Psichologinio Smurto Informavimo Būdai: Prevencija, Atpažinimas ir Pagalba

Apie smurtą artimoje aplinkoje nuolat girdime žiniasklaidoje, o Lietuvoje veikia įvairios pagalbos įstaigos ir linijos, skirtos smurto aukoms padėti fiziškai, psichologiškai ir socialiai. Tačiau psichologinis smurtas, kitaip nei fizinis, dažnai lieka paslaptyje. Jis nepalieka matomų žaizdų ant kūno, bet giliai žaloja psichiką. Šį smurto būdą atpažinti sudėtingiau, nes tiesioginių įrodymų ne visada būna, o kartais jis klaidingai laikomas normalia konflikto dalimi.

Kas yra Psichologinis Smurtas?

Amerikos psichologų asociacija psichologinį smurtą apibūdina kaip ne fizinį smurtą, o elgesį, kai vienas asmuo specialiai, pakartotinai ir piktybiškai kankina kitą psichologiniais metodais. Kadangi psichologinio smurto sąvoka nėra visiškai konkreti, svarbu atkreipti dėmesį į konkrečius veiksmus, kurie gali būti klasifikuojami kaip smurto požymiai. Paprastas konfliktas poroje skiriasi nuo psichologinio smurto tuo, kad dėmesys sutelkiamas į problemą, o ne į asmenį.

Lietuvoje smurtas artimoje aplinkoje yra opi problema, turinti sisteminių pagrindų. Viena iš naujausių psichologinio smurto formų yra kibernetinis smurtas, kai pasitelkiant technologijas, smurtautojas kontroliuoja, seka ir žemina auką nepriklausomai nuo atstumo.

Psichologinio Smurto Požymiai

• Spoksojimas ir akių kontaktas (grėsmingas žvilgsnis).
• Tonas ir balso garsumas (pakeltas tonas, reikalavimai, bandymas užgožti dialogą).
• Nerimas (rankų gniaužymas, trynimas).
• Murmėjimas, vapėjimas.
• Žingsniavimas, nerimastingas vaikščiojimas.

Smurto Pasekmės

Smurtas turi pasekmių ne tik aukai, bet ir visai šeimai, ypač vaikams. Smurto poveikis vaikams gali būti fizinis, psichologinis ir socialinis. Aukoms gali pasireikšti psichosomatiniai sutrikimai, kurie dėl ilgalaikio streso sukelia fizinės sveikatos pažeidimus.

Tyrimai rodo, kad smurto pasekmės jaučiamos ilgai po smurto pabaigos. Kuo intensyvesnis smurtas, tuo didesnis poveikis fizinei ir psichinei sveikatai.

Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?

Žvelgiant į psichologinį smurtą, jis gali pabloginti fizinę sveikatą: gali atsirasti dirgliosios žarnos sindromas, fibromialgija, lėtinis skausmas, virškinimo ir kvėpavimo takų sutrikimai. Taip pat tyrimai rodo, kad moterys, patyrusios smurtą artimoje aplinkoje, dažniau kenčia nuo depresijos, nerimo ir baimės sutrikimų nei moterys, kurios nepatyrė smurto.

Kodėl Auka Negali Tiesiog Palikti Smurtautojo?

Dažnai kyla klausimas, kodėl auka negali tiesiog palikti smurtautojo. Tyrimai rodo, kad aukos dažnai ieško strategijų, kaip padidinti savo ir vaikų saugumą. Svarbu paminėti smurto ratą, kuris gali trukdyti aukoms palikti partnerį. Išeiti iš šio rato yra sunku.

