Straipsnyje lyginama užsienio šalių (Suomijos, Norvegijos, Švedijos ir Prancūzijos) patirtis vertinant ir pripažįstant neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgytus mokymosi pasiekimus, siekiant nustatyti tuos šios patirties elementus, iš kurių galime mokytis kuriant neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgytų mokymosi pasiekimų vertinimo ir pripažinimo sistemą Lietuvoje. Neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgytų mokymosi pasiekimų vertinimas ir pripažinimas yra suprantamas ir pripažįstamas kaip procesas, sudarantis galimybes įvairią formaliojo mokymosi ir profesinės veiklos patirtį turintiems žmonėms įteisinti tuos mokymosi pasiekimus, kuriuos jie yra įgiję neformaliojo mokymosi būdu ir per profesinę patirtį.
Svarbiausios neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgytų mokymosi pasiekimų vertinimo ir pripažinimo procesų ir sistemų kūrimo prielaidos Šiaurės šalyse ir Prancūzijoje yra aktualių socialinių, ekonominių problemų sprendimas. Neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgytų mokymosi pasiekimų vertinimas ir pripažinimas visose minėtose šalyse laikomas universalia socialinės ekonominės politikos priemone, o šiam procesui keliami tikslai ir prioritetai priklauso nuo socialinės ekonominės orientacijos ir egzistuojančių socialinių ekonominių gebėjimų formavimo modelių.
Šiaurės šalyse ir Prancūzijoje taikomi neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgytų mokymosi pasiekimų vertinimo ir pripažinimo metodai daugeliu atveju yra vienodi arba labai panašūs. Dažniausiai taikomi pasiekimų aplanko, įgūdžių demonstravimo darbo aplinkoje ir pokalbio metodai.
Systematic analysis of foreign countries' experience in the assessment and recognition of the learning outcomes acquired through non-formal and informal learning can provide useful and important information for the designing and implementation of the system for the assessment" and recognition of the non-formal and informal learning in Lithuania. The aim of the article is to compare the experience of foreign countries (Finland, Norway, Sweden, France) in assessing and acknowledging learning outcomes acquired through non-formal and informal learning, while seeking to establish the potential sources of policy learning in this field.
Be to, svarbu paminėti ir kitus Lietuvoje atliktus tyrimus, kurie susiję su socialiniu vertinimu ir visuomenės nuostatomis. 2019 m. sausio-spalio mėnesiais Vyriausybės kanceliarijos užsakymu buvo vykdomas Lietuvos žinomumo ir reputacijos tikslinėse užsienio šalyse ir šalies gyventojų Lietuvos vertinimo tyrimas. Tyrimas atliktas Lietuvoje ir 14 tikslinių užsienio šalių (kokybinis ir kiekybinis tyrimas atliktas Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, Izraelyje, Norvegijoje ir Prancūzijoje.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Tyrimo metu kiekybiškai apklausta 8 000 respondentų, atlikta 50 giluminių interviu, ekspertinėse darbo grupėse dalyvavo 50 rinkodaros profesionalų - verslo, turizmo, meno, kultūros, mokslo ir kitų sričių atstovų. Šalys, kuriose atliktas tyrimas, buvo atrinktos bendradarbiaujant su mūsų šalies institucijomis ir asocijuotomis verslo struktūromis.
Tyrimo rezultatai parodė, jog Lietuva yra vertinama palankiai, tačiau apie ją nepakankamai žinoma, trūksta atpažįstamumo, formuojamo tikslinėmis rinkodaros priemonėmis - tik 28 proc. apklaustųjų žinojo apie Lietuvą daugiau nei jos pavadinimas ir geografinė vieta. Pagrindiniai šalies žinomumą užsienyje formuojantys veiksniai: turizmas, šalies kultūra ir paveldas, žmonės. Matomas ir Lietuvos indėlis tarptautinėje politikoje. Lietuva, palyginti su Estija ir Latvija, atrodo patrauklesnė potencialiems investuotojams.
