Pastaruoju metu Europoje ir Lietuvoje vyksta aktyvios diskusijos ir protestai dėl pareigūnų pensijų. Šiame straipsnyje apžvelgsime naujausias naujienas ir įvykius, susijusius su šia svarbia tema.
Protestai Europoje dėl socialinių garantijų
Europoje vyksta įvairūs protestai, kuriuose keliami socialinių garantijų klausimai, įskaitant pensijas. Prancūzijos profsąjungos pasiekė didelę pergalę, kai vyriausybė sustabdė pensijų reformą ir nesumažino valstybinių švenčių skaičiaus. Šios pergalės pasiektos po mėnesių streikų ir nacionalinių demonstracijų.
Briuselyje į gatves išėjo apie 140 000 žmonių, įskaitant profsąjungiečius, aplinkosaugininkus ir daugybę kitų socialinių judėjimų bei pilietinės visuomenės grupių. Protesto tikslas - priešintis politikai, kuri įšaldo atlyginimus, mažina viešąsias išlaidas, blogina ilgalaikiame nedarbingume esančių žmonių padėtį, bet neliečia turtingiausiųjų.
Graikijos profsąjungos surengė visuotinį streiką prieš įstatymą, kuris darbdaviams palengvintų galimybę reikalauti ilgesnių darbo valandų. Darbuotojai yra pikti dėl atlyginimų įšaldymo, pensijų mažinimo ir ribojamos teisės protestuoti bei streikuoti.
Italijoje Confederazione Generale Italiana del Lavoro (CGIL) ketina surengti protesto akciją, reikalaudami didesnio atlygio ir investicijų į viešąsias paslaugas, o ne pinigų nukreipimo ginklavimuisi.
Taip pat skaitykite: Kompensacijos už nusavintas pensijas
ETUC Vykdomasis komitetas planuoja surengti strateginę diskusiją dėl viešųjų paslaugų Europos Sąjungoje lapkričio mėnesį.
Siūlymai dėl pareigūnų pensijų reguliavimo Lietuvoje
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) atsargiai vertina SADM siūlymus dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų reguliavimo pakeitimo ir siūlo koreguoti kai kurias nuostatas, nes tai gali programuoti naujas problemas.
LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė teigia: „Minimalaus stažo, reikalingo vadinamoms statutinėms pensijoms, ilginimas tris kartus, periodo, už kurį būtų skaičiuojamos pensijos bei teisė pensiją gauti tik sulaukus amžiaus, kuomet įstatymai reikalauja baigti tarnybą, yra esminiai punktai, kuriuos siūlome koreguoti. Taip būtų sukurta daugiau teisingumo žmonėms, garbingai tarnavusiems valstybei“.
LTPF siūlymai koreguoti SADM pasiūlymus:
- Minimalus tarnybos stažas: Planuojama, kad minimalus tarnybos stažas teisei į pensiją įgyti būtų 15 metų. LTPF teigia, kad būtų sudėtinga nustatyti, ar insultas, infarktas, onkologinės ligos tiesiogiai susijusios su tarnyba, ar ne, todėl šis pasiūlymas blogina pareigūnų padėtį.
- Pensijos dydžio apskaičiavimas: Planuojama pensijos dydį apskaičiuoti iš paskutinių 15 tarnybos metų. LTPF siūlo sutrumpinti šį laikotarpį, kad būtų užtikrintas optimaliai maksimalus pensijos dydis.
- Pensijos dydis: Norima, kad pensijos dydis būtų 2,5 proc. darbo užmokesčio už vienus tarnybos metus ir ne daugiau kaip 70 proc. paskutinio darbo užmokesčio į rankas. LTPF nuomone, tai dar vienas argumentas, dėl ko reikia trumpesnio laikotarpio, iš kurio būtų skaičiuojama pareigūno pensija.
- Teisė į pensiją: Norima, kad teisė į pensiją būtų įgyjama kartu su vadinamu statutiniu amžiumi, t.y. sulaukus 55 arba 60 metų. LTPF nesutinka su tokiu siūlymu, būsimoje reformoje negali likti jokio „tuščio“ laikotarpio.
Taip pat planuojama valstybinę pensiją mažinti socialinio draudimo pensijos dydžiu ir nustatyti pensijos grindis, kurios būtų siejamos su asmens įgytu tarnybos stažu, nustatant, kad buvusiems pareigūnams, turintiems reikiamą stažą pensijai gauti būtų mokama ne mažesnė, kaip 350 eurų pensija, kuri būtų indeksuojama kiekvienais metais tokiu pačiu principu, kaip ir socialinė pensija.
„Verslo pulsas“: Pensijų reforma. Estiškos pamokos Lietuvai – ar pasimokysime?
NPPSS ir LPPS susitikimas su Seimo nariais
Vakar LR Seime įvyko Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) vadovo Sauliaus Džiauto ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos (LPPS) pirmininkės Romos Katinienės susitikimas su Seimo nariu Karoliu Neimantu ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotoja, Seimo nare Jūrate Zailskiene. Susitikime buvo aptartos statutinių pareigūnų valstybinių pensijų problemos.
