Prancūzijos ministras pirmininkas Sébastienas Lecornu pareiškė, kad remia 2023 metų pensijų reformos sustabdymą iki 2027 metų prezidento rinkimų. S. Lecornu, laikomas vienu ištikimiausių E. Macrono sąjungininkų, šiuo žingsniu siekia išvengti naujų politinių sukrėtimų.
„Šį rudenį pateiksiu parlamentui siūlymą sustabdyti 2023 metų pensijų reformą iki prezidento rinkimų“, - sakė jis parlamente, o kairiųjų partijų atstovai tai sutiko plojimais.
Reforma, kuria pensinis amžius buvo padidintas nuo 62 iki 64 metų, buvo laikoma viena svarbiausių Emmanuelio Macrono antrosios kadencijos iniciatyvų. 2023 m. pradžioje Prancūzijos Prezidento Emmanuelio Macrono inicijuota Pensijų reforma, kuria buvo siekiama pakelti dirbančiųjų pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų, sukėlė daugybę diskusijų ne tik Prancūzijos visuomenėje, bet iškėlė ir tam tikrų konstitucinių klausimų teisininkams dėl Vyriausybės taikytų priemonių įstatymų leidyboje tinkamumo.
Visų pirma, reikia paminėti, jog antrąją kadenciją esantis valdžioje Prezidentas Emmanuelis Macronas nebeturi absoliučios daugumos Prancūzijos Nacionalinėje Asamblėjoje. Ši politinė situacija, kai Vyriausybę palaiko tik santykinė parlamento dauguma ir kurią galima vadinti mažumos Vyriausybės veikimu, yra išskirtinė nuo V-osios Respublikos pradžios.
Nors Pensijų reforma yra labai svarbus politinis teisinis sprendimas Prancūzijoje, tačiau dėl jo Prancūzijos parlamente vyko tik gana trumpi debatai, nes Vyriausybė siekė kuo greičiau ją patvirtint ir taip išvengti socialinių neramumų visuomenėje išsiplėtimo. Kitaip tariant, Vyriausybė bet kokia kaina bandė pagreitinti įstatymų leidybos procesą ir tikėjosi, kad demonstracijos gatvėse „neįsisiūbuos“.
Taip pat skaitykite: Neformaliojo mokymosi pripažinimas: tarptautinė perspektyva
Tačiau atsitiko atvirkščiai, nes socialiniai protestai visuomenėje labai greitai išaugo taip pat ir dėl Vyriausybės taikytos ypatingos skubos įstatymų leidybos procedūros. Beje, remiantis apklausomis, apie 3/4 dirbančiųjų nepritaria šiai, jau patvirtintai, reformai.
Pirma, 2023 m. sausio mėnesį Vyriausybė Pensijų reformos patvirtinimui parlamente panaudojo specialią įstatymų leidybos procedūrinę priemonę, t.y. šios reformos priėmimą susiejo su socialinio draudimo finansinio įstatymo pakeitimu („Loi de financement rectificative de la Sécurité sociale“), leidžiančiu pagreitintą įstatymų leidybos procesą. Tačiau tokios įstatymų leidybos procedūros naudojimo galimybė šiuo konkrečiu atveju konstitucine prasme yra gana abejotina, nes tokio įstatymo projekto tikslas buvo - pakoreguoti metinį socialinio draudimo biudžetą, priimtą socialinio draudimo finansiniu įstatymu 2022 metų pabaigoje.
Todėl labai keista, kai Vyriausybė jau pirmosiomis naujųjų metų dienomis pateikė prieš keletą savaičių priimto Socialinės apsaugos finansų įstatymo pakeitimus. Pagaliau trečia, Ministras Pirmininkas, supratęs riziką, kad Nacionalinė Asamblėja, visgi, gali atmesti projektą, galiausiai nusprendė balsavimą už šį įstatymo projektą susieti su pasitikėjimu Vyriausybe.
