Sportas kaip socialinis reiškinys: apibrėžimas, istorija ir reikšmė

Sportas - tai daugiau nei tik fiziniai pratimai. Tai sudėtingas ir daugialypis socialinis reiškinys, neatsiejama visuomenės kultūros dalis. Jis apima fizinių pratimų, varžybų, pratybų ir treniruočių organizavimą bei vykdymą.

Sportas yra kūno kultūros priemonė ir metodas, o plačiąja prasme - visos fizinio aktyvumo formos, gerinančios žmonių fizinį parengtumą ir dvasinę būseną. Tai nuoseklus nuolatinis fizinių ir dvasinių žmogaus galių plėtojimas varžantis, lenktyniaujant ir taip išugdytų jėgų, gebėjimų rodymas individualiose ir komandinėse varžybose.

Sporto apibrėžimas ir esminiai aspektai

Spòrtas (angl. sport) - tai socialinis reiškinys, neatsiejama visuomenės kultūros dalis. Jam būdinga tikslinga, taisyklių ribojama labai aktyvi fizinė ir psichinė veikla, nuoseklus ir nuolatinis fizinių ir dvasinių žmogaus galių plėtojimas varžymosi, lenktyniavimo būdu ir taip išugdytų jėgų, gebėjimų rodymas individualiose ir komandinėse varžybose. Apima sistemingą mokymąsi, lavinimąsi ir varžymąsi.

Savo prigimtimi ir esme sportas yra labai artimas menui. Bet jeigu sportas nėra menas, tai dar nereiškia, kad sporto vieta kultūros vertybių sistemoje yra menkesnė. Netgi sporto apibrėžimas kildintas iš anglų kalbos žodžio to disport, šis - iš lotyniško deportare (linksmintis, pramogauti). Taigi, sportas ir menas vienas kitą papildo.

Taip pat skaitykite: Sportas ir psichinė savijauta

Sporto įvairumas

Didysis sportas

Skiriamas didysis sportas, kai kiekvienas dalyvis turi tikslą pasiekti geriausią rezultatą. Jis suprantamas siaurąja (aukščiausio rango, elitinės varžybos: pasaulio, Europos čempionatai, olimpinės žaidynės) ir plačiąja (sistemingas rungtyniavimas siekiant geriausių rezultatų) prasme. Didysis sportas padeda nustatyti žmogaus gebėjimų galimybes, t. y. suprasti sudėtingiausių žmogaus organizmo mechanizmų veiklą, kai atliekamas maksimalus darbas stresinėmis aplinkybėmis ir krūvis priartėja prie biologinės veiklos ribos. Iš gautų duomenų nustatomi dėsningumai, kaip optimaliai lavinti įgimtus žmogaus gebėjimus.

Svarbiausia tarptautinio sporto sąjūdžio, propaguojančio humanistines vertybes, šiuolaikinio visuomenės gyvenimo ir tarpvalstybinių santykių dalis yra olimpinis sportas (olimpinės žaidynės).

Ryškiausias bruožas - specialus sportininkų rengimas varžytis ir varžymasis, pirmiausia svarbiausiose pasaulio varžybose - olimpinėse žaidynėse, siekiant kuo geriausių olimpinių sporto šakų rezultatų.

Taip pat skaitykite: Aktyvus senėjimas

Sporto istorija

Sporto pradžia laikytina laikotarpis, kai savisauga ir buitiniai rūpesčiai nebeužėmė viso žmogaus laiko. Seniausia užuomina apie sportinę veiklą siekia 2750-2600 prieš Kristų. Mergaičių žaidimai su kamuoliu pavaizduoti Egipto raižiniuose apie 2050 prieš Kristų. Medžioklėje šaudymas iš lanko buvo žinomas jau mezolite (apie 8000 pr. Kr.), bet sportu virto apie 1150 pr. Kr.