Taip pat skaitykite: Pensijos už tarnybos metus
Diskusija vyko Seimo nario iniciatyva, jis mato neatidėliotinai spręstinų problemų Pareigūnų valstybinių pensijų pakeitimo įstatyme.
NPPSS pirmininkas Saulius Džiautas kėlė klausimų dėl dabartinių pareigūnų jau gaunamų pensijų indeksavimo, dėl pensijos dydžio skaičiavimo. Seimo narys K. Neimantas siūlė siekti „iš šešėlio ištraukti“ į pensiją išėjusius pareigūnus, kurie gauna priedą prie pareigūnų pensijos, skiriamą tik tuo atveju, jei pareigūnas niekur nedirba.
LPPS pirmininkė Roma Katinienė ir LPPS teisininkas Karolis Likas įsitikinę, kad pareigūnų pensijų problemą reikia spręsti kompleksiškai ir iš esmės. Roma Katinienė: „Padidinus jau dirbančių pareigūnų darbo užmokestį, padidėtų ir pensijos, nes jos skaičiuojamos nuo atlyginimo. Kai vidaus reikalų sistemoje trūksta daugybės pareigūnų, darbo užmokesčio kėlimas iškart spręstų ne vieną problemą, o kelias: į sistemą ateitų dirbti daugiau pareigūnų, jaunimas mieliau rinktųsi darbą policijoje, mažėtų darbo krūvis jau dirbantiems policijos pareigūnams, didėtų profesijos prestižas, o tuo pačiu padidėtų ir pareigūnų senatvės pensijos.“
LPPS pirmininkė kėlė klausimą ir dėl pareigūnų reabilitacijos problemų: eilė sveikatos atkūrimo paslaugoms šiuo metu siekia iki 2 metų, o pareigūnų pensinis amžius ilgėja - anksčiau ar vėliau jis, kaip ir daugelyje Europos šalių, pasieks 55-erius metus.
Kitas susitikimas numatytas balandžio 1 dieną.
Taip pat skaitykite: Palyginimas: pareigūnų pensijos Baltijos šalyse
Kompensacijos ir lygiateisiškumo principas
Dirbantiems buvusiems pareigūnams pensijos buvo sumažintos iš viso triskart ir iki šiol negrąžintos į buvusį lygį. Tai valstybė šiuo atveju tų žmonių atžvilgiu nelabai sąžininga, nes yra Konstitucinio Teismo sprendimas, išaiškinantis, kad tai, kad pensininkas dirba, negali būti priežastimi jam mažinti pensiją.
Esu įsitikinęs, kad taip pažeidžiamas žmonių lygiateisiškumo principas - kariai, statutiniai valstybės tarnautojai turi teisę į pensiją anksčiau nei kitų profesijų atstovai, nes jiems keliami griežti kvalifikacijos, fizinio pasirengimo ir sveikatos reikalavimai, kuriems atitikti ne vieną dešimtmetį - nelengva, kartais ir neįmanoma.
Vidaus reikalų ministerija priėmė sprendimą buvusiems pareigūnams neišduoti pažymų apie prarastas pajamas dėl pensijų mažinimo, kad jie negalėtų kreiptis į teismą. Pirmiausia, taip pažeidžiamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, įpareigojantis institucijas, tvarkančias asmens duomenis, asmenų prašymu tuos duomenis pateikti.
Kitos aktualijos
Birželio 5 d. LPVA valdyba susitiko su policijos generaliniu komisaru.
Esu įsitikinęs, kad pirminės grandies policijos pareigūno alga turėtų būti nuo 2000 litų „į rankas". Toliau sulig kiekvienu karjeros laipteliu atlyginimas turėtų didėti.
Išrinkta LPVA valdyba. Be valdybos, darbą pradėjo ir keli komitetai: Socialinių garantijų ir teisės, Plėtros (vystymo) komitetui, Tradicijų komitetas, Projektų komitetas, Komunikacijos komitetas.
Kalbant apie Lietuvos policijos tradicijų puoselėjimą, reikėtų paminėti tai, kad rūpinamės, jog mūsų asociacijos nariai buvę pareigūnai galėtų per oficialius renginius vilkėti policijos uniformą.
Šiuo metų mūsų organizacijoje - apie 100 narių. Norint tinkamai atstovauti veteranams, ginti jų interesus, nepakanka vieno centrinio padalinio, tad esame numatę plėstis į apskritis, plėtros klausimais rūpinsis V. Grigaravičius. Esame numatę bendrai veiklai jungtis su kitomis panašių tikslų turinčiomis organizacijomis - pareigūnus vienijančiomis profesinėmis sąjungomis, Tarptautine policijos asociacija ir pan.
LPVA - ne politinė, ne statutinė visuomeniniais pagrindais veikianti organizacija; mus, lygiateisius jos narius, vienija bendra praeitis ir atsidavimas policijos pareigūno profesijai.
tags: #pareigunu #pensijos #atstatymas