Nedarbingumo pažymėjimas pateisina darbuotojo neatvykimą į darbą ir yra pagrindas skirti ligos socialinio draudimo išmoką. Gydantis gydytojas diagnozavęs ligą, išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą („biuletenį“). Jame nurodomas laikino nedarbingumo laikotarpis.
Kai nedarbingumo pažymėjimas galioja visoms darbovietėms
Ne, negalima. Jei jau nedarbingas, tai nedarbingas visose darbovietėse, kitaip - ligos režimo pažeidimas. Gintarike, koks skirtumas - ofise dirbi ar namie? Aš dirbu namie. Bet kai sergu - sergu visose 10 savo firmų. Ir visos turi man apmokėti už 2d.d. sakykite , prašau , kaip reikia paskaičiuoti l. pašalpos sumą iš darbdavio lėšų už 2 pirmas dienas , jeigu nedarb. pažymėjimo pradžia - 03.10d. Sekanti diena - šventinė . Kokios dienos įeina ?
Jeigu žmogui pasireiškia užkrečiamos ligos simptomai, šeimos gydytojas, įvertinęs jo sveikatos būklę ir galimą užkrėtimo riziką, gali išduoti nedarbingumo pažymėjimą nuotoliniu būdu. Svarbu žinoti, kad nuotoliniu būdu nedarbingumo pažymėjimai išduodami tik dėl gripo, COVID-19 ar kitų peršalimo ligų.
Praktiniai aspektai: kam pateikti pažymėjimą ir darbo dienų apskaita
Pagal DK 144 str. T.y.: nemanau, kad reikia nešti į visas darbovietes, bet į tas, kur turėjai dirbti pagal grafiką tom dienom, kai sirgai. Darbuotojui turi būti mokamas darbo užmokestis, nes minėta, kad darbuotojas tą dieną, kai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, atidirbo jam priklausantį valandų skaičių. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje darbdavys privalo fiksuoti faktiškai darbuotojo dirbtą laiką (žr. Statistikos departamento prie LR Vyriausybės įsakymą "Dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių patvirtinimo"), todėl jame turi būti nurodyta, kad darbuotojas dirbo tą dieną, kai jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas.
Nedarbingumo pažymėjimo dalies, kurią pildo įmonė, skiltyje "Nedirbo dėl ligos" reikėtų įrašyti realų laikotarpį, kurį darbuotojas nedirbo, - Jūsų atveju terminą reikėtų nurodyti nuo kitos dienos po nedarbingumo pažymėjimo išdavimo. Kad išvengtumėte nereikalingų klausimų, į kuriuos gali būti labai sunku atsakyti, jei pasikeistų buhalterijos darbuotojai, prie nedarbingumo pažymėjimo galite prisegti aktą, kuriame tiesioginis darbuotojo vadovas bei įmonės darbuotojas, atsakingas už personalą, raštu paaiškintų šio neatitikimo priežastis.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Klausimai, susiję su keliomis darbovietėmis ir apmokėjimu už pirmąsias dienas
Pagal DK 144 str. T.y.: nemanau, kad reikia nešti į visas darbovietes, bet į tas, kur turėję dirbti pagal grafiką tom dienom, kai sirgai. Ligos išmoką už 2 pirmas kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka kiekvienas darbdavys. Jos aiškinimu, nėra atsižvelgiama į apdraustojo asmens turimą ligos socialinio draudimo stažą. Už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio.
Atsiprašau, Loreta, už kvailą klausimą, bet kur ant nedarbingumo lapelio sutalpini surašyti tas 10 įmonių, jei yra tik 3 ar 4 eilutės? Devi rašė:Loreta rašė: Gintarike, koks skirtumas - ofise dirbi ar namie? Aš dirbu namie. Bet kai sergu - sergu visose 10 savo firmų. Ir visos turi man apmokėti už 2d.d. Atsiprašau, Loreta, už kvailą klausimą, bet kur ant nedarbingumo lapelio sutalpini surašyti tas 10 įmonių, jei yra tik 3 ar 4 eilutės?
