Sportas jau per amžius vertinamas dėl fizinės naudos žmogui. Tačiau teigiamas sporto poveikis psichikai yra ne mažiau svarbus. Fizinis aktyvumas skatina endorfinų, vadinamųjų „geros savijautos“ hormonų, gamybą. Endorfinai slopina streso percepciją ir dėl to jį mažiau jaučiame.
Populiarus medicinos žurnalas „The Lancet” paskelbė, kad kas trečias suaugęs žmogus ir 80 proc. paauglių visame pasaulyje nėra pakankamai fiziškai aktyvūs. PSO (Pasaulinės sveikatos organizacijos) duomenimis, kasmet dėl fizinio pasyvumo miršta 3,2 mln. pasaulio gyventojų.
Fizinio Aktyvumo Nauda Psichinei Sveikatai
Fizinis aktyvumas skatina geresnę smegenų kraujotaką, o tai reiškia, kad smegenys gauna daugiau deguonies ir maistinių medžiagų. Tai padeda palaikyti aštrų mąstymą, gerina atmintį bei gebėjimą susikaupti. Nenuostabu, kad po intensyvios treniruotės dažnai jaučiame vidinį susikaupimą ir aiškumą - tai natūrali organizmo reakcija, kai suaktyvėjus kraujotakai smegenys dirba optimaliau. Sportas taip pat teigiamai veikia emocinę būklę, nes padeda mažinti stresą.
Dabartinis požiūris yra holistinis ir mokslas jį pagrindžia. Europos Komisijos tyrimų duomenimis, reguliariai sportuojantiems asmenims sportas gali sumažinti streso lygį net 40 %. Be to, protinio susikaupimo reikalaujančios sporto šakos, pavyzdžiui, tenisas ar futbolas, padeda nukreipti dėmesį nuo streso sukėlėjų.
Sportuojantys žmonės gali smarkiai pasikelti savigarbą ir išsiugdyti pasitikėjimą savimi. Tai ypač jaučiasi jaunų žmonių tarpe, kuriems, pagal Europos Komisijos atlikto tyrimo duomenis, sportavimas gali net padėti pasiekti geresnių rezultatų moksle.
Taip pat skaitykite: Aktyvus senėjimas
Tačiau iš tikrųjų gerai psichinei savijautai svarbesnis gali būti ne miego valandų kiekis, bet miego kokybė, fizinis aktyvumas ir mityba, rodo naujas tyrimas, kurį su jauno amžiaus suaugusiais žmonėmis atliko Otago universitetas Naujojoje Zelandijoje. Tyrimai taip pat rodė, kad subalansuotas, visapusiškas maistas užkerta kelią depresijai, o net trumpos sporto treniruotės gali sustiprinti psichinę ir fizinę sveikatą.
Sportas Kaip Depresijos Valdymo Priemonė
Depresija yra viena iš dažniausių psichikos sveikatos problemų. Laimei, moksliškai įrodyta, kad sportas padeda valdyti depresijos simptomus, sušvelnina depresijos poveikį, nes didina serotonino kiekį smegenyse. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atliktas tyrimas rodo, kad reguliarią fizinę veiklą turintiems žmonėms, tikimybė susirgti depresija yra 25 % mažesnė, palyginti su tais, kurie neaktyvūs.
Sportas daro lygiai tą patį. Sportuojant taip pat didėja endorfinų, kurie mažina skausmą, gerina nuotaiką, išsiskyrimas. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad fiziniai pratimai reikšmingai sumažina lengvo ir vidutinio intensyvumo nerimo ir depresijos simptomus ir gali efektyviai pakelti žmogaus nuotaiką. Fiziniai pratimai poveikio prasme yra panašūs į raminamuosius vaistus.
Vaistų antidepresantų veikimas paremtas tuo, jog bandoma cheminiu būdu sureguliuoti žmogaus dopamino ir serotonino sistemas, kad žmogus vėl norėtų keltis iš lovos, jaustų džiaugsmą.
Eurobarometro apklausos apie sportą ir fizinį aktyvumą duomenys atskleidžia, kad net ir nežinodami šios statistikos, daugelis europiečių sportuoja būtent tam, kad pagerintų nuotaiką ir proto aiškumą. Apie 30 % respondentų, kaip pagrindinę aktyvaus gyvenimo priežastį nurodė „psichinę gerovę“.
Taip pat skaitykite: Sporto apžvalga
Kognityvinės Funkcijos ir Sportas
Sportas gali aštrinti kognityvines funkcijas. Taip yra dėl to, kad fizinio krūvio metu į smegenis patenka daugiau kraujo. Europos sporto ir psichikos sveikatos aljanso atliktų tyrimų duomenimis, sportuojantiems asmenims geriau sekasi atlikti užduotis, kurioms reikia susikaupimo, planavimo ir koordinavimo. Tai ypač akivaizdu sporto šakose, kuriose reikia strategijos ir greito sprendimų priėmimo, pavyzdžiui, krepšinyje ar fechtavime.
Bet kokia sportinė veikla yra veikla, nukreipta į veiksmą „čia ir dabar“, jos metu daromas tik vienas dalykas ir galvojama tik apie jį. Kol vieni mūsų smegenų neuronai svarsto apie kamuolį, tie, kurie prieš tai jaudinosi dėl barnio darbe, nestabilios politinės padėties, apkalbų ir kitų dalykų, gali pailsėti.
