Artėjant šventėms, pokalbiai prie bendro stalo neretai pakrypsta apie ateitį, pinigus, o šiais metais, artėjant II pakopos pensijų reformai, gali pakrypti ir apie kaupimą senatvei.
Nors nuo 2026 m. II pensijų pakopos reforma dalyviams atvers daugiau pasirinkimų, esminis klausimas prie stalo bus dėl galimybės pasinaudoti reformos „langu“ ir pasitraukti iš kaupimo II pensijų pakopoje.
Svarbiausia, pasak ekspertės, į emocingas diskusijas reaguoti ramiai. „Reformos „langas“ bus atviras iki pat 2027-ųjų pabaigos, tad sprendimų nereikia priimti nei spaudžiant artimiesiems, nei vadovaujantis emocijomis. Šis laikotarpis skirtas ramiai apsvarstyti savo situaciją ir pasverti ilgalaikes pasekmes“, - pabrėžia L.
Vienas galimų giminaičių argumentų prie šventinio stalo, kurio galima sulaukti - baimė, kad pensijų fondai nėra patikimi. Vis dėlto tokia nuomonė dažnai remiasi mitais, o ne faktais.
„Pensijų fondai nėra vienos įmonės sąskaita - tai plačiai diversifikuotas investicinis portfelis. Ilgalaikėje perspektyvoje jie yra sukurti tam, kad sugertų rinkų svyravimus ir generuotų grąžą“, - aiškina L.
Taip pat skaitykite: Ką žinoti apie gydytojų klaidas
Investuoti savarankiškai gali būti gera alternatyva, tačiau tam reikia žinių, disciplinos ir laiko. „Jeigu abejojate, ar likti kaupti, galite laikinai sustabdyti įmokas ir pabandyti investuoti savarankiškai. Tai leis įsivertinti, kaip sekasi ir ar toks kelias jums tinkamas. Galutinį sprendimą visada galėsite priimti iki 2027-ųjų pabaigos“, - pataria L.
Nekilnojamasis turtas dažnai laikomas saugia investicija, tačiau, pasak ekspertės, jis nėra visiems tinkamas sprendimas. „Na, o pensijų fondai leidžia investuoti mažomis sumomis, reguliariai ir automatiškai, o rizika paskirstoma. Tai nereiškia, kad negalima investuoti į NT, tačiau pensija ir savarankiškos investicijos neturėtų būti supriešinamos - jos gali viena kitą papildyti“, - teigia L.
Artėjantis reformos „langas“ kai kuriems atrodo kaip paskutinė proga atsiimti sukauptas lėšas. „Galimybė pasitraukti nereiškia, kad tai geriausias sprendimas visiems. Pasitraukus per „langą“, dalį lėšų teks grąžinti „Sodrai“, o ateityje pensija bus mažesnė. Šis pasakymas dažnai nuskamba juokais.
„Pensijų sistema sukurta tam, kad žmogus nepriklausytų tik nuo valstybės ar artimųjų. Ji primena, kad sulaukus pensinio amžiaus visada galima tęsti kaupimą: dirbant galima tęsti kaupimą su įmokomis, nebedirbat - be naujų įmokų.
Pasak L. Norint išlaikyti gyvenimo kokybę senatvėje, pensija turėtų siekti bent 70-80 proc. buvusių pajamų. Prognozuojama, kad Lietuvoje „Sodros“ pensija sudarys tik apie 40 proc. buvusio atlyginimo. Tam, kad šis skaičius galėtų išaugti iki 50-60 proc., buvo sukurta galimybė papildomai kaupti II pakopoje. „II pakopos fondų istorinė grąža siekia 7-9 proc. per metus, o valstybės priemokos kasmet didėja. Tie, kurie lieka kaupti, ilgainiui sukaupia daugiau. Todėl prieš apsisprendžiant, kaip elgtis su savo pinigais, verta ne diskutuoti apie juos prie šventinio stalo, o įsivertinti savo paties ilgalaikius tikslus.
Taip pat skaitykite: Duomenų klaidos
Mitai apie pensijų fondus
Daugelį gyventojų nuo kaupimo pensijai atbaido baimė, kad sukauptomis lėšomis nepavyks pasinaudoti ir kaupimas nueis veltui. Tokį nerimą įprastai lemia nežinojimas apie kaupiamų lėšų paveldimumą, sako Aistė Paliukaitė, „Luminor investicijų valdymas“ pensijų produkto vadovė.