Ligos išmokos sąlygos ir dydis
Norint gauti ligos išmoką iš „Sodros“ reikia būti apdraustam (tuo metu turėti darbo ar tarnybos santykius) ir pirmajai ligos dienai būti įgijus ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą. Nedarbingumo pažymėjime nurodoma nedarbingumo priežastis: liga, protezavimas,.. iš viso septynios.
„Sodros“ atstovė primena, kad ligos išmokos dydis apskaičiuojamas kiekvienam asmeniui individualiai pagal jo draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai žmogus susirgo. M. Kozič nurodė, kad kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos išmokos dydis, yra apskaičiuojamas pagal žmogaus pajamas, nuo kurių buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos ligos socialiniam draudimui. Ligos išmokos dydis sudaro 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
„Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič nurodė, kad ligos išmoką už 2 pirmas kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka kiekvienas darbdavys. Jos aiškinimu, nėra atsižvelgiama į apdraustojo asmens turimą ligos socialinio draudimo stažą. Už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio.
Taip pat skaitykite: Padėkite beglobiams gyvūnams
Slaugant vaiką ar artimąjį: ar vienas pažymėjimas galioja visoms darbovietėms?
Jeigu slaugote sergantį vaiką, ligos išmoką slaugant sergančius vaikus nuo pirmos dienos moka „Sodra“. Išmoką sudaro 65,94 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Pašnekovė įvardijo, kad maksimali mėnesio ligos išmoka slaugant šeimos narį šiuo metu siekia 2621,51 euro, o dienos - 125,43 euro. Ligos išmoką už sergančio vaiko slaugą gali gauti vienas iš tėvų, įtėvių, senelių, budinčių globotojų, globėjų, rūpintojų ar asmuo, laikinai prižiūrintis vaiką, kuriam nustatyta laikinoji priežiūra.
Jei slaugomas vaikas iki 14 metų, ligos išmoka mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Jei slaugomas vyresnis nei 14 metų vaikas - ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas. Jei slaugote sergantį vaiką ilgiau nei įstatyme įtvirtinta ligos išmokos mokėjimo trukmė, išduodama medicininė pažyma, kuri pateisina jūsų neatvykimą į darbą. Tačiau už pažymoje nurodytą laiką nemokama ligos išmoka.
Kontrolė, pažeidimai ir elektroninių pažymėjimų taisyklės
Pagal Sveikatos apsaugos ministro bei Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-07-21 įsakymu Nr. V-653/A1-356 patvirtintų Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 44. p., elektroniniai pažymėjimai neturėtų būti išduodami asmenims: tyčia sužalojusiems savo sveikatą; apsimetusiems sergančiais; darbingiems, jų sveikatos tikrinimo laikotarpiu; kurie į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl traumos kreipėsi būdami neblaivūs (girti), taip pat asmenims, kurių laikinojo nedarbingumo priežastis yra piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis.
Pagal tų pačių taisyklių 51. p. Minėtų taisyklių laikymosi kontrolę atlieka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių vyriausieji specialistai nedarbingumo kontrolei. Jų teikimu apdraustųjų asmenų laikinojo nedarbingumo ekspertizės ginčytini klausimai sprendžiami Gydytojų konsultacinėje komisijoje įvertinant apdraustų asmenų sveikatos būklę bei darbingumą.
