Visame pasaulyje tėvai ir pedagogai pastebi vaikų, kuriems kasdienybės pažinimas yra ribotas. Šiems vaikams dažnai yra nustatomi intelekto ir/ar fiziniai sutrikimai. Tėvams šią žinią dažnai sunku pripažinti, o pedagogams tenka tokiems vaikams skirti didesnį dėmesį.
Specialusis poreikis - tai specialiosios pagalbos poreikis vaikui ar žmogui, kuris atsiranda dėl įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų bei nepalankių aplinkos veiksnių.
Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo paskirtis - padėti mokiniui lavintis, mokytis pagal gebėjimus, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją, pripažįstant ir plėtojant jų gebėjimus ir galias.
Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos, kiti švietimo teikėjai, atskirais atvejais - mokyklos (klasės), skirtos mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdyti.
Svarbu, jog specialistai, prieš atliekant pirminį vaiko įvertinimą, turi gauti tėvų sutikimą. Tėvams arba pedagogams pastebėjus, jog vaikui yra sunku mokytis, kyla elgesio, emocijų ar dėmesio sutelkimo sunkumų, reikia kreiptis į ugdymo įstaigos specialistus. Pirminį vaiko specialiųjų poreikių įvertinimą atlieka ugdymo įstaigos vaiko gerovės komisija.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Ugdymo įstaigos specialistams gavus tėvų sutikimą dėl vaiko specialiųjų poreikių įvertinimo, atliekamas vaiko raidos vertinimas. Vaikui pateikiama medžiaga, o specialistai stebi ir fiksuoja, kaip atliekamos užduotys.
Tėvams pasirašius sutikimą dėl vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo, atliekamas vaiko raidos vertinimas. Vaikui pateikiama stimulinė medžiaga, o specialistai stebi ir fiksuoja, kaip jis atlieka užduotis. Nuo 6 metų vaikas į specialistų kabinetus dažniausiai eina vienas. Psichologas vertina jo intelektą, raidą, elgesio ir emocijų sunkumus, logopedas - kalbos ir kalbėjimo ypatumus, specialusis pedagogas - mokymosi pasiekimų lygį, socialinis pedagogas - socialinę pedagoginę aplinką, gydytojas neurologas - neurologinę sveikatą.
Gavus vaiko tėvų sutikimą, ugdymo įstaigos specialistai aprašo vaiko pasiekimus, elgesį, gebėjimus bei sunkumus, kurie yra pastebėti.
Vaiko SUP vertinimo rezultatus ir parengtas pažymas tarnybos specialistai aptaria su tėvais. Tėvai pažymų pristatyti į ugdymo įstaigą neprivalo. Tėvai gali tikėtis, kad jų vaikas bus ugdomas vadovaujantis rekomendacijomis, pateiktomis PPT / ŠPT išduotose pažymose.
Ugdymo įstaiga, gavusi PPT / ŠPT pažymas, organizuoja Vaiko gerovės komisijos (VGK) posėdį, kuriame turi dalyvauti ugdymo įstaigos specialistai, vaikas, jo tėvai bei PPT / ŠPT specialistai. Posėdyje aptariamas vaiko ugdymo organizavimas, pagalbos poreikis ir priimamas sprendimas dėl individualaus pagalbos vaikui plano sudarymo, vadovaujantis pažymomis. Rengdami pagalbos planą ugdymo įstaigos specialistai turi atsižvelgti į individualius vaiko poreikius, mokytojo padėjėjo reikalingumą, tėvų lūkesčius. Plane numatoma, kaip bus teikiama švietimo pagalba, ugdomi vaiko socialiniai įgūdžiai, kokie bus taikomi elgesio prevencijos ir intervencijos būdai.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Mokinio ugdymosi poreikių pirminį vertinimą atlieka mokyklos Vaiko gerovės komisija ir esant poreikiui mokyklos vadovas skiria švietimo pagalbą. Mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais vertina pedagoginė psichologinė tarnyba. Pedagoginės psichologinės tarnybos vadovas skiria švietimo pagalbą ir ugdymo pritaikymą.
Mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, formaliojo švietimo programas gali baigti per trumpesnį ar ilgesnį negu nustatytą laiką, gali mokytis su pertraukomis, šias programas gali baigti atskirais moduliais. Mokiniai, turintys labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, gali mokytis iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 21 metai, pabaigos.