Psichologinio Smurto Prevencija ir Savipagalbos Būdai

Psichologinio smurto aukos atpažinimas yra sudėtingesnis nei fizinio smurto, nes jis nepalieka fizinių žaizdų. Tačiau Lietuvoje yra daug pagalbos šaltinių smurto aukoms. Verta paminėti kelis savipagalbos būdus, kai sprendimas nutraukti santykius jau priimtas:

• Ieškoti pagalbos: tai gali būti savipagalbos knygos, susitikimai su psichologu ar kitos formos pagalba. Svarbiausia - imtis veiksmų.
• Rasti palaikymo grupę: grupės padeda rasti palaikymą ir susitapatinti su kitomis smurto aukomis.
• Ugdyti dvasingumą: tai nebūtinai reiškia religiją. Galite tikėti bet kuo, kas skatina judėti į priekį, pavyzdžiui, aukščiausia visatos galia ar savitarpio pagalbos grupė.
• Nustatykite asmenines ribas. Aiškiai pasakykite, kad santykiai baigėsi, ir, jei įmanoma, nutraukite visus ryšius.
• Duokite sau laiko pasveikti. Nebandykite taisyti smurtautojo. Smurtaujantiems žmonėms dažnai sunku pakeisti savo elgesį be profesionalų pagalbos.
• Venkite savęs kaltinimo. Atminkite, kad niekada nenusipelnėte smurto, nesvarbu, ką pasakėte ar padarėte.
• Teikite pirmenybę savo poreikiams.
• Venkite bendrauti su smurtautoju. Neatsakinėkite į jų trumpąsias žinutes, telefono skambučius ar elektroninius laiškus.
• Pasitraukite iš santykių ar aplinkybių. Palikti smurtaujančius santykius dažnai būna sunkiau, jei esate susituokę, turite vaikų ar bendro turto. Jei jūsų situacija būtent tokia, tinkamiausias sekantis žingsnis - kreiptis teisinės pagalbos.
• Kreipkitės pagalbos į specialistą. Gana dažnai terapijoje atpažįstame, jog tie, kurie patiria psichologinį, emocinį smurtą, prieš tai yra turėję ir daugiau tokių situacijų bei sudėtingų santykių su kitais žmonėmis.

Psichologinio Smurto Prevencija Darbovietėje

Nuo 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo griežtesnės taisyklės dėl psichologinio smurto ir mobingo prevencijos darbe. Darbdaviams, kurie neužtikrins tinkamų prevencijos priemonių, gali būti skirtos baudos.

Pagal Darbo kodekso 30 straipsnio 2 dalį, smurtas ir priekabiavimas apima bet kokį nepriimtiną elgesį, kuris gali padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, įžeisti asmens orumą ar sukurti priešišką darbo aplinką. Svarbu atskirti mobingą nuo konstruktyvios kritikos ar teisėtų darbdavio veiksmų.

Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje

Kaip Įveikti Psichologinį Smurtą Darbovietėje?

Kuriant psichikos sveikatai palankią darbovietę, svarbu imtis ne vienkartinių, o strategiškų tęstinių veiksmų bei sukurti psichikos sveikatos stiprinimo organizacijoje planą, kuriame būtų numatyti konkretūs veiksmai ir standartai. Imkitės koordinuotų veiksmų, kurie apimtų kovai su smurtu skirtos politikos parengimą, konfliktų valdymą ir mokymą vadovauti, darbo aplinkos pertvarkymą bei paramą priekabiavimą ir smurtą patyrusiems asmenims (pavyzdžiui, konsultacijos ir kompensacijos).

Darbdavio Pareigos ir Atsakomybė

Nuo 2025 m. sausio 1 d. pasikeitė Darbo kodekso nuostatos, susijusios su psichologinio smurto prevencija. Darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų. Įstatymas įpareigoja darbdavius nustatyti prevencines priemones ir apmokyti darbuotojus, kaip elgtis ir pranešti apie smurto ir priekabiavimo atvejus.

Smurtą ir priekabiavimą patyrę darbuotojai, kurių darbdavys nesiėmė veiksmų, gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją su skundu dėl situacijos identifikavimo ir galimo poveikio priemonių taikymo darbdavio atžvilgiu.

