Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnis ir kiti teisės aktai reglamentuoja įstatymų leidybos ir teisės aktų galiojimo tvarką šalyje. Įstatymas dėl Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos, taip pat LR teritorijoje galiojančių teisės aktų, priimtų iki 1990 m., nustato teisinį pagrindą tam tikriems istorinio laikotarpio įvykiams ir teisės aktams.
LR Prezidento įstatymo 6 straipsnis ir nutarimas dėl LR Prezidento rinkimų paskyrimo 1997 m. gruodžio 21 d. reglamentuoja prezidento rinkimų procesą. Seimo nutarimai dėl įstatymų ir Seimo aktų projektų, pateiktų Seimui iki 1999 m., Seimo narių grupių sudarymo, Seimo komitetų narių skaičiaus ir kitų organizacinių klausimų yra svarbūs Seimo veiklos užtikrinimui.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei LR prokuratūros reformavimo“ 6, 7 straipsniai nustato teismų sistemos struktūrą ir prokuratūros reformos principus. Konstitucinio Teismo įstatymo 26 straipsnis reglamentuoja Konstitucinio Teismo veiklą.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo keitimo įstatymai ir nutarimai dėl Aukščiausiosios Tarybos 1989 m. liepos 5 d. deklracijos yra svarbūs vietos savivaldos ir valstybinės valdžios institucijų veiklai.
Pensijų pertvarka: ką svarbu žinoti
Gyventojų ir būstų 1999 metų visuotinio surašymo įstatymas, Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymas, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 62 straipsnis ir Pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymas yra svarbūs demografinės situacijos, informacijos sklaidos ir socialinės apsaugos klausimams.
Taip pat skaitykite: Pensijos už tarnybos metus
Koncesijų įstatymo keitimo įstatymai, Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo straipsniai ir Metrologijos įstatymo 18 straipsnis reglamentuoja ekonominės veiklos sritis.
Krašto apsaugos tarnybos įstatymo keitimo įstatymai ir Baudžiamojo proceso kodekso keitimo įstatymai yra svarbūs krašto apsaugos ir teisėsaugos sistemoms. Įstatymas dėl laisvosios prekybos sutarties tarp Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos Jungtinio komiteto rezoliucijos Nr.1/97 "Dėl laisvosios prekybos sutarties tarp Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos, pasirašytos 1993 m." reglamentuoja tarptautinius prekybinius santykius.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) yra viena iš seniausių politinių partijų Lietuvoje, kurios ištakos siekia 1905 metus. Ilgametė partijos istorija įpareigoja puoselėti tradicinę šeimą, papročius, kalbą, kultūrą ir kitas pamatines lietuvių tautos vertybes. LVŽS politikoje socialinis teisingumas ir socialinė parama yra esminiai, kuriant sąžiningą ir lygią gerovės visuomenę.
Švietimas turi būti prieinamas visiems, visi vaikai ir jaunimas privalo turėti vienodas galimybes gauti kokybišką išsilavinimą, nepriklausomai nuo jų tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios ar kitų aplinkybių. Teisė į sveiką, ilgą ir aktyvų gyvenimą yra esminė žmogaus teisė. Todėl LVŽS sveikatos apsaugos ir sveikatinimo politika siekia išsaugoti žmonių sveikatą, kurti tvarią, prieinamą ir kokybišką sveikatos priežiūros sistemą Lietuvoje.
Tačiau realybė kartais skiriasi nuo idealų. Šiandien daugelis neturi galimybių ne tik pakeliauti, bet ir normaliai pasirūpinti savo sveikata, gyvena nuo pensijos iki pensijos, skaičiuoja centukus. Daugeliui tenka prašyti, kad valstybė grąžintų nusavintą valstybinės pensijos dalį.
Taip pat skaitykite: Palyginimas: pareigūnų pensijos Baltijos šalyse
Artinosi 1990-ieji. Kadangi didžiąją dalį gyvenimo buvau susietas su kariniais reikalais, tarnavau sovietinės armijos aviacijos daliniuose, kariniuose komisariatuose, žinojau mobilizacinį darbą, išėjęs į atsargą, laukiau momento, kada galėsiu būti naudingas savo bundančiam kraštui. Tuo metu dirbau Marijampolės kino direkcijoje direktoriumi, gaudavau algą ir papulkininkio pensiją.