Senovės Graikijos atletai

Sporto raida Lietuvoje

LIETUVOJE sporto šaknys slypi gilioje senovėje. Senovės lietuviams ypatingą reikšmę turėjo pratimai jojant žirgais: pirmo tūkstantmečio prieš Kristų Vidurio Lietuvos kapinynuose aptinkama rūpestingai kamanėlėmis ir žvangučiais padabintų žemaitukų veislės žirgų palaidojimų. Baltų teritorijoje dar 7-6 amžiuje prieš Kristų vikrumas, jėga, greitumas, ištvermė buvo labai reikalingos žmogui kovojant už būvį. Pirmykštėje bendruomenėje jauni žmonės buvo mokomi ir auklėjami šeimoje. Mokymas dažniausiai rėmėsi atidžių vyresniųjų veiksmų stebėjimu, kartojimu. Vėliau žmogus pastebėjo, kad taurą gelbsti jo milžiniška raumenų jėga, o elnią - gera klausa, orientavimasis, judesių lengvumas ir greitis. Žaidimai ir kiti fiziniai pratimai tapo fizinio lavinimo, t. p.

Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija

Šiuolaikinio sporto sampratos užuomazgos Lietuvoje pradėjo formuotis 19 a. pabaigoje ir 20 a. pradžioje. Teorinius pagrindus kūrė Lietuvos švietėjai, filosofai: S. Šalkauskis, A. Maceina, V. Sezemanas, kūno kultūros, sporto puoselėtojai: A. Jurgelionis, A. Vokietaitis, K. Dineika, V. Augustauskas. Sportas vertintas kaip stipri pasikeitusio, jau 20 a. pradžios požiūrio į žmogaus fizinį lavinimą išraiška. Buvo pastebėtas ryškiausias sporto bruožas - varžymasis. V. Augustauskas teigė: "Tik lenktyniavime gali būti sukoncentruota tiek pastangų, kad asmenybė parodytų savo galimybių ribą. Varžybinis sportas - vienas mėgstamiausių jaunimo dalykų. Niekas taip gausiai pasaulio jaunuomenės nesutelkia bendrauti, kaip šių dienų sportas." A. Maceina rašė: "<…> Sportininkas yra panašus į asketą, nes neleidžia savo kūnui elgtis taip, kaip jis norėtų, bet lenkia jį pagal savo dvasią, nulemtą sporto tikslo <…>."

Laisvę ir nepriklausomybę atsikovojusioje Lietuvoje sudominti ir į praktinę sportinę veiklą įtraukti Lietuvos jaunimą buvo nelengva: viską reikėjo pradėti tuščioje vietoje. Vienas iš Lietuvos sporto kūrėjų S. Garbačiauskas, 1919 grįžęs į Lietuvą iš Rusijos, stebėjosi: "Pats svarbiausias mano tikslas buvo rasti sporto aikštę ar salę, kur būtų įmanoma sueiti į ryšį su sportuojančiais. Per mėnesį išlandžiojau Kauną ir apylinkes, net ir didesnius kiemus, bet, mano didžiausiai nuostabai, nieko panašaus neradau <…>. Pasidarė liūdna ir nesuprantama, kodėl vaikai nežaidžia - visur lyg kokia tyruma." E. Kubiliūtė-Garbačiauskienė rašė: "Po darbo besidairant po Kauną ir jo apylinkes užtikau fortuose būrelius vaikų belaksiančių ir besipešančių. Pasiūliau jiems įvairių žaidimų."

