Vis dažniau tenka išgirsti mokyklų vadovus, mokytojus, kitus specialistus ar vaikų tėvus kalbant apie „sunkius“ arba probleminius vaikus, kurie būna nekontroliuojamo ir neprognozuojamo elgesio, nuolat nusižengiantys į vairioms taisyklėms ar net nusikalstantys, piktnaudžiaujantys alkoholiu ir panašiai.
Pedagoginėje psichologinėje literatūroje tokiam elgesiui apibūdinti vartojamos į vairios sąvokos: asocialus, deviantinis, delikventinis, antisocialus ar kriminalinis elgesys. Socialinėje srityje dirbantys specialistai tokius vaikus vadina socialinės rizikos vaikais.
Vaikai, priklausantys socialinės rizikos vaikų grupei, būna labai skirtingi, bet ir labai panašūs. Vieni iš jų būna labai į žūlūs ir nepagarbūs su suaugusiaisiais, nori būti dėmesio centre. Kiti vaikai būna užsidarę, nepasitikintys savimi, vengiantys viešumos, jaučiantys baimę, nerimą, kartais net besielgiantys tarsi laukiniai žvėreliukai.
Treti būna pikti, į sitempę, nervingi, greitai į sižeidžiantys, nesugebantys valdyti emocijų, į suaugusiųjų ar bendraamžių pastabas reaguojantys keiksmažodžiais, fiziniu ar psichologiniu smurtu.
Socialinės rizikos vaikai turi į vairių mokymosi sunkumų, sunkiau sukaupia dėmesį , nesugeba ilgesnį laiką intensyviai dirbti, greitai pavargsta ir išsenka, todėl susiformuoja neigiama mokymosi motyvacija, jie praleidinėja pamokas arba visai nustoja jas lankyti. Šiems vaikams būdingas interesų siaurumas.
Taip pat skaitykite: Auklėtinių psichologinė gerovė
Pagrindinė vertybė gyvenime yra pinigai, todėl visos pastangos yra nukreiptos į tai, kaip ir kur jų gauti. Tai gali juos stumti į nusikalstamą veiklą. Be to, tokie vaikai linkę meluoti, apgaudinėti, dažnai išsigalvoja nebūtų dalykų, kad išvengtų bausmės arba sukeltų gailestį , gautų sau naudos.
Į socialinę riziką vaikai patenka dėl į vairių priežasčių. Dažniausiai tai nulemia vaiko aplinka, pavyzdžiui, vaiko šeimos gyvenimo būdas arba šeimos socialinė padėtis, kuomet vaikui trūksta tėvų dėmesio, rūpinimosi juo, supratimo, globos, patiriamas smurtas ir nėra patenkinami vaiko pagrindiniai poreikiai.
Vaikai, augantys tokiose šeimose, dažnai perima vertybes, prieštaraujančias visuomenės moralės normoms, o vėliau susiformuoja elgsena, prieštaraujanti ir teisės normoms. Taip pat į socialinę riziką vaikas gali patekti dėl nesuderintų šeimos ir švietimo į staigos (vaikų darželio, mokyklos) veiksmų ir reikalavimų.
Tad pagrindinė vaiko tapimo socialinės rizikos vaiku priežastis yra vaiko socialinis ir pedagoginis apleistumas. Pagalbą socialinės rizikos vaikams savivaldybėse gali suteikti mokyklose dirbantys švietimo pagalbos specialistai (socialiniai pedagogai, psichologai ir kiti), pedagoginės psichologinės tarnybos, vaikų dienos centrai, krizių centrai, taip pat psichologai, dirbantys pirminės sveikatos priežiūros centruose.
Patarti ir rekomenduoti, kur kreiptis pagalbos dėl socialinės rizikos vaiko, gali Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai.
Taip pat skaitykite: Vaikų priežiūra namuose
Pastaraisiais metais tokios aeimos da~niausiai gyvena ia valstybs mokams paaalps.
2011 m. 18 m. ir vyresnis asmens skurdo rizikos lyg/ pagrinde sudar bedarbiai (53,1%), neaktyvks (29,1%), senatvs pensininkai (14,8%), dirbantieji (10,1%). Dmesio centre atsiranda vaikai, kurie gyvena nepalankioje aplinkoje socialins rizikos aeimose. ius sudaro 4 proc. iaus. `is rodiklis nekinta jau 4 metus, tad tai tik dar kart patvirtina aios problemos aktualum.
