Profesinis perdegimas - aktuali problema, paveikianti įvairių sričių specialistus, įskaitant ir socialinius pedagogus. Šiame straipsnyje aptariamas profesinio perdegimo sindromo paplitimas, jo priežastys ir galimos pasekmės Lietuvos kontekste.
Profesinio perdegimo samprata ir tyrimai
Mokslinėje literatūroje nėra vieningos profesinio perdegimo apibrėžties, tačiau sutariama dėl trijų pagrindinių dimensijų: emocinio išsekimo, depersonalizacijos ir asmeninių pasiekimų sumažėjimo. Apibendrinant, profesinis perdegimo sindromas yra kompleksinis procesas, pasireiškiantis per šias tris dimensijas ir susijęs su asmenine patirtimi patiriant stresą darbe.
Profesinio perdegimo sindromo tyrimai prasidėjo 1974 m., o jų pradininkas yra H. J. Freudenbergeris. Viena žymiausių šio sindromo tyrinėtojų yra Ch. Maslach (1978). Daugelis tyrėjų iš įvairių šalių analizavo profesinio perdegimo sindromo paplitimą tarp įvairių sričių darbuotojų, tačiau daugiausia tyrimų buvo atlikta matuojant profesinio perdegimo sindromą tarp medicinos specialistų, socialinių darbuotojų ir mokytojų.
Buvo padaryta išvada, kad profesinis perdegimo sindromas yra stipriausias tarp šių sričių specialistų. Tyrimai rodo, kad profesinio perdegimo sindromo laipsnis priklauso nuo darbuotojų socialinių demografinių charakteristikų, asmenybės bruožų ir darbo aplinkos.
5 perdegimo etapai [kaip juos atpažinti]
Profesinio perdegimo teorinė schema
Siekiant parodyti profesinio perdegimo sindromo formavimosi procesą, sudaryta schema, kurią sudaro trys dalys:
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
- Darbo aplinkos stresoriai: veiksniai, kurie gali paveikti darbuotojus.
- Trys profesinio perdegimo dimensijos: emocinis išsekimas, depersonalizacija ir asmeniniai pasiekimai, kurie vystosi darbuotojui patiriant stresą.
- Organizacinės pasekmės: rezultatas, kurį sukelia profesinis perdegimo sindromas.
Tyrimas Lietuvos muziejų darbuotojų tarpe
2013 m. spalio-lapkričio mėnesiais atliktas tyrimas, kurio tikslas - nustatyti profesinio perdegimo sindromo paplitimą tarp Lietuvos muziejų darbuotojų. Tyrime dalyvavo 294 muziejų darbuotojai. Perdegimo dimensijoms (emociniam išsekimui, depersonalizacijai ir asmeninių pasiekimų sumažėjimui) matuoti buvo pritaikytas ir naudojamas Ch. Maslach klausimynas, susidedantis iš 22 klausimų. Cronbach'o alfa koeficiento reikšmės svyravo nuo 0,708 iki 0,737.
Tyrimo rezultatai parodė, kad profesinis perdegimas tarp Lietuvos muziejų darbuotojų pasireiškia žemu arba vidutiniu lygiu. Nustatyti stresoriai, darantys įtaką darbuotojams, yra: nepasitenkinimas darbo užmokesčio lygiu, finansinio ir moralinio skatinimo trūkumas, darbo klimatas ir santykiai, parama darbo vietoje, darbo krūvis ir kt. Rezultatai parodė, kad Lietuvos muziejų darbuotojams nepasireiškė visiškas aukštas profesinio perdegimo laipsnis: šiek tiek daugiau nei pusei Lietuvos muziejų darbuotojų pasireiškė žemas arba vidutinis profesinis perdegimas. Šiek tiek mažiau nei pusė Lietuvos muziejų darbuotojų nepatiria profesinio perdegimo sindromo, šiai grupei būdingas tik tam tikrų atskirų perdegimo dimensijų (emocinio išsekimo, depersonalizacijos ir asmeninių pasiekimų sumažėjimo) pasireiškimas.
Rekomendacijos ir pasiūlymai
Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, pateikiamos rekomendacijos, kaip spręsti profesinio perdegimo problemą:
- Pateikti gautus tyrimo rezultatus Lietuvos muziejų asociacijos vadovams, kurie savo ruožtu turėtų juos pristatyti muziejų darbuotojams.
- Jei nėra galimybės padidinti darbo užmokestį, vadovai turėtų ieškoti kitų būdų, kaip motyvuoti darbuotojus.
Švietimo problemos Lietuvoje
Lietuvos švietimo sistemoje egzistuoja nemažai problemų, kurios gali prisidėti prie mokytojų ir socialinių pedagogų profesinio perdegimo:
- Mokytojų darbo krūvis ir biurokratiniai darbai.
- Nepakankamas finansavimas mokymo priemonėms ir metodinei literatūrai.
- Mokytojų kvalifikacijos kėlimo sistemos trūkumai.
- Įtraukusis ugdymas, kuriam sistema nėra tinkamai pasiruošusi.
- Nuolatinės reformos ir neaiškumai dėl egzaminų turinio.
- Mokinių ir tėvų teisių perteklius, mokytojų paklusnumas.
Dėl šių įtampų prastėja psichologinė-emocinė aplinka mokyklose, daugelis mokytojų vis labiau nusivilia savo darbu, jiems vis dažniau reikia psichologinės pagalbos, akivaizdus nemažos dalies mokytojų profesinis perdegimas. Būtina nedelsiant aptarti ir patvirtinti mokinių, mokytojų ir tėvų elgesio kodeksą, kuris aiškiai reglamentuotų ne tik teises, bet ir pareigas.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Siekiant sėkmingo švietimo sistemos reformavimo, būtinas mokytojų asociacijų deleguotų atstovų dalyvavimas sprendžiant švietimo klausimus.