Socialinio pedagoginio darbo tobulinimas neįmanomas be efektyvių darbo metodų, būdų, priemonių, išteklių, socialinės - pedagoginės veiklos technologijų panaudojimo, nes tai ir sudaro socialinio - pedagoginio darbo tyrimo objektą. Socialinio pedagoginio darbo metodiką vertinti kaip mokslinių žinių taikomąją sistemą, įskaitant socialinės ir ugdomosios pagalbos būdų, metodų, priemonių, technologijų visumą, paramą individui, ir sunkioje gyvenimo situacijoje, nuoseklių, tarpusavyje susijusių pedagogo ir kliento veiksmų, sąlygojančių efektyvų asmeninių ir socialinių problemų sprendimų sistemą.
Socialinė pedagogika suprantama kaip jaunimo globos teorija. Žodžio „pedagogika“ vartojimas kalboje visuomet siejamas su ugdymo teorija ir praktika. Socialinė pedagogika - tai visuomenės ugdymo metodų tyrimas ir aktualizavimas; visuomeninių, valstybinių ir pavienių integracijos keliai ir galimybės, sąlygų žmogaus ugdymui sudarymas. XX amžiuje pedagogika tampa integruota mokslų šakų sritimi , įgauna mokslo šakų apie žmogų ir visuomenę, sąveika (psichologija, etnologija, sociologija ir kt.). Labai išplėtė sampratą apie žmogaus vystymosi, jo auklėjimo dėsningumus ir objektyvius procesus.
Socialinė pedagogika grindžiama socialinio ugdymo teorija, kuri aiškina ir prognozuoja jos funkcionavimą kaip socialinę sritį , taip pat nagrinėja individualius, grupinius, socialinius ugdymo subjektus, jų tarpusavio sąveiką. Socialinė pedagogika yra tikslinė individo socialinio persiorientavimo pagalbos sritis, kuri sukuria visuomenės egzistencijai naujas sąlygas, padeda išsaugoti gebėjimo persiorientuoti gyvenime. Visuose socialinės pedagogikos skyriuose nagrinėjamos socialinės pedagogikos problemos numato jos funkcijų ir ypatybių konkretizaciją vienų ar kitų ugdymo institucijų: ikimokyklinės pedagogikos, mokyklos pedagogikos, profesinio mokymo, vaikų ir jaunimo organizacijų, klubų, socialinio darbo ir kitos pedagogikos.
Socialinio pedagogo veiklos metodai - individualus socialinis darbas, socialinis darbas su šeima, socialinis darbas su grupe, socialinis darbas bendruomenėje. Socialinio pedagogo veikla turi norminį pobūdį. Ji yra reglamentuojama švietimo standartais, planais ir programomis, kvalifikaciniais reikalavimais, kurie grindžiami atliekamomis funkcijomis ir socialiniais vaidmenimis.
Socialinis pedagogas tarnauja bendruomenės socialinei gerovei. Socialinis pedagogas ugdo įvairius savipagalbos būdus, jis palaiko ir skatina žmones vystyti savo jėgas, konstruktyvią veiklą, vidinių rezervų panaudojimą. Atstovaudamas ir gindamas šeimos ypatingą dėmesį į tų gyventojų grupių interesus ir poreikius, kurios yra nesaugios šios dienos sąlygomis. Socialinis pedagogas yra asmuo, kuris dirba socialinėse institucijose, turi pedagoginį išsilavinimą ir geba sudaryti sąlygas vaiko socializacijai, ankstyvajai prevencijai bei socialinei pedagoginei reabilitacijai. Socialinio pedagogo veiklos objektas - vaiko ir aplinkos sąveika, kuri reikalauja kompleksinio požiūrio, sprendžiant iškilusias problemas. Todėl, anot G. Socialinio pedagogo veiklos pagrindinis tikslas - laiku pastebėti, įvertinti ir spręsti vaikų ir paauglių mokyklos nelankymo, nesimokymo, netinkamo elgesio, bendravimo ir kitas problemas.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Socialinio pedagogo funkcijos
Siekdamas vaiko gerovės socialinis pedagogas atlieka šias funkcijas:
- Įvertinimo
- Konsultacinę
- Korekcinę
- Vadybinę
- Šviečiamąją
- Koordinacinę
- Prevencinę
- Teisinę
- Socialinio ugdymo funkciją
Vykdydamas anksčiau minėtas funkcijas, socialinis pedagogas atlieka šiuos vaidmenis: tarpininko, advokato, pagalbininko, psichoterapeuto, eksperto ir visuomeninio veikėjo vaidmenį.