Rizikos aeimose augantys vaikai reikalauja iaskirtinio dmesio, todl situacijai pataisyti /steigiami dienos centrai, kuris viena ia funkcijs yra vaiks poreikis tenkinimo galimybs js veikla itin aktuali, stengiantis socialins rizikos aeims vaikams sukurti pilnavert/ gyvenim. Tokius centrus 2011 m. lank 8 013 vaiks, priskirtins socialins rizikos grupei.
Remiantis LR Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius penkerius metus gimstamumas Lietuvoje suma~jo 3,6 proc. is suma~jim atitinkamai 8,5 proc. bei 16,4 proc. `iuo metu daugiausia socialins rizikos aeims yra Kauno, Vilniaus bei Klaipdos apskrityse.
Socialines paslaugas dienos centruose 2012 m. gavo 6 873 vaikai 14,2 proc. ma~iau nei 2011 m. bei net 18,1 proc. ma~iau nei 2010 m.
Taip pat skaitykite: Vaikai Rizikos Šeimose
Socialins rizikos aeimos samprat mokslinje bei kitoje literatkroje skirtingi mokslininkai aiek tiek skirtingai interpretuoja. iai bkdingas dvejopas akcentavimas.
Remiantis E. Masiliauskiens, V. Griakuts (2010) atliktais tyrinjimais, vienuose dokumentuose identifikuojami negatyvks tvs elgsenos ypatumai, o kituose negatyvios tvs elgsenos pasekms tokiose aeimose gyvenantiems vaikams. Taigi, bendruoju atveju socialins rizikos aeim galima apibkdinti kaip aeim, kurioje auga vaiks iki 18 m.
Socialins rizikos aeima tai aeima, pasi~yminti sutrikusiu bendradarbiavimu ir emociniu bendravimu, negatyvia aplinka, kuri neskatina sveiko, produktyvaus asmenybs augimo ir vystymosi. Tokio pobkd~io aeimos negeba tenkinti vaiko emocinis ir fizinis poreikis, be to, bendravimo bkdas aiose aeimose ~enkliai apriboja vaiko galimybes iareikati savo poreikius ir jausmus.
Socialins rizikos aeima taip pat pasi~ymi /traukimu / socialins rizikos grup (Paslaugos socialins rizikos aeimoms, 2013). Anot G. Kondrotaits ir T. I. ios, nepilnos aeimos. iau, kaip teigia S. E. Masiliauskiens ir V. apribojamos vaiks galimybs dalyvauti visuomens gyvenime, dvasiakai augti ir tobulti.
Taigi socialins rizikos aeim bkts galima apibkdinti kaip aeim, kurioje tvai dl savo negatyvios elgsenos arba ekonominis, socialinis veiksnis neatlieka arba netikslingai atlieka aeimos statutui pavest socialin/ vaidmen/ bei funkcijas. ia tvs negatyvaus ar neadekvataus elgesio pasekmes, kurios slygoja nepakankam vaiks socializacij bei ugdymsi.
is vaiks poreikiai yra nepatenkinami arba patenkinami nepakankamai, da~nai tokie vaikai susiduria su /vairiomis socialinmis, fizinmis, psichologinmis problemomis. is, slygojusis tam tikros aeimos priskyrim socialins rizikos grupei, identifikavimo.
Kaip teigiama Vaiko gerovs pltros 2013 2020 m. Daugelis ais aeims gyvena itin skurd~iomis slygomis. Anot E. Masiliauskiens ir V. ios aeimos naris iagyvenimo strategijos, susijusios su js po~ikriu / krizin situacij.
Tokiose aeimose, pasak autoris, vaikai tampa socialiai labiau pa~eid~iami dl neu~tikrintos socialins kultkrins aplinkos, pozityvis tarpusavio santykis aeimoje trkkumo, neprie~ikros, netinkamo ar net negatyvaus elgesio. is susiformuoja vaiks elgsenos, emocins, taip pat mokymosi bei bendravimo su bendraam~iais problemos.