Kaip rašoma banko „Luminor“ pranešime, pensijų paveldimumas, visų pirma, priklauso nuo to, kurioje pakopoje kaupiama pensija. „Taip yra todėl, kad dirbdami ir mokėdami mokesčius mes pirmoje pakopoje realiai nekaupiame pinigų, o kaupiame darbo stažą ir pensijos apskaitos vienetus, kurie vėliau lemia pensijos dydį. Valstybinės pensijos dydis kinta ir priklausomai nuo tuometinių Lietuvos teisės aktų bei yra mokamas iki žmogaus mirties. Po asmens mirties, jo sutuoktiniui ar sutuoktinei yra mokama našlio pensija, kuri yra visiems vienoda ir nepriklauso nuo mirusiojo pensijos dydžio“, - pasakoja A.
Situacija yra kitokia antroje pakopoje, kurioje lėšos yra kaupiamos privačiuose pensijų fonduose. Į šiuos fondus gyventojai gali pervesti dalį savo atlyginimo. Valstybė skatina kaupimą šioje pakopoje prisidėdama prie jūsų kaupimo lėšomis iš valstybės biudžeto. Kai pasiekus pensinį amžių antroje pakopoje sukaupta suma siekia iki 5000 eurų, visi pinigai kaupiančiam asmeniui yra išmokami vienu kartu.
„Jeigu pensijų fonde sukaupta suma yra tarp 5 tūkst. ir 10 tūkst. eurų, tuomet sukauptos lėšos yra išmokamos periodinėmis išmokomis. Tuo atveju, kai šias periodines išmokas gaunantis pensininkas miršta prieš gaudamas visą sukauptą sumą, likusi neišmokėta dalis yra paveldima“, - aiškina A.
Jeigu antroje pakopoje yra sukaupta daugiau nei 10 000 eurų, tuomet reikės įsigyti pensijų anuitetą - sukauptos sumos išmokėjimo paslaugą. Nuo šių metų liepos 1 d. „Sodra“ tapo centralizuotu antros pakopos pensijų anuiteto mokėtoju. Ji leidžia pasirinkti trijų rūšių anuitetus - standartinį, standartinį su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu ir atidėtąjį.
Taip pat skaitykite: Socialinių tinklų klaidos ir jų prevencija
„Standartinis pensijų anuitetas garantuoja, kad išėję į pensiją iki pat mirties gausite stabilias išmokas, tačiau, jeigu iki mirties jums bus išmokėta mažesnė suma nei sukaupėte, likusi dalis nebus paveldėta. Kita vertus, jeigu gyvensite itin ilgai, yra tikimybė, kad galite gauti daugiau nei sukaupėte. Kitaip tariant mainais į paveldėjimo teisę gaunate stabilių išmokų garantiją visam gyvenimui“, - sako A.
Jeigu norima garantijos, kad pensija bus mokama visą gyvenimą, tačiau tuo pačiu yra svarbi paveldėjimo teisė, galima rinktis anuitetą su pasirenkamu garantuotu mokėjimo laikotarpiu. „Šio anuiteto atveju išmokos bus šiek tiek mažesnės nei standartinio pensijų anuiteto. Tačiau jeigu asmuo mirtų nesulaukęs garantuoto mokėjimo laikotarpio pabaigos, likusi neišmokėta suma atitektų paveldėtojams“, - teigia A.
Galiausiai, antroje pakopoje galima įsigyti atidėtąjį anuitetą. Jam įsigyti skiriama dalis sukauptos sumos. Su šiuo anuitetu „Sodra“ pradės mokėti anuiteto išmokas nuo tada, kai asmeniui sukaks 85 metai iki jo mirties. Iki žmogui sueis 85 metai, jam periodines išmokas mokės pensijų fondo valdytojas. Išmokų dydis priklausys nuo fondo investicinės grąžos, todėl galimai išmokų dydis ilgajame laikotarpyje bus didesnis.