Socialinis Aspektas ir Bendruomeniškumas
Viena iš nepastebimų sporto privalumų psichologijai yra bendruomeniškumo jausmas, kurį jis skatina. Dalyvavimas komandinėse sporto šakose ar net grupinių treniruočių užsiėmimai suteikia galimybę susirasti draugų ir palaikyti ryšius. Europos Komisijos pradėtos Europos sporto savaitės iniciatyvos duomenys rodo, kad 60 % bendruomeninių sporto programų dalyvių pastebi tokią naudą.
Miego Kokybė ir Fizinis Aktyvumas
Fiziniai pratimai gali nulemti ilgesnį ir ramesnį miegą. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad sportas ne tik pagerina kraujotaką, medžiagų ir deguonies apykaitą organizme, bet ir padidina jautrumą streso hormonui kortizoliui, kuris gali tiesiogiai įtakoti miego kokybę ir trukmę.
Tačiau šio papildomo tyrimo dar nerecenzavo kiti mokslininkai. Kol kas mes visi galime atsipūsti, žinodami kelis paprastus būdus, kaip galime pagerinti savo miego kokybę: laikytis dienos bei nakties režimo, prieš miegą atsisakyti išmaniųjų prietaisų ir pritemdyti šviesas.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo cigarečių ir psichika
Valios Ugdymas ir Pasitikėjimas Savimi
Nors ir populiarus posakis, kad svarbiausia ne laimėti, o dalyvauti, bet sportuojant laimėti labai smagu. Nesvarbu su kuo varžomės - su savimi, ar su kitais, bet sportuojant visada siekiame tam tikrų rezultatų. Kiekvienas sportininkas džiaugiasi pasiektais rezultatais - visiškai nesvarbu, ar laimėjęs pirmą vietą bėgimo varžybose, ar tik prieš bendradarbį mėtydamas baudas.
Bet kuriuo atveju sportas ugdo valią, ryžtą ir užsispyrimą. Ypač tada, kai bėgame toliau, nors jau mielai pabaigtume, kai tęsiame pritūpimus, nors kojos jau dreba taip, lyg tuoj griūsim. Tačiau šie savęs įveikimo įgūdžiai niekur nedingsta ir kasdieniniame gyvenime, kur ne ką mažiau nei sporte reikalingas atkaklumas, valia, ryžtas ir užsispyrimas.
Rekomendacijos Pradedantiesiems
Pažadėjote sau pradėti sportuoti „nuo rytoj“. Rytojus atėjo, o kompiuteris ar televizorius traukia labiau nei sportiniai bateliai. Patogiai įsitaisote ant sofos, o pažadas sportuoti laukia kito „rytojaus“, „pirmadienio“, „naujų metų“ ... Dažnai atsitinka ir taip, kad pradėję sportuoti metate. Dingsta noras, motyvacija?
Pirmiausia reikalingas tikslas - kodėl sportuojame? Galbūt yra noras sulieknėti, atsikratyti sėdėjimo prie kompiuterio sukelto kaklo ar sprando skausmų, užsiauginti raumenų, sudalyvauti varžybose . Tinka viskas. Svarbiausia, kad tikslas būtų realus ir išmatuojamas.
Jei niekada iki šiol nesportavote, nereikia pulkite iškart prie sudėtingų ir daug ištvermės reikalaujančių treniruočių. Tegul kūnas prie fizinio krūvio pratinasi iš lėto. Gal pradžioje ir nebus taip lengva, kaip tikėjotės, bet po kelių treniruočių pajausite, kad darosi vis lengviau.
Tyrimai ir Statistika
Žvelgiant į VDU bendruomenės sveikatos rodiklius, kuriuos kasmet nustatome per VDU vykstančią Pasaulinę sveikatos dieną, reikėtų paminėti, kad apie 70 proc. darbuotojų turi antsvorį arba yra nutukę.
Australų tyrėjai nustatė, kad moterys, žaidusios tenisą ir tinklinį sporto klubuose, turėjo geresnę psichinę sveikatą nei tos, kurios sportavo vienos (pvz., ėjo pasivaikščioti ar sportavo sporto salėje). Kitas tyrimas su paaugliais sportininkais parodė, kad tie, kurie sportavo individualiai, dažniau jautė nerimą ir depresiją.
Sportavimas grupėje turi didesnį teigiamą poveikį psichinei sveikatai nei individualios sporto šakos.
Mūsų rezultatai verčia manyti, kad norint pagerinti psichinę sveikatą ir savijautą, ateityje daugiausia dėmesio reikėtų skirti toms gyvenimo būdo intervencijoms, kurios yra nutaikytos į miego kokybę. Tačiau nereikėtų pamiršti ir fizinio aktyvumo bei mitybos.
Lentelė: Sporto poveikis psichinei sveikatai
| Sporto poveikis | Aprašymas |
|---|---|
| Streso mažinimas | Fizinis aktyvumas skatina endorfinų gamybą, mažinančių streso lygį. |
| Depresijos simptomų valdymas | Sportas didina serotonino kiekį smegenyse, mažindamas depresijos simptomus. |
| Kognityvinių funkcijų gerinimas | Fizinis krūvis skatina geresnę smegenų kraujotaką, gerindamas atmintį ir mąstymą. |
| Socialinis bendravimas | Komandinės sporto šakos ir grupinės treniruotės suteikia galimybę bendrauti ir jaustis bendruomenės dalimi. |
| Miego kokybės gerinimas | Intensyvi fizinė veikla sukelia natūralų nuovargį, gerinant miego kokybę. |
Šaltinis: Remiantis straipsnyje pateikta informacija.