Socialinio pedagogo vaidmuo kaimo bendruomenėje
Kaimo bendruomenės socialinis pedagogas - tai savo bendruomenės narių pagalbininkas, patarėjas, gynėjas ir atrama, vaikų ir suaugusiųjų visuomenei naudingos veiklos organizatorius. Jis savo elgesiu, gyvenimo būdu, santykiu su žmonėmis, savo profesija, aukštomis dorovės nuostatomis įgyja gyventojų pagarbą. Jo veiklos tikslas - padėti savo mikrosociumo žmonėms pagerinti gyvenimo kokybę ir socialinių - ekonominių krizių sunkumus. Ji turėtų būti iniciatyvus, kūrybingas, atviras, mokantis individualiai prieiti prie žmonių, sudominti juos įdomia naudinga veikla, lavinti jų gabumus, rasti sau pagalbininkų.
Bendruomenės socialiniai pedagogai padeda vaikams spręsti socialinius, intelektualinius, fizinius poreikius ir gina jų interesus; rasti savo vietą bendruomenės gyvenime, įtraukia juos į gyventojų socialinių problemų sprendimą, kaimo gerbūvio kūrimą; padeda gerinti tarpusavio santykius su tėvais , bendraamžiais ir suaugusiais. Bendruomenės socialiniai pedagogai padeda vaikams socialiai adaptuotis šiuolaikiniame gyvenime, įveikiant stresus, išvengti konfliktų, geriau suprasti pačius save, pasitikėti savimi, būti atsakingais, mokėti savarankiškai nugalėti sunkumus.
Kaimo bendruomenės socialiniai pedagogai padeda pagyvenusiems žmonėms įveikti vienatvę, bendravimo stygių, amžiaus negalias, susidoroti su artimųjų nedėmesingumu, nugalėti bejėgiškumą, socialinio nereikalingumo jausmą. Socialinis pedagogas padeda ir jaunoms šeimoms. Harmonizuoja tarpusavio santykius, tvarkant buitį, įgyjant vaikų auginimo ir auklėjimo žinių, atsikratant žalingų įpročių, įsidarbinant, palankiomis jaunai šeimai sąlygomis, tarpininkauja sprendžiant gyvenamojo būsto problemas. Kaimo bendruomenės pedagogas daugiavaikėms šeimoms padeda įveikti materialinius sunkumus, organizuoti laisvalaikį, skiria vaikam galimybę nuvykti į vasaros stovyklas, sprendžiant vaikų auklėjimo problemas, saugant šeimos narių sveikatą, organizuojant tėvams antraeilį darbą.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Taip pat ji padeda neįgaliesiems nugalėti socialinės atskirties jausmą, vienatvę, atitrūkimą nuo gyvenimo, išspręsti medicinos ir buitinio aptarnavimo problemas, gauti lengvatai ir socialinę paramą, palaikant ryšį su valstybinėmis socialinės apsaugos institucijomis, sukuriant darbo vietas neįgaliesiems, surandant specialius paramos fondus. Socialinis pedagogas suteikią pagalbą ir bėgliams ir imigrantams.
M. Gurjanova atskleidžia platų spektrą darbo metodų, kuriais savo darbe naudojasi socialinis pedagogas, dirbdamas su šeima. Šeimos socialinio pedagogo globa, kaip taisyklė, apima visas vieno kaimo arba gatvės (jei tai didelis kaimas), arba vieno namo ( jei tai darbininkų gyvenvietė) šeimas. Padidintą dėmesį socialinis pedagogas skiria daugiavaikėms, mažas pajams turinčioms, nepiltoms šeimoms bei šeimoms, kurioms reikia pedagoginės korekcijos. Jis reguliariai šias šeimas lanko. Sudaroma kartoteka, į kurią įtraukiami duomenys apie šeimos sudėtį, jos poreikius, interesus. Socialinis pedagogas visuomet būna informuotas apie visas šių šeimų tėvų ir vaikų gyvenimo problemas.
Socialinio pedagogo kompetencijos
Dirbant su ugdytiniais socialiniam pedagogui būtinos šios profesinės kompetencijos:
- Gebėti įvertinti ugdytinių poreikius
- Sudaryti pagalbos planą
- Taikyti ugdymo metodus
- Gebėti organizuoti ugdytinių veiklą
- Analizuoti ir vertinti socialinio pedagogo poveikio ugdytiniui veiksmingumą
- Gebėti įvertinti ugdytinių vietą socialinėje grupėje ir t.t.
