Priklausomybė nuo kompiuterio šeimoje: priežastys, požymiai ir įveikimo būdai

Šiandieninėje technologiškai besivystančioje visuomenėje kompiuteriai ir internetas tampa vis svarbesniu gyvenimo aspektu. Tačiau, kartu su šių technologijų plėtra, susiduriame su nauju iššūkiu - priklausomybe nuo kompiuterio. Šiame straipsnyje aptarsime šią problemą, jos priežastis, padarinius ir būdus, kaip ją įveikti.

Priklausomybė nuo kompiuterio: Ką tai reiškia?

Priklausomybė nuo kompiuterio arba interneto yra psichologinė būsena, kurioje asmuo tampa priklausomas nuo nuolatinio kompiuterio naudojimo arba interneto naršymo. Tai gali pasireikšti įvairiomis formomis, tokiomis kaip socialinių tinklų priklausomybė, kompiuterinių žaidimų priklausomybė, nepakeliamas poreikis nuolat tikrinti el. paštą, žaisti azartinius žaidimus internete arba nuolat naršyti interneto naujienas.

Kokie požymiai rodo, kad kompiuterio ir interneto naudojimas tampa problematiški?

Žmonės, kurie yra priklausomi nuo kompiuterio, dažniausiai:

• Jaučia kaltės jausmą, kad leidžia laiką prie kompiuterio.
• Nesėkmingai bando nutraukti arba riboti laiką praleistą prie kompiuterio.
• Būdami prie kompiuterio praranda laiko sampratą.
• Apleidžia pareigas draugams ar šeimai tam, kad galėtų praleisti daugiau laiko prie kompiuterio.
• Meluoja apie laiką praleistą prie kompiuterio.
• Jaučia nerimą, depresiją ar dirglumą, jei laikas prie kompiuterio yra jiems apribojamas.
• Jausmus reiškia būdami prie kompiuterio.
• Patiria problemų darbe ar mokykloje dėl laiko praleisto prie kompiuterio.
• Kai nesinaudoja kompiuteriu, galvoja apie laiką, kada juo naudosis.

Yra ir keletas fizinių ženklų, rodančių, kad žmogus yra priklausomas nuo kompiuterio:

• Išsausėjusios akys ir regėjimo pablogėjimas, įtampa akyse.
• Nugaros ir kaklo skausmai.
• Sunkūs galvos skausmai.
• Miego sutrikimai.

Priklausomybę nuo kompiuterio turintys žmonės dažnai neigia, kad jie praleidžia per daug laiko prie kompiuterio. Dėl to gali kilti konfliktai šeimoje, kas gali priklausomą žmogų pastūmėti praleisti dar daugiau laiko internete.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti

Priklausomybės nuo kompiuterio priežastys ir padariniai

Kaip ir kitos priklausomybės, priklausomybė nuo kompiuterio gali atsirasti dėl įvairiausių priežasčių, tačiau šios yra pagrindinės:

• Psichologiniai veiksniai: Stresas, depresija ir vienatvė gali skatinti žmones ieškoti komforto, kuris dažnai būna kompiuterio arba interneto pasaulyje.
• Galimybė nemokamai prieiti prie informacijos: Internetas siūlo begalę informacijos ir pramogų, o tai gali pritraukti žmones ir skatinti nuolatinį naršymą.
• Socialinio santykio trūkumas: internetas gali tapti būdu kompensuoti trūkstantį socialinį gyvenimą, pavyzdžiui, žaidžiant internetinius žaidimus arba bendraujant su žmonėmis per socialinius tinklus.

Priklausomybė nuo kompiuterio gali turėti rimtų pasekmių fiziškai, emociškai ir socialiai:

• Fiziniai padariniai: Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio gali sukelti sveikatos problemų, tokių kaip nugaros skausmas, akių nuovargis ir nutukimas.
• Emociniai padariniai: Priklausomybė nuo kompiuterio gali lemti depresiją, nerimą ir miego sutrikimus, nes žmonės gali praleisti naktis prie kompiuterio arba naršyti internete.
• Socialiniai padariniai: Priklausomybė nuo kompiuterio gali padidinti tikrąją socialinę atskirtį, tarsi izoliuojant žmogų nuo realaus pasaulio.

