Prancūzijoje, kur iš 65,3 mln. gyventojų internetu naudojasi 60,4 mln., socialiniais tinklais naudojasi 38 mln. Prancūzijos gyventojų, didžioji dalis prisijungia iš mobiliojo telefono. Apklausų duomenimis, 84 proc. prancūzų naudojasi socialiniais tinklais.
Medijų ir informacinis raštingumas
Migrantų krizė, teroristiniai išpuoliai, plokščia žemė ar Illuminati judėjimai - tik kelios temos, aplink kurias sukasi melagingos naujienos ir kuriamos sąmokslo teorijos. Todėl 2015 m. Tokios dezinformacijos aukomis vis dažniau tampa ir „technologijų čiabuviai“ - vaikai ir paaugliai. Nors šiandieniniai vaikai gyvena, dirba, mokosi ir dalyvauja skaitmeninėje visuomenėje, tačiau buvimas „technologijų čiabuviu“ dar nereiškia, kad turi svarbiausius gebėjimus, kurie leidžia tapti laisvu ir informuotu piliečiu.
Problema yra ta, kad jauni vartotojai šiose platformose randa begalę tarpusavyje nesusijusio turinio, o žinios ten pateikiamos greta kito turinio - melagingų naujienų, propagandos pranešimų, paslėptos reklamos ir t. t. Todėl medijų ir informacinis raštingumas leidžia įvertinti visą šią skaitmeninę realybę, išsiugdyti refleksus ir identifikuoti informaciją pagal jos šaltinį bei patikrinti jos patikimumą. Iššūkis yra didžiulis ir turi įtakos mums visiems.
S. Barbet su kolegomis pasisako už medijų ir informacinio raštingumo ugdymą nuo mažų dienų, taikant bendro švietimo principą. Pirmiausia, namuose, kur tėvams tenka svarbiausias vaidmuo mokant vaikus protingai naudotis technologijomis. Paskui mokykloje, kur formuojasi vaikų santykis su technologijomis, tiesa, ne visų vienodas. Pradinėse klasėse vaikus galima supažindinti su spauda ir žiniasklaida, skirtingų rūšių turiniu, mokyti tekstą atskirti nuo vaizdo, nuotraukos, piešinio, vaizdo įrašo.
Kaip galima atpažinti Dievo balsą? kun. Gabrielius Satkauskas | Tikėjimo klausimai
Medijų raštingumo pamokų poveikis
2018 m. liepos mėn. Kultūros ministerijos Prancūzijoje atliktas tyrimas parodė, kad medijų ir informacinis raštingumas daro teigiamą ir ilgalaikį poveikį jaunimo elgsenai. 65 proc. moksleivių, mokykloje lankiusių medijų raštingumo pamokas, teigė tikrinantys jiems pateikiamą informaciją, o tarp mokinių, kurie tokių pamokų neturėjo, informaciją tikrino 42 proc. Tai didžiulis skirtumas!
Taip pat skaitykite: Neformaliojo mokymosi pripažinimas: tarptautinė perspektyva
CLEMI veikla
CLEMI buvo įsteigtas 1983 m. ruošti medijų ir informacinio raštingumo mokytojus, rengti pedagoginę medžiagą, organizuoti šviečiamuosius renginius, iš kurių populiariausia yra Spaudos ir žiniasklaidos savaitė mokykloje - joje kasmet dalyvauja 4 milijonai moksleivių ir 230 000 mokytojų.
CLEMI pasisako už aktyvios pedagogikos principus, kuriais iš naujo apibrėžiama mokinio vieta ir vaidmuo mokymosi procese. Tai galioja ir skaitmeniniam kodui, kurio, kaip ir rašymo, turi būti mokomasi praktiškai. Tai pasakytina ir apie melagingų naujienų atpažinimą. CLEMI parengė priemones, kurios padės mokytojams ir auklėtojams dirbti su vaikais. Patys rengdami žurnalistinį turinį ir palyginę savo darbą su profesionalo atliktu darbu, vaikai ima suprasti, su kokiais apribojimais susiduria žurnalistai ir kaip atsiranda informacija.
Prancūzijos iniciatyvos dėl socialinių tinklų
Prancūzijos skaitmeninių reikalų ir dirbtinio intelekto ministrė Clara Chappaz, inicijuodama šį judėjimą, aiškiai pareiškė, kad socialiniai tinklai yra paprasčiausiai netinkami jaunesniems nei 15 m. Siūlomas įstatymas įpareigotų socialinius tinklus užtikrinti, kad jaunesni nei 15 m. asmenys negalėtų susikurti paskyrų be tėvų sutikimo.
Kita vertus, Prancūzijos iniciatyva nėra unikali. Ją galimai paskatino 2024 m. lapkritį Australijoje priimtas panašus įstatymą, draudžiantis jaunesniems nei 16 m. asmenims naudotis socialiniais tinklais.
Iššūkiai įgyvendinant amžiaus ribojimus
Didžiausias iššūkis įgyvendinant amžiaus ribojimus yra sukurti patikimą amžiaus patikrinimo sistemą. Toks metodas yra visiškai neefektyvus, nes nepilnamečiai gali lengvai meluoti apie savo amžių. Deja, kitaip patvirtinti jų amžių nėra daug variantų.
Taip pat skaitykite: Prancūzijos pensijų reformos perspektyvos
Nepilnamečiai paprastai dar neturi banko sąskaitos, mobiliojo parašo ar kitų elektroninio tapatybės patvirtinimo instrumentų, o alternatyvūs metodai, pavyzdžiui, reikalaujantys valstybės išduoto asmens dokumento nuotraukos ar kitų asmeninių duomenų, kelia rimtų privatumo ir duomenų apsaugos rizikų.
Situacija Lietuvoje
Didelis dėmesys informaciniam raštingumui skiriamas ir Lietuvoje. Pradėta nuo to, kad devintoje-dešimtoje klasėje įvestas naujas dalykas „Medijos ir visuomenė“, kurio metu nagrinėjamos bendros pažintinės temos apie medijas, jų rūšis, gilinamasi į atskiras jų ypatybes, mokiniai mokomi kritiškai vertinti informaciją ir savo elgesį socialiniuose tinkluose.
Viduriniame ugdyme (vienuoliktoje-dvyliktoje klasėje) mokiniams medijų dalykas specializuojasi pagal jų individualų mokymosi planą, todėl gamtamoksliai ir tiksliųjų mokslų mokiniai mokosi „Medijos ir inovacijos“ dalyko, socialinių mokslų - „Socialinės medijos“, o medijų kryptis - „Audiovizualinės medijos“.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
tags: #prancuzijos #socialinis #sites