Gydytojų konsultacinė komisija yra kolegialus organas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kuris sprendžia laikinojo nedarbingumo ekspertizės ir ginčytinus ligonių gydymo bei tyrimo klausimus, taip pat išduoda asmens sveikatos pažymėjimus ir kitus dokumentus. Asmenis turinčius laikinojo nedarbingumo pažymėjimus į Gydytojų konsultacinę komisiją siunčia gydymo įstaigos gydytojai arba kviečia Vyriausiasis specialistas (nedarbingumo kontrolei) dėl nedarbingumo ekspertizės.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo karjera Lietuvoje
Jei Gydytojų konsultacinė komisija pripažįsta asmenį darbingu anksčiau nei asmenį gydantis gydytojas nurodė ankstesniame jam išduotame elektroniniame pažymėjime, Gydytojų konsultacinės komisijos pirmininkas šį pažymėjimą panaikina EPTS ir išduoda naują elektroninį pažymėjimą iki Gydytojų konsultacinės komisijos posėdžio dienos įskaitytinai.
Taisyklių 54. p. nurodyta, kad elgesio taisyklių pažeidimus turi teisę nustatyti ir Fondo valdybos ar jos teritorinių skyrių vyriausiasis specialistas (nedarbingumo kontrolei), remdamasis dokumentais, patvirtinančiais elgesio taisyklių pažeidimus. Suinteresuoti asmenys, tame tarpe ir darbdaviai gali pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai informaciją, patvirtinančią galimus elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimus.
Ką daryti darbdaviui ar darbuotojui, jei kyla ginčai dėl nedarbingumo?
Paaiškėjus nepagrįstam laikinojo nedarbingumo nustatymui būtina nedelsiant kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių patikrinimui atlikti. Nustačius pažeidimą Valstybinio socialinio draudimo fondo vadyba nutraukia ligos pašalpos mokėjimą, o nepagrįstai išmokėtas sumas išieško iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų.
Pagal pacientų teisių ir duomenų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas negali jokiems kitiems asmenims be paciento sutikimo suteikti informacijos apie pacientą, nebent tai būtų privaloma pagal įstatymus.
Kitos svarbios pastabos ir praktinės rekomendacijos
Jeigu gydotės užsienyje, turite kreiptis į ten dirbantį gydytoją, kuris suteikęs medicininę pagalbą išduos medicininių dokumentų išrašą (pažymą apie ligą, jos trukmę, gydymą). Kai dalyvumo lygis nustatomas laikinai nedarbingam asmeniui, sprendimas dėl dalyvumo lygio turi būti priimtas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo visų reikiamų dokumentų gavimo Agentūroje dienos.
Svarbu: turint galiojantį nedarbingumo pažymėjimą atleisti iš darbo draudžiama (Darbo kodekso 61 straipsnis). Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pabrėžė, kad, nepriklausamai nuo to, kiek laiko darbuotojas dirba įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, nedarbingumas dėl ligos ar vaiko slaugos nėra pagrindas nutraukti darbo santykius. Taip pat kaip ir dažnas darbuotojo nedarbingumas ar nedarbingumas dėl vaiko slaugos: „DK nenumato pagrindo darbo sutarties nutraukimui dėl ilgalaikio ar dažno nedarbingumo.“
Jeigu kyla abejonių, ar nedarbingumo pažymėjimas turėtų būti pateiktas visoms darbovietėms ar tik toms, kur buvo numatytas darbas pagal grafiką, patartina kreiptis į „Sodrą“ arba darbo teisės specialistą, kad būtų aiškiai nustatyta teisių ir pareigų apimtis konkrečioje situacijoje.
Santrauka praktiniams veiksmams
- Pateikite nedarbingumo pažymėjimą toms darbovietėms, kuriose pagal darbo grafiką turėjote dirbti sergamo laikotarpio dienomis.
- Darbdaviai moka už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbo grafiku; nuo trečiosios dienos mokama „Sodros“.
- Fiksuokite darbo laiką žiniaraštyje ir, jei reikia, prisegkite paaiškinamąjį aktą prie pažymėjimo.
- Jei kyla ginčų ar įtarimų dėl pažymėjimo pagrįstumo, kreipkitės į VSDFV teritorinį skyrių arba Gydytojų konsultacinę komisiją.
tags: #ar #galima #nedarbinguma #pazymejima #pristatyti #i