Nuo 2022-11-01 įsigalioja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 str. Kasdieniame gyvenime dažniausia susiduriama su psichologiniu smurtu, kuris pasireiškia darbuotojo įžeidinėjimu, patyčiomis, užgauliojimu, priekabiavimu, grasinimu, nekonstruktyvia, žeminančia kritika, žodine agresija, persekiojimu ir kitokiu netinkamu elgesiu. Įprastai psichologinis smurtas pasireiškia daugiau nei viena netinkamo elgesio forma, daugiausia tai priekabiavimas (kuomet pakartotinai ir sąmoningai išnaudojama, grasinama ir (arba) žeminama ir pan.) bei smurtas (kuomet užpuolamas vienas ar daugiau darbuotojų ar vadovų su tikslu pažeisti asmens orumą ir (ar) sukurti priešišką darbo aplinką).

Mokslinėje literatūroje mobingas apibūdinamas kaip ilgalaikis, sistemingas psichologinis teroras darbe, kurį dažniausiai taiko grupė vienam asmeniui, siekdama pažeminti, išstumti iš organizacijos. Mobingas - tai ne vienkartinis konfliktas, priešiškas elgesys yra tęstinis, dažniausiai nukreiptas į vieną asmenį, kartais į asmenų grupę. Šiuo elgesiu siekiama pakenkti, nugalinti ir priversti pa(si)šalinti iš organizacijos. Taikomą psichologinį smurtą sunkiau atpažinti, kadangi jis gali būti išreikštas: tiesiogiai (kai smurtauja pats smurtautojas) ir netiesiogiai (smurtaujama kito asmens „pavedimu“). Šiuo laikmečiu smurtaujama taip pat panaudojant informacines technologijas (elektroninius laiškus), mobilius telefonus (SMS žinutės, skambučiai atostogų metu, ne darbo metu ir pan.), įmonės vidinį intranetą, visuomenės informavimo ar bendravimo platformas darbo ir nedarbo metu.

Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje

Viena efektyviausių smurto darbe valdymo priemonių - problemos paviešinimas darbo kolektyve. Sveikos darbo aplinkos be smurto apraiškų kūrimo sėkmei užtikrinti reikalingas administracijos, darbuotojų, padalinių ir skyrių vadovų, darbuotojų atstovų bei profesinių sąjungų bendradarbiavimas. Todėl, pirma, rekomenduotina pradėti spręsti psichologinio smurto problemas įmonės/įstaigos/organizacijos viduje ir taip skatinti socialinį dialogą. Tai yra, asmenims patyrusiems horizontalų smurtą - smurtauja bendradarbiai, lankytojai, klientai - būtina kreiptis į tiesioginį vadovą. Asmenims patyrusiems vertikalų smurtą - smurtauja tiesioginis vadovas - būtina kreiptis į įmonės/įstaigos/organizacijos vadovą.

Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Darbo kodekso pakeitimai, kurie numato svarbius pasikeitimus, susijusius su darbuotojų garbės ir orumo gynimu (mobingas), smurto ir priekabiavimo draudimu.