Sporto mėgėjų entuziazmas, atsidavimas, kilnumas leido žengti pirmuosius žingsnius: steigti sporto organizacijas. Pirmasis sporto klubas 1885 įkurtas Mažojoje Lietuvoje, Klaipėdoje - irklavimo klubas Neptūnas. 1906 Vilniuje įkurtas klubas Sakalas (Sokół), kultivavęs gimnastiką, imtynes, fechtavimąsi, boksą, dviračių sportą, 1906 Kaune - gimnastikos klubas Sakalas, nuo 1912 kultivavęs ir irklavimą, 1907 Kaune įsteigta Atletikos sąjunga, kultivavusi imtynes. Lietuvai buvo svarbu mūsų šalies sporto organizacijų įstojimas į tarptautines organizacijas: 1923 Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos (pranc. Fédération Internacionale de Football Association, FIFA) nariu tapo Lietuvos sporto lygos Futbolo komitetas, į tarptautines federacijas 1924 įstojo Lietuvos dviratininkų sąjunga, 1930 - Šachmatų sąjunga, 1936 - Krepšinio komitetas. Oficialiose tarptautinėse varžybose Lietuvos atletai debiutavo 1924 - VIII olimpinėse žaidynėse Paryžiuje: du dviratininkai (I. Anolikas ir J. Vilpišauskas) ir futbolo rinktinė. Pirmasis Lietuvos sportininkas, varžęsis pasaulio čempionate (1928), buvo čiuožėjas K. Bulota, greitojo čiuožimo daugiakovėje jis užėmė 21 vietą.

Netrukus pasiekta gerų rezultatų tarptautinėse varžybose. Šaudymo rinktinė (P. Giedrimas, K. Sruoga, A. Mažeika, V. Nakutis, A. Karčiauskas) 1937 Helsinkyje laimėjo pasaulio čempionato sidabro medalius; P. Giedrimas individualiosiose šaudymo iš standartinio pistoleto varžybose t. p. buvo apdovanotas sidabro medaliu. 1939 pasaulio šaudymo čempionate Liucernoje (Šveicarija) J. Miliauskas pelnė bronzos, Lietuvos rinktinė (J. Miliauskas, P. Giedrimas, A. Jelenskas, A. Mažeika, V. Nakutis) - sidabro medalius. Lietuvos vardas labiausiai nuskambėjo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei, padedamai Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių krepšininkų, laimėjus 1937 ir 1939 Europos čempionatus; Lietuvos moterų krepšinio rinktinė 1938 I Europos čempionate Romoje (Italija) pelnė sidabro medalį. Lietuvos stalo teniso rinktinė (Ch. Duškesas, V. Dzindziliauskas, E. Nikolskis, V. Populiariausiomis sporto šakomis tapo futbolas, lengvoji atletika (tarptautinio lygio lengvaatlečiai buvo A. Šimanas, A. Vietrinas, V. Bakūnas, V. Komaras, O. Šepaitienė ir kiti), tenisas, boksas (J.

1940 SSRS okupacija nutraukė natūralią Lietuvos sporto plėtotę. Buvo uždaryti sporto klubai, nutraukta sporto organizacijų veikla, nutraukti Lietuvos sportininkų ryšiai su tarptautinėmis sporto organizacijomis, sportininkai neteko galimybių savarankiškai dalyvauti tarptautinėse varžybose. Baigiantis II pasauliniui karui daug pajėgiausių sportininkų pasitraukė į Vakarus, dalis likusiųjų Lietuvoje buvo sovietų valdžios represuoti. Ilgainiui Lietuvos sportas atsigavo. Be anksčiau populiariausių sporto šakų (bokso, futbolo, krepšinio, lengvosios atletikos, slidinėjimo, šachmatų, žirgų sporto), prigijo ir išsiplėtojo naujos sporto šakos: rankinis, baidarių ir kanojų irklavimas, žolės riedulys, meninė gimnastika, šiuolaikinė penkiakovė, dziudo, badmintonas, sunkioji atletika, orientavimosi, šaudymo iš lanko sportas ir kitos. Buvo sparčiai plėtojamas masinis sportas.