Dėl to priklausomybė nuo internetinių žaidimų sietina su neurotiškumu, psichotiškumu, impulsyvumu bei naujovių ieškojimu. Dalyvavimas virtualiuose žaidimuose vartotojams suteikia iliuziją jog viskas jų rankose, jie visiški padėties šeimininkai, turintys pilną laisvę kontroliuoti savo įvaizdį. Taip pat, rolės kurios pasirenkamos tam tikruose žaidimuose ypač patrauklios tiems, kurie realiame gyvenime to padaryti neišdrįstų.

Interneto žaidimai dabar jau tapo kiekvieno jaunuolio kasdienybe. Pagrindinis šių žaidimų privalumas yra tas, jog virtualioje erdvėje žaidėjai gali imtis bet kokios jiems patrauklios veiklos ar rolės, susirasti bendraminčių bei tuo pačiu metu su jais sąveikauti, kartu įveikti įvairias misijas, įgyvendinti planus pritaikant sudėtingas strategijas, agresyvius veiksmus. Ypatingo vartotojų dėmesio susilaukė žaidimai kurių metu prisijungia net keletas žaidėjų. Manoma, jog saikingi kompiuteriniai žaidimai teigiamai veikia vaiko raidą t.y. lavina vaikų socialinius įgudžius, vaizduotę, gerina atminties procesus.

Priklausomybė nuo internetinių žaidimų, kaip naujas šio laikmečio reiškinys, buvo skubiai ištirtas moksliniais tyrimais. Nustatyta, jog į rizikos grupę patenka agresyvūs, silpnos savikontrolės bei narcisistinės asmenybės tipo asmenys. Pagrindinė narcisistinių asmenybių savybė yra nuolatinis poreikis jaustis įvertintiems, sulaukti aplinkinių pripažinimo, žavėjimosi jais. Internetiniai žaidimai kelia jų savivertę. Žaidimo metu įveikiant įvairias kliūtis, žaidėjai apdovanojami nuopelnais, įgyja galingesnių gyvybių bei vertybių, ir taip vis tampa stipresni bei turtingesni. Be to, laimėtojai sulaukia daug pripažinimo iš kitų žaidėjų, taip įgydami galios bei tam tikrą statusą.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos

Manoma, jog agresyvumu pasižymintys asmenys yra labiau linkę į virtualius žaidimus, nes čia jie gali patenkinti slepiamus agresyvius impulsus, kurie realiame gyvenime yra vertinami neigiamai. Kita neatsiejama problema - silpna savikontrolė ir disciplina. Pastebėta jog asmenys linkę į liguistą žaidimų naudojimo formą prasčiau kontroliuoja savo emocijas nei vidutiniai žaidimų vartotojai. Tačiau, verta paminėti, jog padidėjęs emocionalumas gali būti žaidimų pasekmė, o ne priežastis. Įtakos žaidimų intensyvumui taip pat turi santykiai su šeimos nariais, bendraamžiais, bei stresas patiriamas realybėje. Tyrimai patvirtina, kad asmenys linkę pasinerti į virtualią aplinką, išgyvena stiprų vienišumo jausmą, turi bendravimo sunkumų. Atlikti tyrimai teigia, jog vyrai turi didesnę tendenciją išvystyti priklausomybę žaidimams nei moterys. Funkcinio magnetinio rezonanso (FMRi) metodo tyrimų duomenimis nustatyta, jog taip yra todėl, kad tam tikri vyrų smegenų centrai žaidimo metu stipriau reaguoja į tariamą pavojų jų teritorijoje.

Priklausomybė nuo kompiuterio atima savikontrolę

Priklausomybės sąvoka dažnai apibrėžiama kaip nekontroliuojamas potraukis vartoti tam tikras medžiagas arba priemones, nepaisant neigiamų pasekmių. Daugelis priklausomybes (nuo alkoholio, narkotikų ar kompiuterio) turinčių žmonių žino, kad jiems draudžiama vartoti alkoholį, narkotikus, ar leisti laiką prie kompiuterio, tačiau jie save įtikina, kad tai darys su saiku.

Dažnas nuo alkoholio priklausomas žmogus sau pasako - „šiandien tik vieną alaus, va, išgersiu ir viskas...“, tas pats ir su žmonėmis, priklausomais nuo kompiuterio - „va, tik prisėsiu pažiūrėti, ar man kas atsiuntė el. laišką.“ Tačiau dažnu atveju situacija neapsiriboja vienu alaus, ar penkiomis minutėmis prie kompiuterio.