Remiantis Prancūzijos Konstitucijos 49 str. 3 dalimi, Ministrui Pirmininkui, susiejus finansinio ar socialinės apsaugos įstatymo projekto priėmimą su pasitikėjimu Vyriausybe, jis laikomas priimtu, jeigu per 24 valandas nepareiškiamas nepasitikėjimas ja[3]. Tuo tarpu, jei toks nepasitikėjimas Vyriausybe (daugiau kaip pusės Nacionalinės asamblėjos narių dauguma) pareiškiamas, Vyriausybė turi atsistatydinti, o įstatymas laikomas nepriimtu, tačiau toks atvejis buvo tik vieną kartą nuo Prancūzijos V-osios Respublikos gyvavimo pradžios. Taigi, galiausiai šis įstatymas, įtvirtinantis minėtą pensijų reformą Prancūzijoje, 2023 m. kovo 20 d. buvo priimtas ir vėliau pasirašytas bei paskelbtas Prezidento.
2023 metų kovą reforma buvo patvirtinta pasitelkus konstitucinį straipsnį 49:3, kuris leidžia priimti įstatymą be balsavimo parlamente. Tai išprovokavo streikus ir masinius protestus, o daugelis prancūzų tai prisimena kaip „demokratijos žaizdą“.
Taip pat skaitykite: Prancūzijos socialinių tinklų specifika
S. Lecornu šią savaitę pripažino, kad reformos sustabdymas kainuotų 400 mln. eurų 2026 metais ir dar 1,8 mlrd. Šiuo metu Prancūzijos biudžeto deficitas siekia 5,4 proc. BVP, o valstybės skola viršija 3,4 trilijono eurų, tai yra beveik 114 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai trečias pagal dydį rodiklis eurozonoje po Graikijos ir Italijos.
Net ir ekonomistas Philippe’as Aghion’as, šiemet gavęs Nobelio premiją, pareiškė, kad pritaria reformos sustabdymui, nes „tai kainuotų mažiau nei dar vienos vyriausybės griūtis“.
S. Lecornu pabrėžė, kad Prancūzija išgyvena „krizių laikotarpį“. „Kai kurie nori, kad ši situacija virstų režimo krize, bet taip nebus“, - sakė jis. Premjeras pažadėjo atsisakyti 49:3 straipsnio naudojimo ir užtikrinti, kad nuo šiol „vyriausybė siūlys, mes diskutuosime ir jūs balsuosite“. Jo teigimu, parlamentas turės „paskutinį žodį“.
Socialistų atstovas Borisas Vallaud’as Lecornu sprendimą pavadino „pergale“. „Prancūzai laukė jūsų pareiškimo, o mes laukėme ženklo, kad juos išgirdote. Pensijų reformos sustabdymas: štai jis pagaliau įvyko“, - sakė jis. Tuo metu Marine Le Pen vadovaujamas Nacionalinis susivienijimas patvirtino, kad balsuos prieš vyriausybę. „Mes nesame kvailinami ir mūsų neįmanoma nupirkti“, - pareiškė partijos atstovas Sébastienas Chenu.
Nors šis reformos stabdymas kiek pakeičia požiūrį į premjerą, S. Lecornu politinė ateitis dabar priklauso nuo centristų ir socialistų balsų, tačiau padėtis išlieka trapi.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojamas pensijos stažas?
Štai esminiai Prancūzijos ekonominiai rodikliai:
| Rodiklis | Vertė |
|---|---|
| Biudžeto deficitas | 5,4 proc. BVP |
| Valstybės skola | Virš 3,4 trilijonų eurų |
| Valstybės skolos santykis su BVP | Beveik 114 proc. |
Tuo metu Lietuvoje pensijų sistema juda visiškai kitu keliu. Pensinis amžius jau keletą metų didinamas palaipsniui ir artėja prie vienodo standarto vyrams ir moterims. 2025 metais pensinis amžius siekia 64 metus (64 metai ir 10 mėnesių - vyrams, 64 ir 8 mėnesiai - moterims), o nuo 2026 metų jis bus vienodas abiem lytims - 65 metai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pabrėžia, kad šiuo metu nėra planų šį amžių dar labiau kelti, tačiau vyksta diskusijos dėl sistemos tvarumo ir papildomo kaupimo modelių. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad Lietuvos demografinė padėtis, kur dirbančiųjų mažėja, o senjorų daugėja, verčia valdžią laikytis atsargesnės strategijos nei Prancūzijoje.
Prancūzija protestuoja dėl pensijų: „Mokytis, dirbti ir ilsėtis, o ne mirti darbe!“
tags: #prancuzijos #pensijinis #amzius