J. inskien ir G. Kondrotait (2006) teigia, kad socialins rizikos aeimoms ypatingai sudtinga auklti paaugliako am~iaus vaikus, kadangi aio am~iaus tarpsnis yra labiausiai problematiakas. Kaip akcentuoja autoriai, vien socialins rizikos aeim gali paveikti abiejs pamints grupis socialins rizikos faktoriai.
Remiantis J. inskiens ir G. Kondrotaits 2006 m. gegu~s mn. atliktu interviu su Socialins apsaugos ir darbo ministerijos Vaiks ir jaunimo skyriaus vedja A. kalbant apie socialinis paslaugs teikimo iapltojim Lietuvoje, da~niausiai yra apsiribojama tik finansins pagalbos suteikimu ir jos naudojimo kontroliavimu. is konsultavimo, mokymo ir kt. paslaugas socialins rizikos aeimoms bei js vaikams. Socialinis paslaugs teikjams da~nai tenka atlikti socialinius vaidmenis, kuriuos privalts tvai arba globjai.
ioms aeimoms aios paslaugos yra sunkiai prieinamos. is, kodl aeima yra priskiriama socialins rizikos grupei. Aptariant socialins rizikos paplitim svarbu pa~ymti, kad, kaip teigia G. Kondrotait ir T. Butvilas (2007), j/ da~nai slygoja tokie atvejai, kuomet vaikas, patyrs stres, yra links patirti ir daugel/ kits stresinis situacijs. Dalis mokslininks laikosi nuomons, kad skurdas tiesiogiai neslygoja vaiko neigiamo rezultato.
Aptariant socialins rizikos aeims patencial Lietuvoje matyti, kad problemins aeimos da~niausiai gyvena esant gantinai didesniam skurdui (}alimien, 2004). Kita vertus, vaikai, gyvenantys esant didesns (slyginai) sociodemografins rizikos slygomis, yra labiau link patirti neigiamas emocines bei elgesio problemas bei mokymosi sunkumus mokykloje nei tokiomis slygomis negyvenantys bendraam~iai: tokie vaikai da~niau gauna blogesnius pa~ymius mokykloje, yra link ma~iau /sipareigoti ir pan.
I. Lelikgien ir A. Juodeikait (2005) teigia, kad rizikos grupei priskiriamus vaikus charakterizuoja du esminiai aspektai ais vaiks elgesys skiriasi nuo visuomenei priimts norms ir dl aios prie~asties jie patiria nuolatin kriz.
Remiantis G. Kondrotaite ir T. vaiko vystimsi, moralin/ ir problemin/ elges/, neskmes mokykloje, prast psichin sveikat, kitaip tariant, vaiko socializacij. Tokios rizikos /tampos da~nai susijusios su ~emu aeimos socioekonominiu statusu, ~emu tvs iasilavinimu, ribotomis /sidarbinimo galimybmis ir kt.
~emas tvs iasilavinimas ir skurdas (Kondrotait, 2006). Kaip teigia R. ikt (2006), vaikai, patiriantys bent kelis ais rizikos veiksnis, jau gali bkti /traukti / aukato lygio sociodemografins rizikos grup. /steigus aalies seniknijose daugiau socialinis darbuotojs etats, situacija socialinis problems aeimose at~vilgiu pagerts akivaizd~iai.
Anot E. Masiliauskiens ir V. Griakuts (2010), vaikui augant aeimoje svarbiausia yra ne biologin prigimtis, bet aplinka, kurioje vaikas auga. ioje aplinkoje, kurioje dominuoja rizika vaiko asmenybei tapti asocialia. Vyraujant tokiai aplinkai vaikui formuojasi klaidingas po~ikris tiek / save, tiek / j/ supant/ pasaul/ tuomet vaikai stengiasi atsiriboti nuo aplinkos, nepasitikti aplinkiniais.
Socialins rizikos aeimose augantys patiria daugyb iabandyms skurdas, smurtas, neprie~ikra, negatyvus psichologinis klimatas. Tad, pasak V. Baratyts (2008), E. Taigi aeimos priskyrim socialins rizikos grupei slygoja /vairks socialiniai, ekonominiai, kultkriniai veiksniai tai gali bkti menkas aeimos aprkpinimas, bendrs interess tarp aeimos naris nebuvimas, skirtingos tvs pa~ikros /vairiais gyvenimo klausimais, tvs psichologins, psichosocialins problemos ir kt.