Tam, kad socialinis pedagogas galėtų sėkmingai vykdyti savo socialinę pedagoginę veiklą, turėtų turėti ir tam tikrų asmeninių savybių, kurios susiformuoja studijų metais ir praktinėje veikloje. V. Kučinsko ir R. Kučinskienės (2000) nuomone, socialiniam pedagogui jo profesinėje veikloje kyla daug įvairių problemų: didelė psichinė itampa, nenormuotas darbo krūvis, valdžios struktūrų abejingumas ir kt. Jei nori profesionaliai spręsti vaikų socialines problemas, turi būti kompetentinga, stipri asmenybė, kuriai būdingos tokios savybės, kaip atsakingumas, optimizmas, kantrumas, komunikabilumas, ryžtingumas, empatiškumas ir kt.
Pagal I. Jonutytės (2007) atliktą tyrimą, galima teigti, jog pagrindinės asmenybės savybės, kuriomis turėtų pasižymėti socialinis pedagogas yra: gerumas, kantrumas, taktiškumas, ryžtingumas, rūpestingumas, energingumas, sąžiningumas, nuoširdumas, atsakingumas, kūrybingumas, empatiškumas, optimizmas, meilė, jautrumas vaikams, pasitikėjimas savimi ir kitais, pareigingumas. Nors visos šios savybės labai svarbios, ypatingai būtų galima išskirti empatiškumą, jautrumą vaikams, kūrybiškumą, energingumą.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Be socialinio pedagogo asmeninių savybių, socialinės pedagoginės veiklos efektyvumui įtakos turi ir aplinka. Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultete ne vienerius metus rengiami socialiniai pedagogai.
Justina Jančauskaitė, Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto lektorė, teigia, kad: „Praktinė patirtis, kurios įgijau studijuodama Vilniaus kolegijoje Socialinę pedagogiką, praplėtė mano pasaulėžiūrą, padėjo pažinti skirtingas kultūras, sutikti daug bendraminčių ir suprasti, jog tikrai noriu dirbti socialine pedagoge. Su šia profesija susiejau ir tikslus, kurių kryptingai siekiu. Įgijusi socialinio pedagogo bakalauro išsilavinimą, magistro studijas tęsiau Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto partnerių Zuyd‘o universitete Olandijoje. Baigusi studijas grįžau į Lietuvą, dirbau socialine pedagoge vienoje iš Vilniaus mokyklų, įsteigiau asociaciją „Milžinų lizdas“, kuri vykdo įvairius jaunimui skirtus projektus.
Dominykas Skučas, biudžetinės įstaigos Valakampių socialinių paslaugų namų socialinio darbuotojo padėjėjas, džiaugiasi, kad: „Dirbti Valakampių socialinių paslaugų namuose pradėjau, studijuodamas Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultete. Darbo nekeičiau ir baigęs studijas. Dirbu su žmonėmis, kurie turi vidutinę ar sunkią proto ir kompleksinę negalią. Tiems, kas klausia, kodėl dirbu būtent čia, atsakau, matau prasmę, nes žinau, kad šis darbas yra reikalingas.
Tomas Eigertas prisiminė, kad: „Nuolat derinau studijas ir darbą. Studijuodamas socialinės pedagogikos studijų programą dirbau teatre „Raganiukė“, vėliau dainavau populiarioje grupėje „Pikaso“ ir dirbau senelių namuose „Senevita“.
Koks turi būti žmogus, kuris nori būti socialinis pedagogas?
Tomas Eigertas: „Socialinis pedagogas turi būti stiprus psichologiškai, tolerantiškas ir supratingas. Šią profesiją pasirinkusiam teks dirbti su rizikos grupės vaikais, neįgaliais žmonėmis, bendrauti su visais kaip lygiam su lygiais. Niekas nenori būti žeminamas ar menkinamas, kiekvienas nori būti gerbiamas. Taip pat nedaug yra žmonių, kurie nori būti guodžiami, jie tiesiog nori būti suprasti.
Justina Jančauskaitė: „Socialinis pedagogas turi būti empatiškas, bet ne per daug. Pirmaisiais darbo metais tai yra sunkiausia. Ypač, kai dirbama su rizikos grupių vaikais.
Justina, dirbi Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultete lektore. Kuo ypatingos šios studijos?
