Japonija, šalis su viena ilgiausių gyvenimo trukmių pasaulyje, susiduria su unikaliais iššūkiais, susijusiais su gyventojų senėjimu ir pensijų sistema. Japonai yra vieni ilgaamžiškiausių pasaulyje: vyrai vidutiniškai gyvena 81 metus, moterys - 87. Toks ilgaamžiškumas apkrauna šalies pensijų sistemą.
Šiame kontekste, pensinis amžius Japonijoje tampa vis aktualesne tema, reikalaujančia nuolatinio dėmesio ir reformų. Tikėtina, kad šis klausimas bus centrinė tema šį mėnesį vyksiančiuose Japonijos valdančiosios partijos rinkimuose, o kandidatai sieks atkreipti dėmesį į tai, kaip augančios pragyvenimo išlaidos veikia rinkėjus, ypač vyresnio amžiaus žmones.
Rinkimai nulems, kas pakeis ministrą pirmininką Fumio Kishidą, kuris atsistatydina iš dalies dėl mažėjančios paramos, lydimos susirūpinimo dėl infliacijos.
Kaip Japonija sprendžia sparčiai senstančios populiacijos problemą?
Gyventojų Senėjimas ir Pensijų Sistema
Japonijoje žmonės gyvena ilgiau nei bet kur kitur, o gimstamumo lygis yra bene žemiausias nuo tada, kai buvo pradėtas registruoti. Dėl to prognozuojama, kad šalies darbingo amžiaus gyventojų skaičius iki 2055 metų sumažės 40 procentų.
Smarkiai augant išlaidoms pensijoms, vyriausybė reaguoja mažindama išmokas ir kartu siūlydama pailginti pensinį amžių. Dalis japonų į tai sureagavo perkeldami pinigus iš bankų sąskaitų su žemomis palūkanomis į pensijų programas, vildamiesi, kad investicinė grąža galėtų sušvelninti smūgį.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojamas pensijos stažas?
Taigi Japonija siūlo sektiną pavyzdį kitoms išsivysčiusioms šalims, kuriose vyrauja panašios demografinės tendencijos.
Nedarbo lygis dabar Japonijoje yra žemiausias per du dešimtmečius iš dalies dėl to, kad itin daug vyresnio amžiaus žmonių dirba. Daug vyresnių japonų mielai lieka dirbti.
„Aš dirbu, kad išlaikyčiau gerą kūno formą. Manau, kad nedaryti nieko yra klaidinga. Japonijos vyriausybė nusprendė pavėlinti išėjimą į pensiją - 2025 metais į pensiją jau išeis tik 65 metų sulaukę asmenys.
Kai kurios įmonės jau dabar sprendžia visuomenės senėjimo problemą. „Darbdaviai jaučia didelį rinkos spaudimą išlaikyti vyresnius darbuotojus. Daug nori padidinti tam tikro amžiaus darbuotojų skaičių.
Pensijų sistemos problemos ir moterų padėtis
Bet tokiai strategijai būtinos santaupos, o moterys Japonijoje yra mažiau linkusios jų turėti. Japonijoje vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas yra vienas didžiausių tarp išsivysčiusių ekonomikų.
Taip pat skaitykite: Prancūzijos pensijų reformos perspektyvos
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, japonų moterys uždirba tik 73 proc. vyrų atlyginimo. Japonijos demografinė krizė situaciją dar labiau apsunkina: į pensiją pasitraukusioms poroms, gyvenančioms ilgiau, tam, kad išgyventų, reikia dar papildomų 185 tūkst. dolerių deficitui valstybinėje pensijų sistemoje padengti, rodo nesenai paviešinta vyriausybinė ataskaita.
Kaip nustatė atskiras tyrimas, japonų moterys pritrūks pinigų likus 20 metų iki mirties. Pasak Takasio Oshio, Hitotsubašio universiteto (Tokijus) Ekonominių tyrimų instituto profesoriaus, privačios pensijos ir rinka paremtos pensinio aprūpinimo investicijos šiuo metu yra daug svarbesnės nei bet kada anksčiau.
Tuo tarpu Japonijos moterų universiteto profesorė Machiko Osawos išklojo tiesiai šviesiai: dienos, kai žmogus yra „visiškai priklausomas nuo valstybės mokamos pensijos“, baigėsi. Bet japonų moterims iškyla papildomų kliūčių.
Nors nuo 2012 metų, kai prie valdžios vairo stojo šalies premjeras Shinzas Abė, 3,5 mln. moterų įžengė į darbo rinką, du trečdaliai iš jų dirba ne visą darbo dieną. Japonų vyrų atlyginimas paprastai kyla, kol jų amžius pasiekia 60. Moterų vidutinis atlyginimas didžiąja dalimi iki pat šešiasdešimties metų išlieka toks pat, kokį jos gaudavo baigdamos trečiąją dešimtį, - toks faktas siejamas su darbo pertrauka dėl motinystės atostogų ir su darbu ne visu etatu.