Svarbų vaidmenį plėtojant sportą suvaidino organizacinė sportinė veikla. 1946 Kaune įsteigta pirmoji Lietuvoje vaikų ir jaunimo sporto mokykla. 1960 tokių (ir specializuotų plaukimo, lengvosios atletikos, krepšinio) sporto mokyklų buvo 24, jose treniravosi beveik 8 tūkstančiai vaikų, paauglių, jaunių. 1945 atidarytas Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas, jį 1948-2004 baigė 4984 kūno kultūros mokytojai, 2238 įvairių sporto šakų treneriai - aukštos kvalifikacijos specialistai, vėliau įnešę didelį įnašą į Lietuvos sporto plėtrą, didelio meistriškumo sportininkų rengimą. Įkurtos arba atkurtos (1940-1941 veikusios) sporto draugijos, kurios turėjo savo sporto bazes, trenerius, sporto mokyklas: Žalgirio (1944), Kolūkiečio (nuo 1956 Nemunas), Spartako, Dinamo, Darbo rezervų, Lokomotyvo.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 pakito sporto valdymas: vietoj Kūno kultūros ir sporto komiteto įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas, 1991 - Lietuvos tautinis olimpinis komitetas sugrąžintas kaip visateisis narys į Tarptautinį olimpinį komitetą. 1991-1992 vietoj sporto draugijų imta steigti sporto klubus (liko tik Žalgirio ir Nemuno draugijos).

Šiuolaikinės sporto tendencijos

21 a. sportas patiria reikšmingas transformacijas, kurias lemia technologinė pažanga, globalizacija, socialiniai pokyčiai ir nauji iššūkiai. Pagrindinės tendencijos sporte - elektroninio sporto augimas (kompiuteriniai žaidimai tampa vis populiaresni), dirbtinio intelekto ir duomenų analizės taikymas, tvarumas sporte, lyčių lygybės stiprinimas, didėjanti sveikos gyvensenos skatinimo svarba. Vyrauja nuotykių sportas, pvz., plaukimas plaustais, parasparniai.

Oficialiose tarptautinėse varžybose - Europos, pasaulio čempionatuose, olimpinėse žaidynėse - Lietuvos sportininkai turi galimybę garsinti savo šalies vardą.

Naujos sporto programos ir specializacijos

Laisvalaikio sporto programa - vienintelė tokia bakalauro studijų programa Lietuvoje, kurią baigę studentai įgyja sporto bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir pedagogo profesinę kvalifikaciją. Studijuodami šią studijų programą studentai gali pasirinkti laisvalaikio sporto, krepšinio, futbolo ar sportinių šokių specializaciją, kurios yra parengtos ir įgyvendinamos su Lietuvos bei užsienio šalių socialiniais partneriais.

• Krepšinio specializacija: Suteiks įgūdžių, patirties ir kontaktų, padėsiančių įsidarbinti krepšinio treneriais, krepšinio veiklos analitikais ar sporto mokyklų darbuotojais. Specializacija yra parengta ir bus įgyvendinta bendradarbiaujant su Lietuvos krepšinio federacija (LKF) ir Tarptautiniu krepšinio universitetu (IBU). Studijos suteiks žinių apie naujausias krepšinio ugdymo technologijas.
• Futbolo specializacija: Suteiks išskirtinių įgūdžių, reikalingų norint sėkmingai dirbti įvairiose futbolo srityse.
• Sportinių šokių specializacija: Studentai plėtos tiek standartinių, tiek Lotynų Amerikos šokių gebėjimus.
• Laisvalaikio sporto specializacija: Dalykai orientuoti į pajūrio areale specifinių fizinio aktyvumo veiklų plėtotę naudojant paplūdimio ir Baltijos jūros resursus.

Sportas ir nėštumas

Sportas yra svarbus ne tik bendrai sveikatai, bet ir planuojant nėštumą bei jo metu. Vis dėlto, būtina atskirti aukšto intensyvumo sportą nuo mankštos.

Mankštos prieš ir per nėštumą svarba

Nemaža dalis moterų supranta, kad jei pradėjo lauktis, reikia "nustoti veikti bet ką kas yra aktyvu ir lieka tik su vaikščiojimu". Tačiau bent kartą nėštumą patyrusios moterys pritars, kad nuo tiesiog sveikos moters būsenos kūdikio laukimas labai skiriasi. Tas pats taikoma ir prieš pastojant. Mintys ir psichologinė būsena, santykių ir šeimos padėtis, finansinė padėtis ir kiti kriterijai daro įtaką stresiniam lygiui. Tikslas, kad prieš pastojant ir besilaukiant streso lygis tūrėtų būti kuo mažesnis.