1989 m. lapkričio 18d. Vilniuje vykusioje Lietuvos atsargos karininkų sąjungos (LAKS) steigiamojoje konferencijoje iš Marijampolės dalyvavome 3 atsargos papulkininkiai: T. Lastauskas, K. Kubertavičius ir aš, V. Kadžys. 1989 m. žiemą įkūrėm Marijampolės LAKS skyrių. Pirmininku išrinko mane. Be anksčiau minėtų atsargos karininkų į skyriaus sudėtį įėjo Miesto tarybos pirmininkas B. Bajarkevičius ir Šaulių vadas ats. ltn. V. Urbonavičius. Buvo nelengva. Tuo metu mieste ir rajone veikė 2 desantiniai pulkai, pasienio komendantūra, kariniai daliniai, karinis komisariatas. Važinėjo sovietinė karinė technika.
Viena iš pirmųjų LAKS veiklų buvo dalyvavimas karinio komisariato šaukimo komisijos darbe, siekiant išaiškinti diskriminacijos ir nestatutinių santykių faktus tėvynainių karių atžvilgiu. Man buvo pavestas šis darbas. Dalyvavau Jaunuolių karinės tarnybos reikalų komisijoje prie LR PREZIDIUMO, kuriai vadovavo AT deputatas V. Šadreika, pasitarimuose Vilniuje. Tai nebuvo rezultatyvus darbas. Nebuvo etatinių darbuotojų.
Kai 1990-05-24 nutarimu N 178 LR Vyriausybė, vadovaujama Kazimieros Prunskienės, įkūrė Krašto Apsaugos Departamentą (KAD) ir Lietuvą suskirstė į 7 zonas, buvo įkurti KAD skyriai, miestų ir rajonų savivaldybėse atsirado etatiniai darbuotojai-instruktoriai. Tai jau buvo tikros karinių komisariatų užuomazgos. Marijampolės zonos skyriaus viršininku buvau paskirtas 1990-06-18. Skyriaus darbuotojais tapo Marija Burdulienė ir Žydronė Karčiauskienė.
1990 m. vasaros pabaigoje ir rudenį LAKS nariais Marijampolės skyriuje tapo K. Kabaila, A. Ridikas, V. Velioniškis, S. Baublys, Č. Paleckis, A. Mieliauskas, J. Uogintas, G. Kopalinskas, A. Sakalauskas, J. Žališkevičius, E. Botyrius ir kt. Marijampolės rajono instruktoriumi 1990-09-03 buvo paskirtas ats. kapitonas Vitas Velioniškis, Šakių r. instruktoriumi 1990-08-08─ ats.vyr.ltn. Gintaras Dubickas, Jurbarko r.─1990-09-14 - ats.vyr.ltn. Algirdas Genys, Vilkaviškio r. 1990-07-01-ats.kapitonas Jurgis Kiunas, Marijampolės miesto ─1990-12-03-Gintautas Kopalinskas. Darbas zonos skyriuose suaktyvėjo.
Taip pat skaitykite: Nauji pareigūnų pensijų įstatymai
1990 m. rudenį ir žiemą suformavome pasienio užkardas Marijampolės, Vilkaviškio, Šakių ir Jurbarko rajonuose. Tai buvo pirmi valstybės sienų saugotojai ─ beginkliai, neaprengti, be susisiekimo priemonių. Nors pasienio apsaugos tarnyba (PAT) turėjo savo vadovybę Vilniuje, tačiau pradžioje daugelį PAT darbo klausimų teko spręsti KAD zonos skyriuje.
Artėjo 1991 m. sausio įvykiai. Visur jautėsi įtampa. KAD iš zonų prašė ginklų, šovinių, žmonių budėjimui prie AT. Aiškių ir konkrečių įsakymų iš KAD vadovybės tuo metu nebuvo. Sovietinė kariuomenė tuo metu blokavo kelius, todėl ginklų bei šaudmenų gabenimas į Vilnių buvo ypač pavojingas.
Nepamirštama visam gyvenimui išliks 1991m. sausio 13-oji. Neramios žinios apie sovietinės kariuomenės judėjimą, žuvusius ir sužeistuosius, skausmas, pyktis, pasiryžimas ginti Lietuvą apėmė kiekvieną… Skyriuje budėjome visą naktį. Į aikštę prie savivaldybės rinkosi žmonės, sekėme desantininkų judėjimą.
1991-03-31 į Vilnių KAD gen. direktoriaus pavaduotojo p. J. Gečo reikalavimu nuvežiau 5 tuo metu savanorius kandidatus, pareiškusius norą tarnauti KA struktūrose (SKAT). Keturi iš penkių buvo bedarbiai. Visi buvo priimti ir paskirti vadovaujančioms pareigoms.