Trečioje pakopoje gyventojai lėšas gali kaupti patys savarankiškai. Prie šio kaupimo prisideda valstybė įmokoms suteikdama gyventojo pajamų mokesčio (GPM) lengvatą. Kiekvienais kaupimo metais mokesčių mokėtojai gali susigrąžinti sumą, siekiančią iki 20 proc. „Trečioje pakopoje kaupimas vyksta visiškai savarankiškai, tad visos jūsų kaupimo metu sukauptos lėšos yra paveldimos. Jums išėjus į pensinį amžių, reikės pasirinkti pensijos išmokėjimo būdą, nuo kurio priklausys paveldimumas. Nesvarbu, kokia suma yra sukaupta pensijų fonde, kaupiantysis pats gali nuspręsti, kokiu būdu bus vykdomas pinigų išmokėjimas - vienkartine, periodinėmis išmokomis ar anuitetiniu būdu“, - sako A.
Pensijų fonduose sukauptas lėšas paveldėti gali mirusiojo artimieji ar kiti teisėti įpėdiniai. „Pensijų fonde esantis turtas gali būti paveldimas dviem būdais: pinigais arba pensijų fondo vienetais. Tai priklauso nuo fondo, kuriame buvo kaupiamos lėšos. Per septynias dienas nuo paveldėtojų kreipimosi sukaupti pensijų fondo vienetai yra konvertuojami į pinigus tos datos verte. Iki to laiko, kol paveldėtojai nesikreipė dėl lėšų fonduose, sukauptas turtas yra toliau investuojamas“, - teigia A.
Kol sukauptas turtas yra fonde ir yra toliau investuojamas, yra taikomas fondo valdymo mokestis. Pastarasis priklauso nuo pensijų fondo valdytojo. „Tačiau tai nereiškia, kad paveldėtojai praranda turtą. Tiesiog pavėlavus kreiptis dėl paveldėtų sukauptų lėšų procesas tampa sudėtingesnis - dėl palikimo tuomet reikia kreiptis į teismą ir nurodyti pavėlavimo priežastį“, - komentuoja A.
Kitais atvejais pagal galiojančius Lietuvos įstatymus yra apmokestinama 70 proc. paveldimų sukauptų lėšų vertės. Mokesčio tarifas priklauso nuo apmokestinamosios vertės dydžio. Jeigu apmokestinamoji turto vertė yra ne didesnė nei 150 tūkst. eurų, tuomet yra taikomas 5 proc. mokesčio tarifas. Jeigu apmokestinamoji vertė viršija 150 tūkst.
Dirbtinis intelektas ir pensijos: ar galima pasikliauti?
Dirbtinis intelektas (DI) tampa neatsiejama kasdienybės dalis, padedanti tiek darbe, tiek namuose. Neretai jo įrankius, tokius kaip „ChatGPT“, naudojame ir gyvenimiškiems klausimams spręsti, pavyzdžiui, atsiimti pensiją atėjus reformos „langui“, ar ne. Tačiau ar tikrai dirbtinis intelektas gali patarti, kaip elgtis su savo sukauptu turtu?
Paklaustas, ką daryti atsivėrus reformos „langui“, „ChatGPT“ pradeda nuo klausimo, ar žmogui reikia pinigų dabar. L. „Dirbtinis intelektas gali užduoti gerus klausimus, bet jis nežino jūsų finansinės istorijos, įsipareigojimų, nesupranta šeimos situacijos ar sveikatos būklės. Jis nemato jūsų tikrųjų pajamų, negali suvokti ateities planų, neturi prieigos prie jūsų kredito istorijos ar finansinių tikslų ir negali įvertinti, kaip pokyčiai darbo rinkoje ar ekonomikoje paveiks jūsų asmeninę situaciją. DI vertina tik duomenis, kuriuos pats jam pateikiate, o jie dažnai būna neišsamūs.
Anot jos, naudojantis „ChatGPT“ verta jo paprašyti remtis patikimais šaltiniais ir pateikti nuorodas į išnašas. Toliau „ChatGPT“ analizuoja II pakopos pensijų fondus ir pateikia kelias galimybes: vienkartinė išmoka (jei suma nedidelė) arba pensijų anuitetas, kurį administruoja „Sodra“.