Dokumentacija ir Pažymos
Pristačius pažymą apie vaiko specialiuosius poreikius, pedagogas gauna rekomendacijas apie šio vaiko ugdymą. Tėvai, pasirašydami šias pažymas pažymi, jog sutinka su specialistų išvadomis. Norėdami bendradarbiauti su pedagogais ir ugdymo įstaigoje gauti specialistų pagalbą, tėvai turi šias pažymas pristatyti į ugdymo įstaigą.
Yra pildomos dvi pagrindinės pažymos:
- Pažyma dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo. Pažymoje įvertinimo pateikiami specialistų vertinimai, išvada apie vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių grupę, lygį ir ugdymo rekomendacijos (kokių specialistų pagalba skiriama, kaip pritaikomas mokymo turinys, kokiais būdais mokomoji medžiaga turi būti pateikiama). Tėvai pasirašo, kad su pažyma susipažino.
- Pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo. Pažymoje teikiama išvada apie vaiko SUP grupę (negalia, sutrikimas, mokymosi sunkumai), poreikių lygį (nedideli, vidutiniai, dideli, labai dideli) ir išvada dėl specialiojo ugdymo skyrimo.
Kartu su šiomis pažymomis pildoma lentelė, kurioje nurodomi mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, priskyrimo specialiųjų ugdymosi poreikių grupei kriterijai ir įverčiai. Lentelėje nurodoma, kokią specialistų pagalbą ir kokiu intensyvumu turi gauti vaikas ugdymo įstaigoje, kaip pritaikomas ugdymo planas ir ugdymo programa, koks yra techninės pagalbos poreikis, kaip pritaikoma ugdymo aplinka.
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai
Įtraukusis Ugdymas ir Tėvų Švietimas
Nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio, pagal įtraukiojo ugdymo reformą, visi ugdytiniai ugdomi bendrai, atsižvelgiant į kiekvieno individualius poreikius.
Straipsnyje teoriškai ir praktiškai pagrindžiamas tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus specialiųjų ugdymosi poreikių vaikus, pedagoginis švietimas bei jo aktualumas, siekiant partnerystės su mokytojais.
Tyrimo rezultatai atskleidžia, jog tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus specialiųjų ugdymosi poreikių vaiką, požiūriu, poreikis pedagoginiam švietimui siekiant partnerystės yra aktualus, tačiau labai dažnai jis suprantamas kaip tradicinis jų informavimas apie vaiko ugdymą, o ne bendrų veiklų organizavimas, grįstas dialogiškumu ir refleksija. Labai dažnai vyrauja tradicinės tėvų informavimo formos: bendri susirinkimai, individualūs pokalbiai su grupės pedagogu, informacija pateikiama stenduose.
Visiems tėvams priimtiniausios pedagoginio švietimo formos yra individualūs pokalbiai su švietimo pagalbos specialistais ir jų konsultacijos.
Tyrimas atskleidė, jog ikimokyklinio ugdymo įstaigoje vyksta nuolatinė tėvų komunikacija su pedagogais, tačiau jiems dar labai trūksta nuoseklesnės informacijos apie vaiko pasiekimus, vaiko savijautą, reikalingi praktiniai patarimai. Dažiausiai taikomos pedagoginio švietimo formos - individualūs pokalbiai, konsultacijos, kurios padeda suprasti vaiko raidos, ugdymo sunkumus.
Tėvų ir Mokytojų Bendradarbiavimas
Tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas, grįstas abipuse partneryste yra reikalingas ir reikšmingas vaikui su specialiaisiais ugdymosi poreikiais, kuris aprėpia suinteresuotus ugdymo dalyvius, galinčius nulemti ugdymo proceso sėkmingumą.
Partnerystė - ugdymo dalyviai (tėvai, mokytojai, švietimo pagalbos specialistai ir kt.) yra atviri vieni kitiems, geranoriškai derina savo požiūrius į vaiko ugdymą, tariasi dėl ugdymo tikslų, turinio, vaiko poreikių tenkinimo būdų. Geras bendravimas ir tarpusavio ryšys yra esminis tikros partnerystės bruožas.
tags: #vaiko #spec #poreikiu #ikimokyklinio #ugdymo #organizavimas