Deja, šampano taurės gerti man neteko. Ponas V. Česnulevičius „pamiršo“ pristatyti kelis buvusius sovietinius karininkus karinio laipsnio suteikimui. Jų tarpe - dviejų apskričių komendantai: Klaipėdos apskrities Č. Norkus ir aš - Marijampolės. Tik po 2 savaičių, iškviestas į eilinį pasitarimą, sužinojau apie padarytą „klaidą“, neva užmirštą perskaityti įsakymą, suteikiantį man ir Č. Norkui atsargos pulkininko-leitenanto laipsnį. Tuo metu iš KAM buvo atleistas LAKS pirmininkas pulkininkas Kairys, A. Maslauskas ir kt. LAKS įkūrėjai.
Tai matydamas 1993-01-28 d. aš parašiau prašymą KA ministrui išleisti mane į atsargą, tikėdamasis išsaugoti apskrities komendantūrų darbuotojus. Deja, mano norai neišsipildė. Daugelis tarnautojų ir karininkų greitu laiku neteko darbo. Ir tada,ir dabar sakau, kad Lietuva nesukaupė tiek karinės galios, kad užtikrintų jos saugumą, t.y., nesukūrė pakankamo skaičiaus veikiančios kariuomenės, neparuošė rezervo, neturi šiuolaikiškos, modernios karinės technikos.
O kol kas aš turiu kitą klausimą valdžiukei: kur dingo mano valstybinės pensijos dalis -1703,95 eurai - neišmokėta už 2010-2013 metus? 2018-01-19 kaip kariškis kreipiausi į LT Kariuomenės gynybos štabą. Gavau karišką atsakymą. Buvo išvardytas užtarnautos pensijos dydis, stažas ir, jeigu aš manau, kad valstybės institucija ar jos pareigūnai savo veiksmais pažeidžia mano teises, turiu teisę skųsti tokius veiksmus. Ačiū kariuomenės gynybos štabo viršininkui. Aš - ne skundikas. Ieškau toliau.
2018-12-05 gaunu iš kariuomenės GŠ Personalo valdybos viršininko „Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo 2010-2013 m.“ suvestinių duomenų lentelę. Rašau toliau prašymą VSDFV Utenos skyriaus vadovui. Atsakymą gavau iš Panevėžio VSDFV skyriaus ─ pensijų grąžinimo klausimas nebus nagrinėjamas. Ir galų gale 2021-10-17 rašau prašymą LR Seimo Socialinės apsaugos ir Darbo komiteto pirmininkui gerb. Mindaugui Lingei „Dėl nusavintų pareigūnų ir karių pensijų grąžinimo“ klausimo įtraukimo į 2022m. biudžeto projekto svarstymą. Atsakymo kol kas negavau.
Praėjusios Seimo kadencijos tuometinė konservatorių ir liberalų koalicija, vykdydama taupymo politiką, ryžosi neįtikėtinam žingsniui - nusprendė sutaupyti labiausiai pažeidžiamų šalies gyventojų sąskaita. Neradę teisingesnio sprendimo krizės akivaizdoje, negailestingai nurėžė socialinio draudimo ir valstybines pensijas, sumažino pensijas dirbantiems pensininkams, sumažino šalpos pensijas, vaiko pinigus, motinystės pašalpas.ir kt. socialines išmokas. Vėliau, jau pasikeitus valdžiai, Konstitucinis Teismas šį sprendimą pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai ir nurodė grąžinti pensijas į buvusį lygį bei išmokėti kompensacijas už nurėžtąją dalį.
Pensijos grąžintos beveik pusei milijono pensininkų ir neįgaliųjų. Šiemet buvo paskutinis etapas: 2014 metais išmokėta 20 procentų, 2015 metais - 40 procentų, 2016 metais - likę 40 procentų. „Šiemet birželį apie 84 tūkstančių žmonių pasiekė pirmoji kompensacija - 33 procentai, tiek pat bus išmokama 2017-aisiais, o 2018 metais - 34 procentai“ - sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. „Sodros“ duomenimis senatvės pensijų kompensavimas dirbusiems jų gavėjams pareikalaus apie 120,6 milijonų eurų.
Nuo 2015 metų liepos 1 d. Vyriausybės sprendimu po 3 eurus (10,36 litų) buvo padidinti bazinės pensijos ir einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiai. Atitinkamai paaugo šalpos išmokų dydžiai ir bazinės pensijos dydžio priedas, mokamas kartu su pareigūnų ir karių valstybine pensija už tarnybą. Tai yra pirmas kartas po 2008 metų, kai pensijos bent kažkiek padidintos. Nuo 2016 metų sausio bazinė pensija padidinta dar 4 eurais (nuo 108 eurų iki 112 eurų), ir patvirtintas einamųjų 2016 metų draudžiamųjų pajamų dydis - 445 eurai (vietoj buvusių 434 eurų).
