Straipsnyje nagrinėjama specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų integracija į bendrojo lavinimo mokyklas, pedagogų požiūris į šiuos vaikus ir iškylančios problemos. Taikant specialiųjų poreikių vaikų integruotą mokymą, specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai mokomi bendrojo ugdymo įstaigose.
Daugelyje aalių specialiojo ugdymo sritis bendrojo ugdymo kontekste yra slyginai jauna. Lietuva, permusi Europos Sjungos avietimo ir socialins politikos nuostatas, vis labiau pltoja specialisjs poreikis (SP) asmens integracij / visuomen. Remiantis moksliniais tyrimais galima teigti, kad mkss visuomen dar nra pasirengusi nuoaird~iai ir paprastai priimti kitok/ savo nar/. Kad ne/galks ~mons galts visiakai integruotis / visuomen reikia, kad visuomen juos priimts, o tai /vyks tik tada, kai ne/galiuosius bus /prasta matyti visur: /staigose, gatvje, renginiuose, mokyklose ir dar~eliuose. Kita vertus, ne/galieji iaeis ia nams tik tuomet, kai visuomen juos priims.
Taigi, susidaro u~burtas ratas, kur/ reikia ka~kam nutraukti. Veikiausiai tai padaryti gali vaikai. Juk tai, k mes jiems nuo ma~ens /diegsime, tai ir atrodys natkralu. iuose avietimo sistemos pltot /teisint nuostatos ne/galisjs ~monis ugdymas turi bkti neatskiriama avietimo sistemos dalis.
Atkkrus nepriklausomyb Lietuvoje, iasiplt teisin sistema, kuri vis dar koreguojama. Kuriant ir tobulinant teiss aktus, siekiama, kad jie bkts maksimaliai palankks specialisjs poreikis vaikams, garantuots lygias galimybes. Priimami ne tik savi teiss aktai, /skaitant Lietuvos Respublikos `vietimo /statym (1991), Lietuvos Respublikos Konstitucij (1992), Specialiojo ugdymo /statym (1998), bet ratifikuojami ir tarptautiniai, geriausiai atitinkantys aalies poreikius ir slygas.
Lietuvos avietimo politika, siekdama kurti atvir demokratin visuomen, pripa~/sta kiekvieno asmens individualum. `ioje avietimo sistemoje negali bkti pamestas n vienas asmuo, nors jo pa~intins ir motorins veiklos galimybs skiriasi nuo daugumos. Lietuvos Respublikos valstybs ilgalaiks raidos strategijoje, Lietuvos Respublikos valstybins avietimo strategijos 2003-2012 mets nuostatose, Lietuvos Respublikos avietimo /statyme deklaruojama Mokyklos visiems koncepcija.
Taip pat skaitykite: Socialinių pedagogų perspektyvos
Siekiant /gyvendinti specialisjs ugdymo(si) poreikis mokinis integracij / bendrojo lavinimo mokyklas, bktina pedagogams /gyti naujs ~inis, /gkd~is, keisti pedagogs, mokinis po~ikr/ ais vaiks at~vilgiu, sudaryti tinkamas ugdymo(si) slygas. Tyrimo problema yra: kokias teises specialisjs ugdymo(si) poreikis mokiniai turi bendrojo lavinimo mokykloje, kaip jos /gyvendinamos, su kokiomis problemomis susiduriama, kurios apriboja ais mokinis teis / moksl.
Tyrimo metodika ir organizavimas
Tyrimas atliktas anketins apklausos metodu. Parengtos dvi anketos: pedagogams pusiau u~daro tipo anketa ir specialisjs ugdymo(si) poreikis mokiniams u~daro tipo anketa. Anketins apklausos metodu tirta, ar pedagogai turi pakankamai kompetencijs ugdyti specialisjs ugdymo(si) poreikis mokinius, koks bendraklasis po~ikris ais mokinis at~vilgiu, ar sudaromos palankios ugdymo(si) slygos bendrojo lavinimo mokyklose.
Tyrimo respondentais buvo pasirinkti bendrojo lavinimo mokykls aukatesnisjs klasis mokytojai ir specialisjs ugdymo(si) poreikis mokiniai, integruoti 4 - 10 klasse. Apklausoje dalyvavo 92 bendrojo lavinimo mokytojai ir 100 specialisjs ugdymo(si) poreikis mokinis.
Tyrimo etapai:
- 1 etapas (2008 m. rugsjis 2009 m.)
- 2 etapas (2009 m. rugsjis 2010 m.)
- 3 etapas (2010 m.)
- 4 etapas (2010 m.)
Tyrimo hipotezs ia dalies pasitvirtino, nes specialisjs ugdymo(si) poreikis mokinis teiss / moksl nra pilnai /gyvendinamos. Pedagogai neturi pakankamai ~inis, /gkd~is ugdyti specialisjs ugdymo(si) poreikis mokinius. Vyrauja nepakankamai teigiamas bendraklasis po~ikris ais mokinis at~vilgiu.