Nuo 2000 pirmojo dešimtmečio vidurio ne visą darbo dieną dirbančių moterų skaičius sumažėjo daugiau nei pusėje EBPO šalių-narių. Bet Japonijoje pastebima atvirkštinė tendencija, ne visu etatu dirbančių moterų skaičius per pastaruosius penkiolika metų augo.
Taip pat skaitykite: Išsami informacija apie Anglijos pensiją
Situaciją puikiai iliustruoja Machiko Nakajima darbinio gyvenimo istorija. M. Nakajima, kuri dirbo visą darbo dieną turizmo bendrovėje, išėjo iš darbo būdama 31-ų metų, kai pastojo. „Nenorėjau dirbti ir tuo pat metu rūpintis savo vaiku, - interviu kalbėjo ji.
Vyriausybės duomenimis, vieno japonų namų ūkio, tradiciškai sudaryto iš daugiau nei dviejų asmenų, mėnesinės pragyvenimo išlaidos siekia 287 315 jenų (2 650 JAV dolerių). Apie 15,7 proc. Japonų namų ūkių gyvena žemiau skurdo ribos, kuri sudaro 937 JAV dolerius per mėnesį.
Daugiau nei 40 proc. ne visą darbo dieną dirbančių moterų per metus uždirba vieną milijoną jenų (9 100 JAV dolerių) ar dar mažiau, rodo Japonijos vidaus reikalų ir ryšių ministerija. Dėl neskiriamų lengvatų, nesaugumo dėl darbo vietos ir menkų galimybių tobulėti tokios moterys tampa finansiniu požiūriu pažeidžiamos, ypač jeigu jos neturi partnerio, su kuriuo galėtų dalytis išlaidomis.
Istoriškai, Japonija yra sukūrusi iniciatyvų ištekėjusioms moterims, ribojančių jų užimtumą darbo rinkoje iki vadinamojo „nekarjerinio „darbo“; mažesnis atlyginimas reiškia, jog jos (ir jų vyrai) gali pasinaudoti vadinamosiomis sutuoktinių atskaitymų lengvatomis.
Pavyzdžiui, vyriausybė nustato 380 000 jenų (3 133 JAV dolerių) mokesčių lengvatą darbuotojui-vyrui, jeigu jo žmona uždirba mažiau nei maždaug 1,5 mln. jenų (13 700 JAV dolerių per metus). Privatus sektorius šią sistemą taip pat taiko.
Yumiko Fujino, dirbanti administracijos asistente, turėtų džiaugtis, jog vyriausybė padidino minimalų atlyginimą. Bet ji nė kiek nesidžiaugia: tam, kad jos vyras gautų vadinamąsias „sutuoktinio išmokas“, ji turėjo susimažinti dirbamų darbo valandų skaičių. Tokius limitus ištekėjusios moterys Japonijoje vadina „sienomis“.
Moterys, kurios tinka šiai „sutuoktinio lengvatų“ kategorijai, „mažiau galvoja apie saugumą pasitraukus į pensiją ir labiau - apie dabartinį pragyvenimo lygį, jo išlaidas“, sako Y. Fujino.
Sh. Abės vyriausybė svarsto pokyčius, kurie pareikalautų iš ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų prisidėti prie pensijų programos ir įpareigotų smulkesnes įmones taip pat joje dalyvauti.
Anot Takero Doi, Keio universiteto ekonomikos profesoriaus, programos plėtra būtų smulkus žingsnelis į priekį siekiant, kad moterys turėtų finansinę paskatą daugiau dirbti. Buvusi lyčių lygybės ministrė Yoko Kamikawa, sutinka, kad dabartinė pensijų sistema - pastarąjį kartą atnaujinta devintajame dešimtmetyje, - turėtų būti plečiama; visų pirma, ji turi įtraukti ne visu etatu dirbančius darbuotojus.
Japonijos moterų universiteto profesorė Machiko Osawa sulig tuo neapsiribojo ir pareiškė, jog socialinė apsauga turi būti paremta atskirais asmenimis, ne namų ūkiais.
Tačiau viena iš didžiausių Sh. Abės pasiūlytų reformų, „limituoto etatinio darbuotojo“ statusas, ne visada veikia, kaip reklamuojama. Tokiems darbuotojams dažnai tenka toks pat darbo krūvis, koks jiems tektų dirbant visą dieną.