Da~nose situacijose aie veiksniai yra tarpusavyje susij, slygoja vienas kito poveik/ aeimos gerovei arba naujs negatyvis veiksnis atsiradim. Tokiu bkdu yra slygojamos /vairaus pobkd~io problemos socialins rizikos aeimose skurdas, alkoholizmas, narkotinis ar psichotropinis med~iags vartojimas, smurtas, depresija, diskriminacija aeimoje bei visuomenje, vaiks mokyklos nelankymo, bgimo ia nams, /sitra...
Šių metų birželio 4 dieną Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) pasirašė sutartį su Centrine projektų valdymo agentūra (CPVA), pagal kurią bus pradedamas vykdyti strateginės svarbos projektas „Ankstyvojo ugdymo užtikrinimas vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų“.
„Socialinė atskirtis iki šiol yra opi problema Lietuvoje“, - sako ESFA projektų komandos vadovė Gražina Gripinskienė. „Tai ypač skaudžiai atsiliepia vaikams, kurie neturi galimybių dalyvauti ikimokyklinio ugdymo programose. Mažamečiai, augantys socialinę riziką patiriančiose šeimose, ne visuomet gali lankyti darželius ar kitas ugdymo įstaigas, jeigu šeimose sunku užtikrinti palydą ar transportą iki ugdymo vietos bei kitas jų lavinimui būtinas priemones. Projektas įgyvendinamas Sostinės bei Vidurio ir vakarų Lietuvos regione.
Socialinės rizikos šeimos - visuomenės skaudulys. - vaikai vaikšto nešvarūs, alkani, kai kurie patiria smurtą. „Vaikai tokiose šeimose lavinami labai skurdžiai. kalba, lėčiau vystosi nei jų bendraamžiai. tėvais, nepatiria jų šilumos, nesulaukia dėmesio, - teigia specialistai. bendrauti, kiti, priešingai - linkę į agresiją ir siekiantys lyderiauti. ar nesugeba prižiūrėti vaikų. tai - šeima. visuomenėje priimtų. bendraudami su kitais vaikais.
pamokų, nesimokys ar taps agresyvus. jose auga 367 nepilnamečiai. - 235. Panevėžio rajone tokių šeimų yra apie 300. 2009 m. tėvų paimta 65 vaikai, šiais metais - 31-as. probleminė. šeimos narys. darbuotojų sąrašą, panevėžietė prisipažįsta, kad problema buvo alkoholis. moters, jie šiuo metu nepriklauso socialinės rizikos šeimų grupei. namuose girtaujama, Marina tikina, kad specialistai perlenkė lazdą. užaugs išpuikę. paskui vaikus. rečiau sirgs ir užaugs dorais žmonėmis. panevėžietė.
socialinės rizikos šeimoms grandis“, - mano R.Junevičienė. su socialinės rizikos šeimomis, yra esminis. patys socialiniai darbuotojai. specialistė. tvarkome tarnybinius reikalus. labai reikalinga. darbuotojų lankymosi šeimoje. prižiūrėti. Neturėjom darbo, bet savo vaikų nemušdavom. panevėžietė. „Su kaimyne niekada nesutarėme, nes ji davatka. darbuotojais susidūrė moteris. neskuba atimti vaikų. socialinis darbuotojas. „Gautus skundus visuomet tikriname.
nepasiteisina. vaiko teisių gynėja. kurios neturi socialinių įgūdžių. rizikos grupę, iš šio sąrašo retai išbraukiama. labiau rūpintis vaikais. rizikos grupės sąrašo. Vaikų teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Morkūnienė. populiariausia priemonė yra jį paimti iš šeimos. būtų. užklasinės veiklos būreliai, vaikų ir jaunimo organizacijos. negu jam gali pasiūlyti tėvai. yra veiksminga. Tačiau trūksta finansavimo. koordinatorių Egidija Kučiauskienė. P.Luko nuotr. Pasmerkia.
Socialinio darbuotojo darbas su šeimomis
| Metai | Vaikų skaičius |
|---|---|
| 2010 | ~8400 |
| 2011 | 6873 |
| 2012 | 6873 |
tags: #vaikai #augantys #socialines #rizikos #seimose