Pakeitimai, susiję su mobingo, smurto ir priekabiavimo draudimu

1. Įtvirtinamas mobingo, smurto ir priekabiavimo, įskaitant smurto ir priekabiavimo dėl lyties apibrėžimas. Tokiu smurtu laikomas bet koks nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka ar (ir) atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ir (ar) neturtinė žala (DK 30 str. 2 d.).
2. Aiškiai įtvirtinama kokiose vietose yra draudžiami mobingo, smurto ir priekabiavimo veiksmai. Darbo kodekse nustatoma, jog smurtas ir priekabiavimas draudžiamas:
   • darbo vietose, įskaitant viešąsias ir privačias vietas, kai darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį;
   • pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu arba naudojantis buities, sanitarinėmis ir higienos patalpomis;
   • su darbu susijusių išvykų, kelionių, mokymų, renginių ar socialinės veiklos metu;
   • su darbu susijusio bendravimo, įskaitant bendravimą informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, metu;
   • darbdavio suteiktame būste;
   • pakeliui į darbą ar iš darbo.
3. Nustatoma pareiga darbdaviui, atsižvelgiant į galimus smurto ir priekabiavimo pavojus, imtis jų šalinimo ir (ar) kontrolės priemonių.
4. Įtvirtinama pareiga darbdaviui darbovietės vidaus dokumentuose nustatyti pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarką ir supažindinti su ja darbuotojus.
5. Darbdaviui nustatoma pareiga organizuoti darbuotojams mokymus apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises bei pareigas smurto ir priekabiavimo srityje.
6. Darbdaviui, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, nustatoma prievolė, įvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūras, patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką bei įprastais darbovietėje būdais ją paskelbti ir įgyvendinti. Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikoje turi būti nustatyta: smurto ir priekabiavimo atpažinimo būdai, galimos smurto ir priekabiavimo formos, supažindinimo su smurto ir priekabiavimo prevencijos priemonėmis tvarka, pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo ir nagrinėjimo tvarka, apie smurtą ir priekabiavimą pranešusių asmenų ir nukentėjusių asmenų apsaugos priemonės ir jiems teikiama pagalba, darbuotojų elgesio (darbo etikos) taisyklės ir kita informacija, susijusi su smurto ir priekabiavimo prevencija.

Smurto Prieš Vaikus ir Jų Šeimos Narius Artimoje Aplinkoje Pasekmės ir Pagalbos Būdai

Vaiko asmenybės vystymasis labai priklauso nuo tėvų, nes jie sudaro pačią reikšmingiausią jo aplinkos dalį. Vaikas geriau vystosi psichiškai ir fiziškai, kai junta dėmesį ir meilę, nors buitinės sąlygos būtų ir prastesnės, nei tada, kai jis nepatiria tėvų meilės ir šilumos, nors materialiai būtų geriau aprūpintas. Esminė šeimos funkcija yra ta, kad vaikas joje susidaro savotišką šeimos modelį, kuriuo vėliau daugiau ar mažiau remiasi, kurdamas savąją šeimą.

Jei šeimoje buvo smurtaujama, tai labai didelė tikimybė, kad ir šie vaikai smurtaus prieš savo artimuosius arba moteris gyvens su smurtaujančiu vyru. Taip eina iš kartos į kartą. Jei moteris augo šeimoje, kurioje tėvas smurtavo prieš vaikus arba jų motiną, daug kas, deja, jai gali atrodyti normalu ir priimtina, nes tokį šeimos modelį ji matė vaikystėje. Tokios moterys nebemoka gyventi kitaip - nuolatinis fizinis ir emocinis smurtas joms tampa norma, joms sunku suvokti, kad ne tik joms, bet ir vaikams daroma žala.

Smurto Poveikis Vaikams

Smurtą patyrusiems ir smurtinėje aplinkoje užaugusiems vaikams pasekmės gali būti ilgalaikės ir trumpalaikės. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pasekmių stiprumas priklauso nuo vaiko amžiaus, lyties, matomo smurto dažnumo ir stiprumo. Vaikai, augę smurtinėje aplinkoje, daug dažniau kenčia nuo emocinių ir elgesio sutrikimų. Agresyvumas, žema savivertė, polinkis į depresiją, frustracijos priimant sprendimus - tai smurtinės aplinkos pasekmė vaiko asmenybinei raidai.

Smurto artimoje aplinkoje patyrimas turi įtaką vaiko elgesiui. Vaikai iki 6 m. dažniau verkia, gali pasikeisti miego ir valgymo įpročiai, sapnuoti košmarus, arba būti neįprastai ramūs, turėti nesuvaldomus pykčio priepuolius, šlapintis lovoje, agresyviai elgtis su draugais. Vaikai, užaugę smurtinėje aplinkoje, dažniau elgiasi nepaklusniai, jiems sunkiau sekasi mokytis, susirasti draugų, jie dažniau maištauja, dalyvauja patyčiose, užsiima vandalizmu, dažniau nei kiti paaugliai vartoja narkotikus ir alkoholį, gali žiauriai elgtis su gyvūnais, žaloja save. Svarbu suprasti, kad toks elgesys yra skausmo išraiška ir smurto pasekmės.

