Pagalbinio apvaisinimo paslaugomis nuo 2017 m. pasinaudojo tūkstančiai žmonių, tačiau tai padarę iki pernai gegužės dabar, regis, papuola į tam tikrus spąstus. Šioms poroms privaloma mažiausiai 2 metus už embrionų saugojimą susimokėti pačioms, nes šią paslaugą valstybė finansuoja tik nepilnus metus.
Pagalbinio apvaisinimo procesas.
Esamos Problemos ir Iššūkiai
Gaila, kad delsdami su Pagalbinio apvaisinimo įstatymo priėmimu per beveik trisdešimt nepriklausomybės metų nesugebėjome įkurti nevaisingumo informacinės sistemos, iš esmės nežinome realių nevaisingumo problemos mastų, nevedame jokios valstybinės pagalbinio apvaisinimo procedūrų, jų efektyvumo statistikos.
Iki šiol dalį pagalbinio apvaisinimo metu taikomų procedūrų, o ypač jo metu sukurto embriono apsaugą, esame palikę privačių klinikų apsisprendimui. Neturėdamos aiškaus teisinio pagrindo, jos savarankiškai nusistato taisykles dėl embrionų saugojimo bei sunaikinimo. Iki šiol nėra perkeltos ES direktyvos, kurios garantuoja pacientų saugą, nustato lytinių ląstelių naudojimui taikomus kokybės standartus.
Valstybė neužtikrina audito ir pacientų teisių apsaugos net tais atvejais, kai yra akivaizdžiai matoma, jog privačiose klinikose teikiamos paslaugos yra visiškai neefektyvios.
Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija
Kompensavimo Mechanizmai ir Ribojimai
Valstybės kompensacijos už embrionų saugojimą negaunančios poros per metus už šią paslaugą turi pakloti 744 eurus. V. Andrejevo nuomone, įstatymuose viskas skamba gražiai - neva siekiama gerinti šeimoms teikiamų paslaugų kokybę.
„Mūsų dabar įstatyminė bazė ir tie pakeitimai skamba gražiai, siekiai ir tikslai yra kilnūs - šeimoms pradėti teikti kokybiškas paslaugas. (...) Bet praktikoje šeimos susiduria su visokiais kriterijais, apribojimais, limitais, maksimaliais ir minimaliais reikalavimais, pavyzdžiui, paslaugų suteikia tik tam tikrą dalį, ne viską.
Vyras sako kreipęsis į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), kad kompensacija būtų mokama visoms nuo 2017 m. Bet aš keldamas šitą klausimą, (...) kalbėdamas su bendruomenės nariais, visgi pasigendu to valstybės požiūrio, kad iš tikro padėkime, ne kažkokius kriterijus ir reikalavimus kelkime, kaip neteikti paslaugų, (...) bet atvirkščiai. Susiduri su situacija, kad, pavyzdžiui, per brangu, tai turėtų įsikišti valstybė padėti“, - tvirtina V.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymas - daug aistrų ir diskusijų kėlęs teisės aktas, kuris buvo vetuotas ir koreguojamas dar neįsigaliojęs. Pradėjus teikti kompensuojamas pagalbinio apvaisinimo paslaugas, gimė daugiau kaip pusšimtis kūdikių.
Taigi įstatymas turi spragų, dėl kurių ne visos poros mūsų šalyje gali tikėtis pagalbinio apvaisinimo procedūros. Iš tiesų, Lietuvos pagalbinio apvaisinimo įstatymas (toliau - Įstatymas) numato, kad pagalbinio apvaisinimo procedūra tiek valstybės kompensuojama, tiek nekompensuojama, gali būti atliekama tik susituokusioms poroms arba įregistravusioms partnerystę.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Taigi sąlyga egzistuoja, tačiau teisinė bazė jai įgyvendinti nesukurta, nes Lietuvoje nėra partnerystės įstatymo. Dėl to nesusituokusios poros mūsų šalyje paliktos be pagalbos, joms negali būti atliekama pagalbinio apvaisinimo procedūra, ir jos, kaip ir anksčiau, iki Įstatymo įsigaliojimo, priverstos vykti į užsienio šalis.
Pagalbinis apvaisinimas.
Daug diskusijų kėlė ir kelia nepanaudotų embrionų laikymo klausimas. Embrionų laikymo politika, jų donavimas - dar vienas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo netobulumas. Pagal dabar galiojančią tvarką, sukurtus ir moteriai neperkeltus embrionus poros privalo saugoti neribotą laiką, amžinai.