Aktyvus judėjimas, sportas - mūsų kūnas funkcionalus atlikti tam tikrus procesus tik tada, kai jis yra tinkamai naudojamas. Jei moteris nutraukia sportą ir visai nesportuoja, o gyvenimo būdas yra pasyvus - organizmas švelniai tariant “rudija”. Pirmiausia sportas sportui nelygus. Daugelis pagalvoja, kad važiavimas su dviračiu gamtoje 15 minučių irgi yra sportas. Sportas visgi yra aukšto intensyvumo treniruotės, kurios skirtosi į kelias sritis: lengvoji / sunkioji atlekita, fitnesas, aukšto intensyvumo treniruotės HIIT, sunkių svorių kilnojimas. Taip šias veiklas iš aš siūlyčiau apriboti. Bet visa kita: joga, pilatesas, dviratis, plaukimas, bėgimas žemo arba vidutinio intensyvumo yra mankšta. Mūsų kūnams tokių mankštų reikia ir būtina turėti savo gyvenime kiekvieną dieną.

Taigi kalbant apie sportą prieš nėštumą - valio, darykite ir sportuokite kaip sportavote JEIGU tai darėte nuolatos. Prieš pastojant tikrai ne laikas pradėti mokytis stumti rutulį. Kalbant apie mankštas prieš nėštumą - valio, jei tai darai, nesustok ir pasidomėk nėštumo mankštomis. O jei nesimankštinai iki pat šios akimirkos, kada planuojate pastojimą - puikus metas pradėti nuo žemo intensyvumo ir stiprinti savo kūną!

Per devynis mėnesius nuo pastojimo iki gimdymo nėščiosios organizmas patiria didžiulius pokyčius. Tai pareikalauja daug fizinių jėgų ir dvasinės stiprybės. Ankstesnių kartų moterų nėštumas buvo tikrai natūraliau pernešamas, nes jos buvo fiziškai aktyvesnės, daugiau judėjo, atlikdavo buityje daug įvairaus fizinio darbo. Šiuolaikinei moteriai ūkio darbuose padeda įvairi technika, į darbą vykstama transportu, todėl reikia paieškoti laiko tinkamam fiziniam aktyvumui. Tinka viskas, kas patinka, svarbu reguliariai keletą kartų per savaitę mankštintis, šokti, plaukioti, vaikščioti, bėgioti, lankyti mėgstamus užsiėmimus sporto klube ar aktyviai poilsiauti gamtoje.

Rekomenduojami pratimai nėštumo metu

• Dubens dugno pratimai (kėgelis): Gero tonuso dubens dugno raumenys sumažina persileidimo tikimybę nėštumo pradžioje. Nėštumo metu reikia mokytis pilnai suprasti kaip veikia dubens dugnas, jį ne tik įtempinėti bet ir atpalaiduoti. Taip mokytis ruošiantis gimdymui.
• Diafragminis kvėpavimas: Diafragmos raumuo atsakingas už daugelį funkcijų mūsų centrinėje kūno ašyje: kvėpavimas, laikysena, balansas, judesiai ir motorika.
• Nugaros ir pilvo preso pratimai: Šis natūralus „raumeninis korsetas“ padės stuburui, kuris su kiekvienu sekančiu laukimosi mėnesiu patiria vis didesnį krūvį. Priekinės pilvo sienelės oda tempsis tolygiau, jei pilvo raumenys bus tinkamo tonuso ir prilaikys gimdą su augančiu joje mažyliu.
• Dubens lankstumas ir stiprinimas: Paslankesni klubų sąnariai, lankstus stuburas padės lengviau atsiverti gimdymo takams, kai artės mažylio gimimas.
• Meditacija: Raskite laiko pabūti su savimi. Mokykitės jausti savo kūną, kada jis įsitempęs, kada atsipalaidavęs.
• Miofascialinis atpalaidavimas: Masažas kaip procedūra arba treniruotės su volu.