Tyrimo metu pastebėti šie dominuojantys lietuvių tapatybės bruožai - tradicijas saugantis žmogus, gana sunkiai įsileidžiantis vertybines naujoves, tačiau imlus inovacijoms. Pagrindinė atrama - šeima ir gamta, jose randama užuovėja, palaikymas. Lietuviai džiaugiasi gyvendami švarioje, saugioje šalyje ir šiuo metu labiausiai rūpinasi gyvenimo kokybe, materialine gerove ir finansiniu saugumu. 75 proc. apklaustųjų didžiuojasi būdami Lietuvos piliečiais.
Taip pat svarbu paminėti keletą projektų, kurių tikslas - tirti įvairius socialinius aspektus Lietuvoje:
- Projektas, tiriantis Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą sukeltos masinės migracijos poveikį demokratinėms nuostatoms Europos Sąjungos visuomenėse.
- Projektas „Tautinių mažumų būklės stebėsenos tobulinimas“, kurio tikslas - sukurti tautinių mažumų stebėsenos metodiką.
- Projektas, tiriantis socialinės-etninės diferenciacijos ir segregacijos didžiuosiuose Lietuvos miestuose istorinius ir šiandieninius procesus.
- Projektas, tiriantis migrantų iš Ukrainos, Baltarusijos bei Indijos etninio, nacionalinio, transnacionalinio identitetų ir geopolitinių nuostatų sąsajas ir jų raišką sąveikoje su priimančia Lietuvos visuomene karo Ukrainoje kontekste.
- Projektas, tiriantis, kaip Lietuvos tautinės mažumos konstruoja pasakojimą apie Lietuvos valstybingumo atgavimo XX a. pab. įvykius ir procesus bei tautinių mažumų vaidmenį juose.
- Projektas, siekiantis ištirti, kaip skirtingų kartų rusai stačiatikiai ir lenkai katalikai konstruoja etno-konfesinę tapatybę ir kokie veiksniai sąlygoja šių etno-konfesinių grupių socialinės įtraukties ar atskirties procesus skirtinguose socialiniuose kontekstuose nepriklausomoje Lietuvoje po 1990 m.
- Projektas, siekiantis atskleisti, kaip skirtingų generacijų ir skirtingų tautybių (lietuviai ir rusai) Lietuvos gyventojai patiria ir suvokia socialinį ir istorinį teisingumą.
Šie tyrimai ir projektai yra svarbūs siekiant geriau suprasti socialinius procesus Lietuvoje ir prisidėti prie įvairių visuomenės grupių integracijos bei gerovės užtikrinimo.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Lietuvos žinomumo ir reputacijos tyrimo rezultatai
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Žinojo apie Lietuvą daugiau nei pavadinimas ir geografinė vieta | 28% |
| Didžiuojasi būdami Lietuvos piliečiais | 75% |
Taip pat verta paminėti, kad 2025 m. lapkričio 3-10 d. gimnazijos mokiniai dalyvavo trumpalaikiuose „Erasmus+“ mainuose Diunkerke, Prancūzijoje, kartu su Lycée Jean Bart mokykla. Savaitės programa buvo intensyvi ir įvairiapusė. Mokiniai pristatė savo mokyklą, dalyvavo tarptautinėse komandose rengiamose kūrybinėse, istorijos, matematikos ir vertybių dirbtuvėse, sprendė loginio mąstymo užduotis, kūrė teatro etiudus apie olimpines vertybes.
Užsiėmimai prie Malo-les-Bains pakrantės kartu su CPIE Flandre Maritime padėjo suprasti aplinkosaugos svarbą - mokiniai rinko šiukšles, tyrinėjo biologinę įvairovę ir gilinosi į žmogaus poveikį pajūrio ekosistemoms. Visą savaitę mokiniai gyveno prancūzų šeimose - tai leido iš arti pažinti vietinę kultūrą, kasdienybės ritmą ir prancūziškos virtuvės tradicijas. Mainai mokiniams suteikė ne tik naujų žinių ir praktinių įgūdžių, bet ir pasitikėjimo savimi, kalbinės patirties, draugysčių bei suvokimą, kad europinės vertybės kaip pagarba, draugystė, tolerancija ir bendradarbiavimas, gali suvienyti skirtingų kultūrų žmones.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
tags: #prancuzijos #socialinis #vertinimas #sites