Žmogus paprasčiausiai užmiršta savo principus ir pažadus, bei randa begales priežasčių save pateisinti.

Daug ekspertų tvirtina, kad šiuolaikinės technologijos gali turėti įtakos ir skyryboms. Vis daugėjantis skyrybų skaičius dalinai kyla dėl to, kad sutuoktiniai per daug laiko praleidžia siųsdami trumpąsias žinutes, vartodami įvairias socialines medijos ar naršydami internete. Su didesniu elektroninio ir internetinio ryšio vartojimu, daugeliui porų atsiranda izoliacijos ir atsiskyrimo jausmas, kuris tam tikrais atvejais veda prie skyrybų.

Taip pat skaitykite: Kainų analizė

Kaip įveikti priklausomybę nuo kompiuterio?

Vaistų, skirtų gydyti priklausomybę nuo kompiuterio, nėra. Kaip ir kitų priklausomybių atvejais, padėti gali priklausomybės ligų specialistai, kurie specializuojasi priklausomybių nuo kompiuterio ar interneto srityse.

Tačiau pirminė sąlyga yra ta, kad pats žmogus turi suprasti, kad jam reikia pagalbos ir jis nori pasveikti. Patarimų, kaip gydyti priklausomybę nuo kompiuterio, yra nemažai. Pirmiausia reikėtų ištrinti visus kompiuterinius žaidimus, užblokuoti prieigas prie žaidimų ar portalų, kuriose yra praleidžiama per daug laiko, ištrinti socialinių medijų profilius, išmokti naudotis kompiuteriu tik tada, kai tai yra būtina.

Bendravimas su žmonėmis gyvai taip pat gali būti veiksmingas sprendimo būdas. Galbūt galima skirti daugiau laiko hobiams ir veikloms, kurios teikia malonumą. Sportas ir fizinė veikla taip pat gali tūrėti teigiamos įtakos kontroliuojant laiką, praleistą prie kompiuterio.

Ribų nustatymas, kada ir kam naudoti kompiuterį, taip pat gali padėti išvengti besąlygiško kompiuterio naudojimo. Galbūt galite paskirti vieną reguliarų laiką per savaitę pasitikrinti savo elektroninį paštą ir laikytis grafiko.

Galiausiai jei patiems nesiseka kovoti su priklausomybe nuo kompiuterio, galite kreiptis į specialistus, kurie padės įveikti priklausomybę ir išmokys kaip elgtis situacijoje, kai knieti prisėsti prie kompiuterio.

Patarimai tėvams:

• Būkite pavyzdžiu: Jei tėvai daug laiko praleidžia prie kompiuterio ar naudodamiesi telefonu, pats laikas šią veiklą pakeisti kokius nors bendru užsiėmimu. Mokykitės netikrinti telefono nuolatos, parodykite, kad normalu į laiškus ar žinutes neatsakyti iš karto.
• Nustatykite ribas: Pamėginkite sutarti, kuriose namų vietose draudžiama naudotis telefonu ar kompiuteriu. Pavyzdžiui, sutarkite, kad niekada to nedarysite valgydami virtuvėje. Vieta be technologijų turėtų būti ir jūsų bei vaikų miegamieji.
• Leiskite patirti pasekmes: Kartais svarbu duoti vaikui erdvės pačiam patirti besaikio naudojimosi technologijomis pasekmes. Pavyzdžiui, jeigu jis ilgai žais, kai kitą dieną jo laukia atsiskaitymas, ryte vaikas jausis pavargęs, bus nepasiruošęs ir prastai atliks užduotį.
• Būkite budrūs: Vis tik, jei vaikas tai daro, aukodamas miegą, draugus ar mokyklą, nepraleiskite to pro pirštus.

Saikingas kompiuterio naudojimas yra įmanomas

Daugelis priklausomybę nuo kompiuterio turinčių žmonių primygtinai laikysis minties, kad šiais laikais yra neįmanoma gyventi be kompiuterio ir interneto. Nors tai ir yra sąlyginai tiesa, kompiuteris neturėtų užvaldyti viso gyvenimo. Reikia išmokti kontroliuoti laiką, praleistą prie jo.

Reikia atsiminti, kad visi gyvename šiuolaikiniame pasaulyje ir kompiuteris bei internetas yra svarbūs mums visiems. Tačiau daugelis žmonių geba suderinti gyvenimus prie kompiuterio ir už jo bei naudotis juos saikingai.