„Tokie patarimai nei pakankami, nei itin aiškūs - dirbtinis intelektas tarsi analizuoja, ką būtų galima padaryti su pensijų fonde sukaupta suma, tačiau nepateikia visų variantų ar nutyli svarbias sąlygas dėl galimų išmokų. Pavyzdžiui, kalbant apie pensijos atsiėmimą, užsidarius reformos „langui“ visa suma galės būti išmokėta ne visiems, be to, daliai atsiimančiųjų bus taikomas ir 3 proc. mokestis „Sodrai“, - sako L.
„ChatGPT“ taip pat nurodo, kad II pakopos mokesčiai priklauso nuo pensijos išmokos tipo, žmogaus amžiaus ir sukauptos sumos. „Tokia informacija nėra tiksli. Reformos „langas“ suteiks galimybę atsiimti savo įmokas ir investicinį prieaugį, tačiau tam gali tekti grąžinti dalį lėšų „Sodrai“, t.y. lėšas pervestas iš „Sodros“ ir valstybės. Be to, egzistuoja ir lankstesnių būdų pasiimti dalį sukaupto turto, tačiau jų sąlygos skiriasi, todėl svarbu įvertinti, kokią finansinę įtaką jie turės jūsų būsimai pensijai. Remtis vien tik „ChatGPT“ pateikta informacija yra per rizikinga, todėl būtinai tikrinkite faktus oficialiuose šaltiniuose, o geriausia - pasikonsultuokite su specialistu“, - pasakoja L.
„Čia „ChatGPT“ iš esmės neklysta. Visa sukaupta suma be jokių mokesčių gali būti išmokėta anksčiau tik tuo atveju, jei žmogui nustatytas 70-100 proc. darbingumo netekimas, sunki liga (pagal SAM ligų sąrašą) ar paliatyvios pagalbos poreikis.
L. „Dirbtinis intelektas yra puikus pagalbininkas, bet ne itin patikimas finansų patarėjas. Dar daugiau, jame veikia jūsų nuomonės atpažinimo ir patvirtinimo funkcija (angl. confirmation bias), o bet kokia informacija, kuria pasidalinate, tampa jo sistemos mokymosi dalis. Todėl jokiu būdu nepatikėkite jam jautrių duomenų, tikrinkite jo pateikiamus „faktus“.
Ji primena, kad pensijų sistema yra sukurta tam, kad padėtų išlaikyti pajamas senatvėje, o trumpalaikis malonumas šiandien dažnai reiškia mažesnį finansinį saugumą rytoj. „II pakopos fondų ilgalaikė grąža istoriškai siekia apie 7-9 proc. per metus, o tai dažnai viršija infliacijos lygį. Todėl, kuo ilgiau dalyvis kaupia, tuo didesnė tikimybė, kad sukauptas turtas augs greičiau nei kainos. Ilgalaikis ir nuoseklus kaupimas pensijų fonduose išlieka vienu efektyviausių būdų užsitikrinti finansiškai stabilią senatvę“, - pabrėžia L.
Norint išlaikyti gyvenimo kokybę senatvėje, pensija turėtų siekti bent 70-80 proc. buvusių pajamų. Prognozuojama, kad Lietuvoje „Sodros“ pensija sudarys tik apie 40 proc. buvusio atlyginimo, todėl ir buvo sukurta galimybė papildomai kaupti II pakopoje - tokiu būdu šis skaičius gali išaugti iki 50-60 proc.
Dažniausi pensijų kaupimo mitai ir kaip juos suprasti teisingai, kad jie neklaidintų
Lietuvos banko duomenimis, 2024 metų pabaigoje pagal valdomą antros pakopos pensijų fondų turtą „Luminor investicijų valdymas“ užėmė 7,8 proc. rinkos dalį, įskaitant ir gyvybės draudimo įmones, taip pat valdančias antros pakopos pensijų fondus. Pagal valdomą trečios pakopos pensijų fondo turtą įmonė turėjo 22,9 proc.
Svarbu: Kaupdami pensijų fonduose, patiriate investavimo riziką, o tai reiškia, kad investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi, yra galimybė atgauti mažiau negu investavote. „Luminor investicijų valdymas“ UAB, investicijų grąžos, pensijų fondų pelningumo ar išmokamų anuiteto dydžių negarantuoja. Pensijų fondų praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Prieš priimdami sprendimą kaupti papildomą pensiją „Luminor“ pensijų fonduose susipažinkite su pensijų fondų taisyklėmis, taikomais atskaitymais, investavimo strategija ir rizikos veiksniais. Pensijų fondus valdo „Luminor investicijų valdymas“ UAB, įm. k.