Vilniaus kolegijoje vykdomos Socialinės pedagogikos studijos išsiskiria platesniu požiūriu į pasaulį, į daugiakultūrinę visuomenę, be to, galima rinktis mediacijos švietimo ugdymo institucijose ar kultūrinių renginių organizavimo specializacijas. Vilniaus kolegija taip pat turi daug socialinių partnerių visame pasaulyje, tai leidžia užtikrinti kokybiškus ERASMUS+ programos finansuojamus studijų mainus, praktikas.
Ką jums davė Socialinės pedagogikos studijos?
Justina Jančauskaitė: „Studijuodama Socialinę pedagogiką įgijau žinių ir kompetencijų, kurios padeda tinkamai elgtis įvairiose situacijose, nepažeminti, neįskaudinti kito žmogaus, ir pačiam morališkai gerai jaustis. Pavyzdžiui, socialinio pedagogo viena iš veiklų vykti į rizikos šeimas, kur būna nenumatytų situacijų: muštynių, smurto ir kitokių dalykų.
Tomas Eigertas: „Pritariu Justinai. Socialinės pedagogikos studijų programa viena iš tų programų, kurią studijuodamas įgyji itin daug psichologinių ir pedagoginių žinių bei įgūdžių, kaip bendrauti su įvairiais žmonėmis: neįgaliaisiais, rizikos ir atskirties grupių nariais, skirtingų kultūrų asmenimis ir t. t. Tai itin svarbi kompetencija šiandien norint klestėti ir išlikti konkurencingame pasaulyje. Taigi, tai, ko mes studijuodami išmokome, ką suvokėme, kokį pasaulį pamatėme, davė kiekvienam iš mūsų, bendrąja prasme, labai daug. Mes esame globaliai mąstantys realistai, kurie žino, kas yra tikrasis gyvenimas ir nebijo jo kaitos. Šiais laikais nereikia galvoti, kad baigęs studijas visą laiką dirbsi toje srityje. Pavyzdžiui, aš iš pradžių dirbau socialiniu pedagogu, vėliau gavau „Gemmos“ pasiūlymą padirbėti socialiniu darbuotoju. Šioje įstaigoje teko dirbti ir klientų aptarnavimo srityje. Po kiek laiko vadovybė pamatė, kad subrendau kažkam daugiau. Man buvo patikėti projektai ir pardavimai. Manau tokį karjeros pokytį lėmė tai, kad studijų metu išmokau realizuoti sukauptą patirtį.
Justina Jančauskaitė: „Socialinės pedagogikos studijos glaudžiai susijusios ir su populiarėjančiu socialiniu verslu. Pastaruoju metu idėjų kurti tokį verslą netrūksta. Daugiausia jų pasiūlo absolventai, baigę Socialinę pedagogiką, nes gerai išmano visuomenės socialinius poreikius. Dažnai socialiniai pedagogai tampa ir nevyriausybinių organizacijų steigėjais ar darbuotojais.
Tomas Eigertas: „Siūlyčiau nesivaikyti madų. Baigęs mokyklą jaučiau, kad turiu vadybininko gyslelę, bet stojau į Socialinę pedagogiką. Ši specialybė man atrodė įdomi, nes nuolat gali bendrauti su skirtingais žmonėmis.
Dominykas Skučas antrina: „Jau nuo kokios 5 klasės žinojau, kad savo ateitį noriu susieti su vaikais. Tokiam pasirinkimui daug įtakos turėjo mano teta, kuri daugiau kaip 30 metų dirbo mokytoja. Baigęs mokyklą rinkdamasi studijas pirmu numeriu pažymėjau, jog noriu studijuoti Vilniaus kolegijoje Socialinę pedagogiką. Mano noras išsipildė.
Justina Jančauskaitė: „Socialinio pedagogo darbas kupinas iššūkių, tačiau dėl to suteikiantis neribotas galimybes tobulėti. Žmonės pasirinkę Socialinės pedagogikos studijas turi būti smalsūs, empatiški, nenustygstantys vietoje, veiklūs. Tai specialybė kūrybiškoms asmenybėms.