Ką reiškia sąvoka „amžinai“? Ar ir tada, kai pora jau turi vaikų ir daugiau neplanuoja gausinti šeimos, ji vis tiek turi saugoti embrionus, perduoti šią prievolę savo vaikams? Teoriškai tai reiškia, kad ir mirus tėvams embrionai turės būti saugomi. Tokia sąlyga vėlgi riboja porų teisę pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo procedūra, nes reikalavimas saugoti nepanaudotus embrionus amžinai - tai išlaidos, kurias ne kiekviena pora išgali mokėti.
Tiesa, Įstatymas numato, kad po dvejų metų pora embrionų gali atsisakyti ir perduoti universitetinei klinikai donorystei. O jeigu pora nenori jų donuoti? Vėl pažeidžiama poros teisė į disponavimą savo kūno dalimi.
Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka
Spermos Bankas ir Donorystė
Kokia situacija Lietuvoje yra dėl spermos banko? Ar tinkamai reglamentuotas pagalbinis apvaisinimas donoro sperma? Taip Įstatymu apibrėžiamas donoro ląstelių panaudojimas. Mat iki šiol Lietuvoje nėra spermos banko. Visos privačios gydymo įstaigos, kurių patirtis pagalbinio apvaisinimo srityje didžiulė, turi licencijas pagalbinio apvaisinimo procedūroms atlikti ir lytinių ląstelių bankui funkcionuoti.
Tačiau tokių bankų nėra, kadangi lytinių ląstelių donorams kompensacija už jų lytines ląsteles nėra numatyta. Todėl Lietuvos pacientams rekomenduojamas apvaisinimas donoro sperma, įvežta iš Europos Sąjungos šalių.
Tačiau Pagalbinio apvaisinimo įstatymas išskirtinę teisę dirbti su įvežtine sperma suteikia tik universitetinėms klinikoms. Tokios sąlygos vėl riboja pacientų teises pasirinkti gydymo įstaigą, gydytoją. Licencijos, suteikiančios teisę atlikti pagalbinį apvaisinimą, yra vienodos privačioms ir valstybinėms gydymo įstaigoms. Tuomet kodėl teisė dirbti su sperma suteikiama tik universiteto klinikoms?
Patvirtinus Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, procedūros tapo kompensuojamos susituokusioms poroms iki 42 metų amžiaus. Nevaisingomis laikomos poros, kurios gyvendamos aktyvų lytinį gyvenimą nepastoja per vienerius metus. Valstybė šioms poroms kompensuoja reikiamus tyrimus, medikamentus, gydymo stebėseną bei pagalbinį apvaisinimą mėgintuvėlyje (IVF).
Jei pora yra įteisinusi savo santykius, t. y. jei vienas iš partnerių palikuoniui gali perduoti sunkią genetinę ligą. Tokiais atvejais reikalinga preimplantacinė genetinė diagnostika (PGD). pacientas pageidauja gauti paslaugas ne eilės tvarka (t. y. Tačiau reikėtų turėti omenyje, kad kiekvienas atvejis - individualus, taigi konsultacijų, tyrimų, procedūrų ir gydymui reikiamų medikamentų kiekiai skiriasi. Nuo to priklauso ir bendra pagalbinio apvaisinimo kaina.
Šios autoritetingos nuomonės turi teisę būti dar kartą išklausytos ir įvertintos. Būtina Maltoje pasiektų vitrifikacijos rezultatų analizė. Juo labiau, kad kiaušialąsčių šaldymas išspręstų sunkias etines problemas, kylančias šaldant nepanaudotus žmogaus embrionus.
Antra vertus, LSMU embriologai yra atkreipę dėmesį, kad Maltoje klinikinių nėštumų po šaldytų kiaušialąsčių panaudojimo skaičius yra net didesnis, nei kad naudojant šviežias kiaušialąstes apvaisinimui.
Europos Parlamentas savo rezoliucijoje dėl prekybos žmogaus kiaušialąstėmis atkreipė dėmesį, kad „kiaušialąsčių paėmimas medicinos požiūriu kelia didelį pavojų moterų gyvybei”, o “už kiaušialąstes mokamos didelės kainos kursto ir skatina donorystę, ypač atsižvelgiant į santykinį donorų skurdą”.
Dėl to Europos Parlamentas ragina griežtai reglamentuoti kiaušialąsčių donorystę bei ir skatina “valstybes nares imtis priemonių užkirsti kelią moterų išnaudojimui gyvybės moksluose”. Gaila, bet kartu su veto Seimui pateiktose įstatymo pataisose nėra numatyta jokių moterų donorių apsaugos mechanizmų.