Pensijų dalybos skyrybų atveju
Seimas priėmus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtus įstatymus, atsivėrė ir diskusijos, kiek gi gyventojų galiausiai nustos kaupti pinigus II pensijų pakopoje ir atsiims sukauptus pinigus. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad net ir jei nuspręsite atsiimti savo pinigus, gali būti, kad jais reikės dalintis. Ir ne tik su „Sodra“.
Užmiršta problema - pensijų dydžių skirtumai
Socialiniame tinkle Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė dr. Jurgita Butkevičienė atkreipė dėmesį, kad apie atlyginimo skirtumus tarp vyrų ir moterų kalbama daug. Tačiau, pasak jos, nuošalyje paliekama ir kitas klausimas dėl išryškėjusių pensijų kaupimo skirtumų. „Atlyginimų netolygumas ir vaikų skaičius stipriai atsispindi ir kaupiant pensiją. Šie skaičiai - ne tik apie statistiką. Jie dar labiau kviečia permąstyti lyčių lygybę ir teisingumą“, - kiek anksčiau socialiniame tinkle rašė docentė.
Reaguodamas į šiuos pastebėjimus, ekonomistas, VU profesorius Romas Lazutka ragino reikalauti bendros nuosavybės teisės į II ir III pakopoje sukauptų pensijų turtą. „Jei jis kauptas santuokoje, jokio skirtumo, lyginant su nekilnojamu turtu, įgytu santuokoje“, - rašė profesorius.
Pensijai sukauptais pinigais teks pasidalyti?
Naujienų portalui tv3.lt SADM atstovai komentavo, kad turto dalybos skyrybų atveju (įskaitant ir pensijų fonde esančias lėšas) vyksta pagal Civilinį kodeksą. „Tai nėra Pensijų kaupimo įstatymo reguliavimo dalykas. Kiekvienu konkrečiu atveju dėl turto padalijimo susitaria santuoką nutraukiantys asmenys arba sprendimus dėl turto padalijimo priima teismai“, - sakoma atsiųstame komentare.
Advokatų bendrijos „Cobalt“ vadovaujanti teisininkė Renata Cibulskienė naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad jeigu privatus pensijų fondas yra sukauptas iš bendrų sutuoktinių lėšų, skyrybų atveju kitas sutuoktinis gali reikalauti, kad jam būtų pripažinta teisė į pusę šio pensijos fonde esančio turto. „Teismai vadovaujasi šia taisykle ir pripažįsta pensijos fondus sutuoktinių bendru ir dalintinu turtu. Tačiau kadangi įstatymas nenurodo, kaip konkrečiai padalyti pensijos fondus, kyla įvairių diskusijų. Mat šalys santuokos nutraukimo metu įprastai negali gauti pensijos fonde sukauptų lėšų. Be to, nėra galimybės pensijų fondą padalyti natūra, pavyzdžiui, priteisiant po atitinkamą pensijų fondo vienetų skaičių abiems sutuoktiniams“, - dėmesį atkreipė R. Cibulskienė.
Pasak advokatės, II pakopos turto dalijimo atveju (kitaip nei III pakopoje) paskirstoma tik tai, kas yra sukaupta iš paties sutuoktinio lėšų. Tuo metu iš „Sodros“ ar valstybės biudžeto lėšų už asmenį pervedama papildoma pensijų įmoka nėra įtraukiama į turto dalijimą. „Be to, privatus pensijos fondas dalijamas tik tuomet, kai lėšos yra sukauptos santuokos metu ir iš bendrų sutuoktinių lėšų. Sutuoktiniai taip pat gali būti sudarę vedybų sutartį, kurioje numatyta, kad pensijų fondai yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė ir santuokos nutraukimo metu nedalijami“, - paaiškino advokatė R. Cibulskienė.