Specialusis ugdymas ir teisės aktai
Specialusis ugdymas - specialisjs poreikis asmens mokymas, lavinimas bei vertybinis nuostats formavimas, pripa~/stant ais asmens gebjimus ir galias. Specialisjs poreikis asmenys - vaikai ir suaugusieji, dl /gimts ar /gyts sutrikims turintys ribotas galimybes dalyvauti ugdymo procese, visuomens gyvenime. Modifikuota programa - specialisjs poreikis asmeniui pritaikyta bendrojo lavinimo programa, leid~ianti jam ugdytis pagal valstybinius iasilavinimo standartus. Adaptuota programa - valstybinio iasilavinimo standartams neprilygstanti bendrojo lavinimo programa, pritaikyta specialisjs poreikis asmens gebjimams ir realiam mokymosi lygiui. Specialioji mokymo priemon - mokymo priemon, pritaikyta specialisjs poreikis asmenims ugdyti.
Taip pat skaitykite: Perdegimo sprendimai socialiniams pedagogams
Nauja avietimo realyb atskleid galimybes specialisjs ugdymo(si) poreikis vaikams mokytis bendrojo lavinimo mokyklose, kuriose siekiama aiuos vaikus ugdyti pagal js individualius gebjimus, js neiaskiriant, o tai u~tikrina visi priimti specialsj/ ugdym reglamentuojantys dokumentai. Tai galimyb visai kitaip pa~velgti / specialisjs ugdymo(si) poreikis mokinius ir js ugdym, mokytis visiems kartu ir ugdyti tolerancij vienas kitam.
is /vairis ugdymo(si) poreikis, buvimu po vienu stogu , bet ir kurti kokybiak edukacin aplink visiems mokiniams, kad ir kokie bkts protinis ar fizinis js gebjims, socialinis slygos, kultkros ar rass skirtumai. `iandien specialusis ugdymas turts bkti suprantamas kaip /prastinio ugdymo atmaina, o ne atskira ugdymo forma.
Nuo 1998 mets Europos valstybse rekomenduojama atskirti integracijos ir inkliuzijos svoks vartojim specialisjs poreikis asmens ugdymo sistemoje. Integracijos svoka vartojama kalbant apie specialisjs poreikis asmens ugdymo viet, kai jie ugdomi kartu su savo bendraam~iais bendro ugdymo institucijose.
Inkliuzija ( /traukimas arba dalyvavimas dar kitaip /galinimas ) suprantama kaip buvimas kartu , iareiakiant pagrindin/ socialins integracijos princip sukurti vienodas slygas visiems, ir sveikiems, ir ne/galiems vaikams, dalyvauti bet kokioje veikloje. Priklausyti bendruomenei ir bkti priimtam jos naris. Nuolatiniai socialiniai santykiai ir draugyst. `eimos, specialists ir bendruomens partneryst. Viena mokykla visiems ; vienodos ugdymo institucijs struktkros ir sveikiems, ir ne/galiems vaikams.
Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys specialųjį ugdymą Lietuvoje:
- Lietuvos Respublikos `vietimo /statymas (1991)
- Lietuvos Respublikos Konstitucija (1992)
- Specialiojo ugdymo /statymas (1998)
- Lietuvos Respublikos vaiko teisis apsaugos pagrinds /statymas (1996)
Specialiojo ugdymo /statymas (1998) nustato ne tik specialiojo ugdymo sistemos sandar, ugdymo valdym ir organizavim, bet ir specialisjs poreikis asmens, js tvs (ar vaiko globjs), pedagogs teises ir pareigas. Specialiojo ugdymo /statymas (33.1 str.) leid~ia tvams dalyvauti /vertinant vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius ir gauti iasami informacij apie /vertinimo rezultatus bei dalyvauti vaiko ugdymo procese, o pedagogus /pareigoja (34.2 str.) bendradarbiauti su specialisjs poreikis vaiko tvais (ar vaiko globjais), konsultuoti juos specialiojo ugdymo klausimais ir informuoti apie vaiko ugdymosi pa~ang, sunkumus ir problemas.
Taip pat skaitykite: Socialinių pedagogų kvalifikacija Lietuvoje
Literatkroje Lietuvos specialusis ugdymas grind~iamas tokiomis nuostatomis, kaip: humaniakumas, demokratiakumas, racionalumas, atsinaujinimas, normalizacija, decentralizacija, integracija. Kuriant specialiojo ugdymo politik ir j praktiakai /gyvendinant ypating reikam turjo Salamankos deklaracija (1994) ir Specialiosios pedagogins pagalbos teikimo specialisjs poreikis vaikams bendrojo ugdymo /staigose (1993) tvarkos sureguliavimas.
Svarbesnieji ia js `vietimo ir mokslo, Sveikatos apsaugos bei Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijs bendras 2002 m. /statymas Sutrikims grups. Specialisjs poreikis asmens priskyrimas specialisjs ugdymosi poreikis grupei ir Asmens specialisjs ugdymosi poreikis /vertinimas (2000).