Dar daugiau, įteisinant lytinių ląstelių donorystę, embriono šaldymą nėra sureguliuojami embrionų bei lytinių ląstelių išvežimo į kitas šalis klausimai. Ar būtų sąžininga Lietuvos moteris pasmerkti dažnos kiaušialąsčių donorystės komplikacijos - kiaušidžių hiperstimuliacijos - kančioms tam, kad jų lytinės ląstelės, nors ir moteriai gavus „kompensaciją“, būtų išvežtos į užsienį?
Išvežimo apribojimų trūkumas būtų ypač pavojingas žvelgiant iš prekybos kiaušialąstėmis ar embrionais perspektyvos. Jis, apsisprendus įteisinti donorystę ar embrionų šaldymą, taip pat turėtų būti sprendžiamas įstatymo lygmeniu.
Taigi, naujos kadencijos Seime prie diskusijų dėl pagalbinio apvaisinimo turės būti grįžtama netgi tuo atveju, jeigu rudens sesijoje Seimas pritars Prezidentės veto ir jos siūlomoms pataisoms. O toliau planuojant demografinės politikos pokyčius būtų reikalingas ir konkrečių priemonių, skirtų nevaisingumo prevencijai bei gydymui numatymas.
Alternatyvūs Gydymo Būdai
Pavyzdžiui, Lietuvoje tik pradedama kalbėti apie NaPro technologijas, kurios leidžia stebėti vaisingumo funkcijos sutrikimus, juos diagnozuoti ir, pasitelkiant įvairių specializacijų medikų komandą, taikyti kompleksinį nevaisingumo gydymą. Šis būdas suteikia galimybę porai pastoti po natūralių lytinių santykių. Mokslo duomenimis, savo efektyvumu NaPro technologijų taikymas nenusileidžia pagalbiniam apvaisinimui, o kai kuriais atvejais - netgi jį pralenkia (Tham E. et al., 2012). Iki šiol Lietuvoje toks gydymas pacientams neprieinamas. Jie savo lėšomis keliauja gydytis į kaimyninę Lenkiją.
Tai tik dar kartą parodo, kad yra reikalingos tolesnės Lietuvos specialistų diskusijos bei mūsų specialistų bendradarbiavimas su užsienio kolegomis, kad būtų perimta ir Lietuvoje pritaikyta geroji kitų šalių patirtis, leidžianti išnaudoti visas nevaisingumą sukeliančių sveikatos sutrikimų gydymo galimybes.
Tik tada, kai gydymo galimybės yra išnaudotos ir konkrečiam pacientui jos nepadeda, kaip paskutinė įmanoma pagalbos priemonė pasitelktinas pagalbinis apvaisinimas, kuris, nors ir nepašalina nevaisingumo priežasčių, tačiau padeda naikinti skaudžiausias jo pasekmes - suteikia papildomą galimybę susilaukti vaikų.
Nevaisingumo Statistika ir Visuomenės Nuomonė
Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus (18-49 metų) šeimų, tuo metu epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. Anot eksministro A.Čapliko, ši statistika rodo, kad apie 15-20 proc. porų yra nevaisingos.
Tik mažiau nei pusė šių porų tiriasi, ketvirtadalis jų ieško specializuotos pagalbos ir tik maždaug 2 proc. Taigi, norint geriau suprasti visuomenės požiūrį į pagalbinį apvaisinimą, SAM užsakė visuomenės nuomonės tyrimą.
2009 metų kovą bendrovė RAIT atliko reprezentatyvią gyventojų apklausą, kurios rezultatai parodė, kad 48 proc. respondentų pritartų pagalbiniam apvaisinimui, jei jis būtų taikomas nevaisingoms poroms. Perpus mažiau - 24 proc. respondentų - pritartų pagalbiniam apvaisinimui ir tuo atveju, jei moteris gyvena be vyro ir nori vaiką auginti viena. Pagalbiniam apvaisinimui nepritaria 12 proc. apklaustųjų, o 16 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Gydymo Ciklų Kompensavimas
Gydymo ciklą sudaro:
- šviežiai sukurtų embrionų perkėlimas - nuo kiaušidžių stimuliacijos pradžios iki nėštumo testo atlikimo arba
- šaldytų embrionų perkėlimas - nuo vaistų, skirtų gimdos gleivinei paruošti, iki nėštumo testo atlikimo.
Tačiau reikėtų turėti omenyje, kad kiekvienas atvejis - individualus, taigi konsultacijų, tyrimų, procedūrų ir gydymui reikiamų medikamentų kiekiai skiriasi. Nuo to priklauso ir bendra pagalbinio apvaisinimo kaina.
tags: #pasinaudojau #nevaisingumo #kompensacija