Tuo metu advokatė Gintarė Bernotė atkreipia dėmesį, kad nors iš tiesų II pensijų pakopoje sukaupta turtą (santuokos metu) reikėtų padalyti. Tačiau advokatė taip pat atkreipia dėmesį, kad išlieka neaišku, kaip tokios dalybos atrodytų praktiškai. Nes nuosekliai suformuotos teismų praktikos šiuo klausimu vis dar nėra. „Manau, kad tokio turto dalybos būtų kur kas paprastesnės, jeigu asmuo nuspręstų atsisveikinti su II pakopos pensijų kaupimu ir atsiimtų sukauptas lėšas. Tokiu atveju lėšas atgavus ir jau žinant bendrą galutinę sumą, kuri buvo sukaupta santuokoje, santuokos nutraukimo atveju būtų galima gautą sukauptų lėšų sumą padalinti, t.y. kitam sutuoktiniui būtų galima apskaičiuoti atitinkamą kompensaciją pinigais“, - svarstė teisės žinovė.
G. Bernotė svarsto, kad jei lėšų dalijimas skyrybų atveju kelia papildomų klausimų, turto apskritai nereikėtų dalyti. „Mano nuomone, sukauptas pinigines lėšas reikėtų palikti kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Bent jau kol kas, kol bus daugiau aiškumo“, - kalbėjo pašnekovė.
G. Bernotė pasakoja, kad jau ir dabar sutuoktiniai po kilusių diskusijų dėl II pensijų pakopoje sukaupto turto dalybų griebiasi papildomų veiksmų. „Kai kurie sutuoktiniai siekdami nutraukti santuoką bendru sutarimu, norėdami savotiškai „apsidrausti“ sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių įtraukia sąlygą, kad II ir III pensijų pakopoje sukauptas lėšas jie laiko kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Taip yra daroma todėl, nes jeigu santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras sutuoktinių turtas, vėliau buvę sutuoktiniai gali spręsti šį klausimą atnaujinant procesą santuokos nutraukimo byloje. Niekas nenori bylinėtis, visi nori teisinio aiškumo ir ramybės“, - pasakojo G. Bernotė.
Statistika: kiek žmonių atsisakė dalyvauti II pakopoje?
Pasibaigus šių metų automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą laikotarpiui, dalyvauti kaupime atsisakė apie 200 tūkst. šalies gyventojų, pranešė „Sodra“. Tuo metu kaupti pradėjo ar kaupimą antroje pakopoje atnaujino beveik 36 tūkst. lietuvių.
„Sodros“ duomenimis, šių metų pradžioje pranešimų apie įtraukimą į pensijų kaupimą arba anksčiau neterminuotai sustabdytų įmokų atnaujinimą sulaukė 236 tūkst. žmonių. Pasibaigus apsisprendimo laikotarpiui, daugiau nei 29,5 tūkst. prisijungė prie kaupimo, o daugiau nei 6 tūkst. atnaujino įmokų mokėjimą. Dar 1,3 tūkst. žmonių šiais metais savarankiškai sudarė sutartis su kaupimo bendrovėmis.
Vis tik apie 200 tūkst. gyventojų iš kaupime nusprendė nedalyvauti.
ELTA primena, kad birželį Seimas priėmė antrosios pensijų pakopos pertvarką, kuri įsigalios kitąmet. Tai reiškia, kad gyventojai iš pensijų fondų galės trauktis laisvai nustatytu laikotarpiu, o nusprendę likti kaupime - toliau pasirinkti standartinę 3 proc. mėnesio įmoką nuo atlyginimo, ją didinti ar stabdyti įmokas vieneriems metams, šį laikotarpį ir pratęsiant.
Atskaičius 3 proc., lėšas bus galima išsiimti dviem būdais: vieną kartą iki 25 proc. sukauptų lėšų (ne daugiau nei žmogaus įmokėta suma) arba visas lėšas, kai sukaupta iki pusės privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos liko mažiau nei 5 metai.
Numatytos trys sąlygos - liga, dalyvumo netekimas ir paliatyvi pagalba - kai žmogus galės be apmokestinimo iki pensijos išsiimti visas lėšas.
| Rodiklis | Skaičius |
|---|---|
| Atsisakė dalyvauti kaupime | ~200 tūkst. gyventojų |
| Pradėjo arba atnaujino kaupimą | ~36 tūkst. gyventojų |
| Prisijungė prie kaupimo | ~29,5 tūkst. |
| Atnaujino įmokų mokėjimą | ~6 tūkst. |
| Savarankiškai sudarė sutartis | ~1,3 tūkst. |