktyvų vertė jau siekė beveik 500 milijonų eurų (482,71 mln. eurų) bei nuo metų pradžios ūgtelėjo virš aštuoniolikos procentų, o per pastaruosius trejus metus - net daugiau nei dvigubai, t.y. 130 procentų.
Pagal turimo turto vertę tarp trečiosios pakopos fondų valdytojų lyderiauja Artea Asset Management su 193,01 mln. eurų, 40 procentų visų aktyvų (prieš metus - 41,9 procento), kurie šiais metais pakilo virš penkiolikos procentų, o lyginant su 2022 metų trečiojo ketvirčio pabaiga, pašoko net 133,5 procento. Pažymėtina, jog ši kompanija pagal klientų skaičių yra antroje pozicijoje (23,6 procento visų dalyvių), o štai daugiausiai jų šiuo metu turi Swedbank investicijų valdymas, t.y. beveik 67 tūkstančius, arba 36,9 procento visų dalyvių, kai prieš metus buvo atitinkamai 26,1 bei 32,5 procento, o tai reiškia, jog pirmu atveju turima rinkos dalis krito, o antruoju - ūgtelėjo.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Kalbant apie atskirus Lietuvoje veikiančius trečiosios pakopos pensijų fondus, rugsėjo pabaigoje pagal valdomų grynųjų aktyvų vertę, kuri jau siekia beveik 115 mln. eurų, ir toliau akivaizdžiai lyderiauja Artea Ambicingas 16+. Ji nuo 2025 metų pradžios paaugo 12,5 procento, o nuo 2022 metų trečiojo ketvirčio pabaigos - net 151,3 procento.
Absoliučiai daugiausiai klientų (daugiau nei 42 tūkstančiai) tarp apžvelgiamo tipo fondų ir toliau turi Swedbank Pensijos fondas 18+. Šiais metais jų kiekis ūgtelėjo dar kiek daugiau nei penktadaliu, o per paskutinius trejus metus - net virš aštuonių kartų. Tiesa šis fondas valdo tik 28,65 mln.
Pagal turimą turtą tarp apžvelgiamų fondų antroje pozicijoje rugsėjo pabaigoje buvo SEB pensija 18+, o po to seka Luminor ateitis 50-58. Jo vertė šiais metais paaugo atitinkamai virš vienuolikos procentų bei apie keturis procentus, o per trejus metus - beveik dvigubai ir 37,8 procento.
Šiais metais visų mūsų šalyje veikiančių trečiosios pakopos pensijų fondų grąža yra teigiama, kas yra pozityvu. Daugiausiai uždirbo kaip įprasta investuojantys į akcijas. Goindex pasaulio akcijų fondas su 8,34 procento grąža lyderiauja. Po to seka SEB pensija 18+ su aštuonių procentų uždarbiu bei du Artea banko antrinės įmonės valdomi fondai, t.y. Ambicingas Active 16+ bei Ambicingas 16+ su 7,5 procento investicine grąža, kai bendras vidurkis sudaro kiek mažiau nei penkis procentus.
Kalbant apie vidutinį laikotarpį, t.y. pastarųjų trejų metų investicinę grąžą, čia vėl didžiausiu uždarbiu gali pasigirti tas pats Goindex pasaulio akcijų trečiosios pakopos pensijų fondas, tiesa, labai nedaug atsilieka SEB index. Klimato ateitis. Abiejų, tik į akcijas investuojančių, grąža viršija 52 procentus, kai visų fondų bendras vidurkis siekia 33,29 procento.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Tarp apžvelgiamų fondų, kurie veiklą vykdo penkerius ar daugiau metų, bendras investicinės grąžos vidurkis šiuo metu sudaro beveik keturiasdešimt procentų, o jį daugiau nei dvigubai lenkia Artea Ambicingas Active 16+ su įspūdingu 91,09 procento uždarbiu. Nuo minimo fondo pagal investicinę grąžą per pastaruosius penkerius metus gan nemažai atsilieka antroje ir trečioje pozicijoje esantys Artea Ambicingas 16+ (75,03 procento) bei SEB pensija 18+ (74,18 procento) trečiosios pakopos pensijų fondai.
Ši informacija padės jums susidaryti bendrą vaizdą apie III pakopos pensijų fondų rinką Lietuvoje ir įvertinti „Nord“ pensijų fondų poziciją joje.
„Nord“ pensijų fondai: į ką atkreipti dėmesį?
Vertinant „Nord“ pensijų fondus, svarbu atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius aspektus:
- Veiklos rezultatai: Išanalizuokite fondo grąžą per skirtingus laikotarpius (1 metus, 3 metus, 5 metus ir pan.) ir palyginkite ją su kitų fondų rezultatais.
- Mokesčiai: Atkreipkite dėmesį į valdymo mokestį ir kitus taikomus mokesčius, nes jie gali turėti įtakos jūsų galutinei grąžai.
- Investavimo strategija: Supraskite, į kokius aktyvus investuoja fondas (akcijas, obligacijas ir pan.) ir ar ši strategija atitinka jūsų rizikos toleranciją.
- Saugumas: Įsitikinkite, kad fondas yra prižiūrimas Lietuvos banko ir laikosi visų saugumo reikalavimų.
Žemiau pateikiama lentelė, kurioje galite palyginti pagrindinius III pakopos pensijų fondų rodiklius:
| Fondas | Valdytojas | Valdomas turtas (mln. Eur) | Dalyvių skaičius | Grąža per metus (%) | Grąža per 3 metus (%) | Valdymo mokestis (%) |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Artea Ambicingas 16+ | Artea Asset Management | 115 | 21,675 | 7.5 | - | - |
| SEB pensija 18+ | SEB investicijų valdymas | - | 42,000 | 8 | - | - |
| Goindex pasaulio akcijų fondas | Goindex | - | - | 8.34 | - | - |
| Luminor ateitis 50-58 | Luminor investicijų valdymas | - | - | - | - | - |
Šie duomenys padės jums objektyviai įvertinti „Nord“ pensijų fondus ir palyginti juos su kitais rinkos dalyviais.
Investavimo rizika ir saugumas
Svarbu atsiminti, kad investicijos į pensijų fondus yra susijusios su investavimo rizika. Tai reiškia, jog pensijų fondo vieneto vertė gali ir kilti, ir kristi, jūs galite atgauti mažiau nei investavote. Pensijų kaupimo bendrovė negarantuoja pensijų fondų pelningumo. Pensijų fondo praeities rezultatai negarantuoja tokių pačių rezultatų ir pelningumo ateityje.
Prieš priimant sprendimą investuoti, rekomenduojame pačiam ar padedant investicijų konsultantui atsakingai ir kruopščiai pasirinkti pensijų fondą ir jo investavimo strategiją, įvertinti visas su investavimu susijusias rizikas, taikomus mokesčius ir susipažinti su pensijų fondo taisyklėmis, kurios yra neatsiejama pensijų kaupimo sutarties dalis.
Tačiau, net jei Goindex bankrutuos, tavo investicijos niekur nedingsta, nes jos yra atskirtos depozitoriume. Lietuvos bankas paskiria kitą valdytoją, kuris perima fondą, o investuotojui dažniausiai nereikia daryti nieko - pasikeičia tik administruojanti įmonė.
Tai labai panašu į situaciją su brokeriais ir ETF’ais - bankrutuoja tarpininkas, bet ne tavo vertybiniai popieriai.