Sportas ir karas: diskurso problema

Kalbėti apie sporto ir karo santykio problemą tam tikra prasme yra sudėtinga. Viena vertus, žvelgdami į pasaulį, galime matyti reiškinius, kurie kursto mūsų intuityvią nuojautą, kad šie dalykai tam tikru būdu yra susiję. JAV krepšinio rinktinė tapatinama su JAV kariais Irake, autoritarinės ir totalitarinės valstybės, ruošdamos savo sportininkus, taiko karinį muštrą ir ideologinio poveikio priemones, stadionai pilni agresyviai nusiteikusių sirgalių, nuolat keliančių muštynes ir riaušes, vis didesnę grėsmę kelia dopingo (t.y. žūtbūtinės/nešvarios pergalės) problema, kuri tapo neatskiriama sporto diskurso tema.

Kita vertus, empiriškai įrodyti sporto ir karo ryšį yra nepaprastai sudėtinga tiek dėl daugybės kintamųjų, kurių neįmanoma kontroliuoti, tiek ir dėl to, kad neįmanoma empiriškai stebėti priežastinio mechanizmo, jungiančio šiuos du socialinės tikrovės aspektus. Tokiomis sąlygomis kyla klausimas, ar nereikėtų šios problemos nagrinėti kitaip. Daugumoje istorijos knygų galime rasti nors kelis sakinius apie senovės Graikijos Olimpines žaidynes. Dažniausiai tekstas pasakoja, kad senovės Graikijos atletai, susirinkę į Olimpines žaidynes, rungdavosi/varžydavosi tarpusavyje, siekdami išsiaiškinti, kuris iš jų yra geriausias. Po daugelio amžių atgaivintos Olimpinės žaidynės taip pat remiasi pasakojimu apie senovės Graikijos Olimpines žaidynes.

Oficialiajame diskurse gausu tokių sąvokų kaip garbingos varžybos, Olimpinė dvasia ar Olimpinė taika. Šiame kalbėjime pabrėžiamas taikus Olimpinių žaidynių pobūdis, neretai akcentuojama dalyvavimo žaidynėse, o ne pergalės svarba. Vis dėlto šis kalbėjimas kelia nuostabą. Ne tiek dėl to, kad oficialusis pasakojimas neatitinka empirinių Olimpinių žaidynių faktų. Jis labiau verčia nustebti dėl esminio neatitikimo tarp oficialiojo Olimpinio pasakojimo ir to diskurso, kuris supa Olimpines žaidynes kaip empirinį tikrovės reiškinį. Kitaip tariant, sporto aistruolių ir pačių sportininkų kalbėjimas iš esmės skiriasi nuo oficialiojo diskurso. Klausydamiesi šio neoficialiojo diskurso, mes girdime tokias sąvokas kaip kovoti, žūtbūtinė kova, mūšis, atsilaikyti, nacionalinė garbė, valstybė, prestižas, nacionalinė tragedija, komandos strategija ir taktika, atiduoti paskutines jėgas, didvyriškai kovoti ir t.t. Į šias sąvokas reikia atkreipti dėmesį. Jos ypatingos tuo, kad iš jų labai nesunku sukonstruoti diskursą, kurį absoliuti dauguma individų atpažintų kaip karinį diskursą.

Sportas ir karas

Minėtosios karinės-sportinės sąvokos toli gražu negali būti suvokiamos kaip universalaus vartojimo sąvokos. Akivaizdu, kad tarp sąvokų varžytis ir kovoti yra esminis reikšminio krūvio skirtumas. Sąvoka kovoti turi istoriškai susiformavusių reikšmių kompleksą, kuris yra kur kas intensyvesnis nei sąvokos varžytis. Varžymosi sąvoka išlaiko tam tikrą žaidybiškumo ir nerimtumo aspektą, o sąvoka kovoti yra sąvoka, žyminti rimtą konfliktą, idėjų ar ideologijų susidūrimą bei panašaus intensyvumo reiškinius. Tai neabejotinai nėra atsitiktinumas. Sporto diskursas nėra vien kalbėjimas apie sportą. Diskurse slypi pačios sporto šaknys.

tags: #sportas #kaip #socialinis #reiskinys