Nepriežiūra, apleistumas - dar viena smurto rūšis. Tai ilgalaikis fizinių ir psichinių vaiko poreikių netenkinimas, ko pasekoje kyla grėsmė vaiko pilnaverčiam vystymuisi ir funkcionavimui. Pasaulio praktikoje pripažįstama, kad net tuo atveju kuomet nėra tiesiogiai smurtaujama prieš vaiką, o jis regi ir girdi smurtavimą prieš savo motiną, jis taip pat yra smurto šeimoje auka. Pastebima, kad prieš vaikus daugiausia smurtauja šeimos nariai - tėvai, globėjai, seneliai, broliai ar seserys.

Smurtas artimoje aplinkoje yra viena iš labiausiai paplitusių nusikalstamų veikų Lietuvos visuomenėje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, smurto artimoje aplinkoje nusikaltimai 2021 m. sudarė 15,1 proc. visų užregistruotų nusikaltimų. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2021 m. dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotas 5801 nusikaltimas.

Statistiniai Duomenys

Statistikos duomenys patvirtina faktą, kad nuo smurto artimoje aplinkoje dažniausiai nukenčia moterys, 2021 m. 78,9 proc. suaugusiųjų ir 12,5 proc. visų nukentėjusiųjų - vaikai iki 18 m.

Šioms šeimoms labai svarbi savitarpio parama ir laiku teikiama kvalifikuota specialistų pagalba, taip pat informacija, kur šią pagalbą galima gauti. Susidarius grėsmingai situacijai šeimoje reikia skambinti 112 arba išsiųsti žinutę, nurodant vardą, pavardę, tikslų adresą ir kas atsitiko. Lietuvoje kiekviename rajone veikia Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai. Į SKPC galima kreiptis bendru numeriu visoje Lietuvoje - 8 700 55516, kur smurto auka gaus reikiamą konsultaciją, bus nukreiptas psichologo, teisininko konsultacijai, tarpininkaus, sudarys veiksmų ir pagalbos planą.

Emocinės pagalbos ir konsultacijų centras 2023 m. vykdo projektą ,,Kompleksinės paslaugos vaikams, nukentėjusiems nuo smurto ar netiesioginio smurto artimoje aplinkoje (liudytojams) ar jų šeimų nariams“, kurį finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Raseinių rajono savivaldybė. Šio projekto tikslas - suteikti savalaikę kompleksinę pagalbą vaikams, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje ir jų šeimos nariams. Projektas vykdomas Raseinių ir Jurbarko rajonuose, aktyviai įsijungiant į tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

Kauno miesto savivaldybės smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos, patvirtintos Kauno miesto savivaldybės mero 2023 m. birželio 29 d. potvarkiu Nr. M-428 „Dėl Kauno miesto savivaldybės smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos sudėties ir veiklos nuostatų patvirtinimo“, posėdis kviečiamas 2024 m. balandžio 18 d., 13.30 val.

Informacijos prieinamumas asmenims su negalia, patyrusiems ar patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje: alternatyvūs informacijos pateikimo būdai skirtingų negalių žmonėms, skaitmeninis prieinamumas, Lietuvos negalios organizacijų forumo veiksmai ir siūlomi sprendimai.

Smurtinio elgesio artimoje aplinkoje keitimo programos, mokymų organizavimas. Kauno apskrities moterų krizių centro (veikiančio kaip specializuotos kompleksinės pagalbos centras) organizuojami mokymai.

tags: #apie #smurta #informavimo #forma