Statistika ir tyrimai

Virš 60 proc. Lietuvos paauglių prie ekranų praleidžia daugiau laiko, nei rekomenduoja specialistai. 2022 m. tarptautinis mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimas (HBSC) parodė, kad daugiau nei 60 proc. Lietuvos paauglių prie ekranų praleidžia daugiau laiko, nei rekomenduoja specialistai. 2023 m. Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimas papildė šiuos duomenis: per ilgas ekranų naudojimas blogina vaikų savikontrolę, miegą ir gebėjimą atpažinti emocijas.

JAV 11-14 metų paaugliai vidutiniškai 9 val. per dieną praleidžia prie ekranų, o 15-18 metų jaunimas - apie 7,2 val. Konstatuojama, kad tai keletą kartų viršija pediatrų rekomendacijas, nes JAV specialistai rekomenduoja prie ekranų praleisti 2 val. per dieną.

Rekomenduojamas laikas prie ekranų (G. Misiūnienės rekomendacijos):

Amžiaus grupė	Rekomenduojamas laikas prie ekranų
Naujagimiai ir mažyliai	0 valandų
Darželinukai	Iki 1 valandos
Pradinukai	2 valandos
Paaugliai	Iki 3 valandų

2010 m. spalio mėn. duomenimis, iš 320,8 tūkst. Lietuvos vaikų net 96 proc. naudojosi internetu, 75 proc. turėjo mobilųjį telefoną, o 64 proc. naudojosi kompiuteriu kiekvieną dieną.

Specialistų patarimai

Psichologė Vaiva Gradauskienė pastebi, kad pirmieji pavojingi ženklai pasirodo tada, kai ekranai tampa vieninteliu vaiko malonumo šaltiniu. Vaikai pradeda meluoti apie naudojimąsi įrenginiais, atsiriboja nuo kitų veiklų ir bendravimo.

Psichologė pabrėžia, kad draudimai problemos neišsprendžia. „Svarbu ne tik riboti ekranų laiką, bet ir suprasti, kokį emocinį poreikį vaikas tenkina. Gal jis ekrane ieško saugumo, gal priklausymo bendruomenei, o gal sėkmės jausmo, kurio stokojama realybėje. Kai šie poreikiai patenkinami kasdienybėje, ekranų trauka mažėja savaime“, - aiškina V. Gradauskienė.

Psichologė taip pat ragina kalbėtis su vaikais apie interneto grėsmes - netinkamą turinį, patyčias, asmens duomenų saugumą ir kt. „Vaikai turi žinoti, kad gali bet kada kreiptis į tėvus, jei internete susiduria su grėsmingomis ar nemaloniomis situacijomis. Šeimoje turi būti kuriama aplinka, kurioje vaikas jaustųsi saugus kalbėti apie viską“, - pabrėžia V. Gradauskienė.

Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo Vaikų dienos stacionaro skyriaus vedėja dr. G. Misiūnienė sako, kad pirmieji pavojingi ženklai, kuriuos gali pastebėti artimieji ir aplinkiniai - kuomet buvimas internete ir medijose tampa vaiko pagrindine veikla, vaikas nenori atlikti kasdienių savo darbų, sunkiai keliasi į mokyklą, nenoriai eina į popamokines veiklas. Nutraukus naršymą internete pastebimas irzlumas, nerimas, liūdesys. Vaikui gali tapti sunku pačiam pabaigti probleminę veiklą, namuose atsiranda įtampa, manipuliacijos ir apgaulės. Neigiamos pasekmės pradeda apimti ir išsilavinimo, ir asmeninių santykių sritį.

Psichologė L. Bulotaitė siūlo savikontrolės testą: „Kaip suaugusiam pasitikrinti, ar nesivysto priklausomybė? Vieną dieną, jei tai nesusiję su jūsų darbu, nejunkit telefono ir neikit prie interneto, o vakare paanalizuokit, kaip jūs jautėtės. Ir jeigu jums kilo didžiulis nerimas, kad jūs baisiai atsilikot, kažkas pasauly ar artimiausioj aplinkoj įvyko - tada tai rodo, kad gal jūs priklausomas“.

tags: #priklausomybe #nuo #kompiuterio #problema #slypi #seimoje