Socialinės pedagoginės pagalbos organizavimas mokyklose
Mokyklos vaidmuo vaiko socializacijos ir ugdymo procese yra labai svarbus, nes vaikai į ugdymo įstaigas patenka jau ankstyvoje vaikystėje ir jose praleidžia daugiau nei dešimt metų. Mokyklose ar darželiuose vaikai ne tik bręsta, bet ir susiduria su įvairiomis ugdymo ar socialinės pedagogikos problemos. Siekiant sėkmingos vaiko socializacijos ir asmenybės ugdymo ypatingai svarbu yra ne tik pats ugdymo procesas, bet savailaikė bei efektyvi socialinė pedagoginė pagalba. Lietuvoje ir užsienyje socialinės pedagoginės pagalbos sistema yra apibrėžta įvairiais dokumentais švietimo įstatymais ar rekomendacijomis, tačiau mokslinėje literatūroje pasigendama tyrimų, kaip praktiškai teikiama ir organizuojama socialinė pedagoginė pagalba mokyklose, o ypatingai - privačiose, kurios moksliniuose tyrimuose yra minimos labai retai.
Šio darbo tikslas ir yra atskleisti, kaip organizuojama socialinės pedagoginės pagalbos sistema ir užtikrinamos socialinės pedagoginės pagalbos paslaugos privačiose mokyklose. Pagrindinis darbo objektas - socialinės pedagoginės pagalbos mokiniams organizavimas, jo ypatumai privačiose mokyklose.
Darbo uždaviniai:
- Atskleisti socialinių pedagoginių paslaugų raidą, sampratą bei pagrindines problemas ES ir Lietuvos mokyklose;
- Išnagrinėti privačių ir valstybinių mokyklų veiklos ypatumus, susijusius su socialinės pedagoginės pagalbos sistema;
- Ištirti socialinės pedagoginės pagalbos mokiniams organizavimą privačiose ir valstybinėse mokyklose bei atskleisti pagrindines socialines pedagogines problemas, jų sprendimo įžvalgas, išskirti pagrindinius socialinės pedagoginės pagalbos teikėjus.;
- Išanalizavus kokybinio tyrimo rezultatus pateikti rekomendacijas.
Tyrimo metodai: Interviu metodo pagalba konstatuoti socialinės pedagoginės pagalbos sistemos ypatumus privačiose mokyklose. Lyginamąja analize siekiama išryškinti Lietuvos ir ES šalyse privačiose mokyklose organizuojamos socialinės pedagoginės pagalbos sistema ir jos ypatumai. Mokslinės literatūros analizės pagrindu tiriama Lietuvos privačiose mokyklose organizuojamos socialinės pedagoginės pagalbos sistema ir genezė.
Tyrimo rezultatai. Kokybinio tyrimo rezultatų analizė parodė, kad tiek privačių, tiek valstybinių mokyklų ugdytiniai susiduria su panašiomis socialinėmis problemomis. Informantai teigė, kad, padedant mokiniams spręsti šias problemas, labai svarbus specialistų (klasės vadovų, socialinių pedagogų, švietimo pagalbos specialistų ir Vaiko gerovės komisijos narių) bendradarbiavimas ir asmeninės jų savybės. Socialinė pedagoginė pagalba dažniausiai teikiama grupinių arba individualių konsultacijų metu. Privačiose mokyklose šiek tiek daugiau dėmesio skiriama bendradarbiavimui su tėvais, tačiau akivaizdus specialistų, galinčių suteikti socialinę pedagoginę pagalbą, stygius.
Išvados. Mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad socialinės pedagoginės pagalbos teikimo užuomazgų galima aptikti jau XX a. Šios pagalbos tikslas - padėti užtikrinti visų mokinių teisę į kokybišką ugdymą ir pozytivios socializacijos galimybes, pilietinės brandos ir harmoningai raidos prielaidas. Tiek Lietuvoje, tiek kitose ES šalyse pagrindiniai socialinės pedagoginės pagalbos teikėjai yra pedagogai, klasės vadovai bei švietimo pagalbos specialistai (psichologai, socialiniai pedagogai, logopedai ir kt.).
Analizė taip pat parodė, kad didžioji dauguma tyrimų koncentruojasi tik į valstybines mokyklas ar socialines institucijas, kuriose socialinės pedagoginės pagalbos sistema yra aiškiai apibrėžta bei reglamentuota. Informacijos apie privačiose mokyklose teikiamas švietimo pagalbos paslaugas beveik nėra, o jei ir yra, tai ši informacija pakankamai subjektyvi. Privačiose mokyklose, atsižvelgiant į individualius mokinių prigimtinius poreikius, teikiama labiau individualizuota socialinė pedagoginė pagalba.
tags: #socialines #pedagogines #pagalbos #samprata