42 metų Yasuko Kato prieš trejus metus grįžo į buhalterės pareigas, apsiribojusi darbu ne visu etatu; bet, pasak jos, jos pareigos beveik nepasikeitė. Kadangi ji pati nuveža vaikus į ikimokyklines įstaigas ir iš jų juos atsiima, ji dirba nuo devynių ryto iki 16.30 vakaro. Bet dėl nuolatinio darbuotojų trūkumo ji nesulaukia jokios pagalbos iš visą darbo dieną dirbančių darbuotojų. Dėl to, pasak Y. Kato, „sunku pakelti ranką ir prašyti būti paskiriamai į naujas pareigas.“
Japonijos vyriausybė didžiuojasi vaiko priežiūros įstatymais kaip dosniausiais pasaulyje. Be to, neseniai ji įvedė „limituoto etatinio darbuotojo“ kategoriją, skirtą visų pirma motinoms, kad šios galėtų suderinti darbą ir šeimą.
O vienas iš opiausių dirbančių šeimų poreikių - vaikų dienos priežiūros paslaugos - šiuo metu iš lėto plečiamas. Bet netgi turinčioms tokius privalumus, japonų moterims - neatsižvelgiant į tai, ar jos vienišos, ar ištekėjusios, ar dirba visą ar ne visą darbo vieną, - iškyla sudėtingos finansinės perspektyvos.
Visa grupė veiksnių, įskaitant gyventojų senėjimą, mažėjantį gimstamumą ir anachronistinę lyčių dinamiką, neigiamai atsiliepia jų patogaus ir ramaus pasitraukimo į pensiją perspektyvai. Anot Seiichio Inagakio, tarptautinio sveikatos ir gerovės universiteto profesoriaus, vyresnio amžiaus japonų moterų skurdo lygis per artimiausius keturiasdešimt metų išaugs daugiau nei dvigubai, iki 25 proc. Vienišų senyvo amžiaus moterų skurdo lygis, pasak profesoriaus, gali siekti 50 proc.
Pensinis amžius kitose šalyse
Klausimas, kaip mokėti už senėjančią visuomenę, yra vienas iš tų, su kuriais susiduria išsivysčiusios ir besivystančios šalys visame pasaulyje. Prancūzijos vyriausybė susiduria su vis didesniu pasipriešinimu planams padidinti minimalų pensinį amžių dvejais metais iki 64 metų, o šią savaitę daugiau nei 1 mln. žmonių išėjo į gatves protestuoti.
Tuo tarpu Kinijos pensinis amžius jau daugiau kaip keturis dešimtmečius nesikeičia ir yra 60 metų vyrams ir 55 metai moterims, nors gyvenimo trukmė ilgėja. Fizinį darbą dirbančios darbininkės į pensiją išeina dar anksčiau - 50 metų. Ankstesnės pastangos nuo 2012 m. padidinti pensinį amžių buvo nesėkmingos, o didžiulis visuomenės pasipriešinimas prisidėjo prie jų sužlugdymo.
Oficialiai darbingo amžiaus gyventojais Kinijoje laikomi 15-59 metų amžiaus žmonės, o nuo 2012 m. jų skaičius mažėja, nes tauta sensta. Todėl šalis turi skatinti daugiau vyresnio amžiaus žmonių toliau dirbti, kad užtikrintų stabilią darbo jėgą ir mokėtų pensijas augančiam pagyvenusių žmonių skaičiui. Tai tapo ypač aktualu, nes praėjusiais metais pirmą kartą nuo 1960 m. sumažėjo gyventojų skaičius.
Vis dėlto, kadangi prognozuojama, kad gyventojų skaičius ir toliau mažės, Kinija turės imtis veiksmų, kad užtikrintų, jog dirbančių žmonių skaičius sparčiai nemažės.
Vėliau vyrų pensinis amžius kasmet bus atidedamas keturiais mėnesiais, o moterų - dviem mėnesiais, ir 2055 m. visi išeis į pensiją sulaukę 65 metų.
Ši informacija apibendrinta lentelėje:
| Šalis | Vyrų pensinis amžius | Moterų pensinis amžius | Pastabos |
|---|---|---|---|
| Austrija | 65 | 60 | Iki 2033 m. |
| Bulgarija | 64 (ir 7 mėnesiai) | 62 (ir 2 mėnesiai) | Iki 2037 m. |
| Kinija | 60 | 55 (50 fizinį darbą dirbančioms moterims) | Nekeistas jau daugiau nei 4 dešimtmečius |
| Danija | 67 | 67 | Pensinis amžius bus palaipsniui didinamas iki 2022 m. iki 67 metų. |
| Japonija | 65 | 65 | Nustatytas vienodas pensinis amžius |
tags: #pensijinis #amzius #japonijoje