Padidintoms pensijoms iš „Sodros“ biudžeto mokėti 2016 metais papildomai prireikė 74,1 mln. eurų ir apie 11 mln. „2012-aisiais radome didžiulę skylę „Sodros“ biudžete - pensijų mažinimas nelabai ką padėjo, - konstatuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. - Suvaldžius krizę, darbo rinkai stiprėjant, plečiantis, daugėjant investicijų, deficitas pamažu traukiasi. „Sodros“ septynių šių metų mėnesių biudžeto deficitas sudaro 101,6 mln. eurų. Pernai tuo pačiu laikotarpiu biudžeto deficitas buvo 161,8, o 2014-aisiais - net 230,7 milijonų eurų. Išankstiniais duomenimis, visų trijų 2016 metų antrojo ketvirčio mėnesių „Sodros“ biudžeto balansas - teigiamas.
Vietoj dabar naudojamo vidutinio draudžiamųjų pajamų koeficiento bus įvesta apskaitos vienetų sistema, kuri leis papildomą (individualiąją) pensijos dalį labiau susieti su mokamomis įmokomis. Naujuoju įstatymu nustatyta aiški pensijų kompensavimo tvarka pagal darbo užmokesčio fondo 3 praėjusių metų, indeksavimo koeficiento apskaičiavimo metų ir 3 prognozinių metų pokyčius. KRENTANT EKONOMIKAI PENSIJOS NEBUS MAŽINAMOS. 1 vienetas lygus 1 vidutiniam darbo užmokesčiui.
Naujai skiriamų netekto darbingumo pensijų dydžiai bus diferencijuojami pagal 5 proc. intervalų darbingumo lygio procentus. „Tai leis išvengti didelių netekto darbingumo pensijų dydžių „šuolių“, bus daugiau teisingumo, - pabrėžia Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. - Pagal dabar galiojančią pensijų apskaičiavimo tvarką, žmogui nustačius 5 proc. mažesnį netektą darbingumą, pavyzdžiui, vietoj 60 proc. nustatytas 55 proc. netektas darbingumas, pensija sumažėja dvigubai“.
Pagal naują tvarką netekto darbingumo lygis ir pensijos dydis skirstysis 5 proc.
Stasė Mažuolienė:„Prisipažinsiu, dar rankos nepriėjo - gerai neišnagrinėjau visų naujovių. Asmeniškai man jau nėra labai aktualu - esu pensininkė, o mano didelė dalis stažo - „tarybinis“. Kadangi esu dirbanti pensininkė, teigiamai vertinu tai, kad su naujuoju įstatymu, kas beateitų į valdžią, jau nebebus galimybių mažinti pensijų žmonėms vien todėl, kad jie dirba. Tokį valdžios taupymą patyriau, buvo skaudu.
Violeta Čepukova:„Man iki pensijos dar pora dešimtmečių, bet, kaip sakoma, roges reikia ruošti vasarą... Taigi ir Sodros įstatymų pakeitimais domiuosi. Manau, įstatymo pataisos ir Sodros reforma labai savalaikė, delsti negalima buvo, kai sklinda kalbos iš politikų, ekonomistų lūpų apie galimą Sodros sistemos žlugimą. Žmonėms tai baisu - juk didžioji dalis pensijos, o kai kam ir visa, turės būti mokama iš Sodros, jau nekalbant apie tuos, kuriems Sodros išmoka - vienintelis pragyvenimo šaltinis. Todėl puiku, kad Seimas, nepaisant artėjančios kadencijos pabaigos, ryžtingai priėmė pataisas.
Į mitingą prie parlamento žmonės atėjo su plakatais: „Taip darbo vietų kūrimui“, „Taip darbuotojų teisėms“, „Už socialinį dialogą“ ir t.t. Mitingo šūkis - „Svarbiausia - žmogus. „Mes pamatėme, kad realiai situacija beveik nepasikeitė. Vienintelis dalykas - sausio 1 d. buvo minimalios algos padidėjimas. Tačiau nei darbo užmokestis, nei socialinės išmokos, nei bedarbio pašalpa nedidėjo. Ar mes esame tarp tų žmonių, kurie yra svarbiausi? (...) Todėl mes šiandien reikalaujame didinti minimalią algą, sukurti tokią darbo užmokesčio sistemą, kuri būtų įteisinta įstatymuose, kad už nekvalifikuotą darbą būtų mokamas minimalus darbo užmokestis, o už kvalifikuotą - ne. Taip pat reikalaujame atkurti pensijas, paruošti nusavintų pensijų grąžinimo tvarką“, - kalbėjo A.
„Vidaus reikalų ministras turėtų prisiminti savo žodžius, kuriais jis žadėjo atstatyti pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetininkų užmokesčių bazinius dydžius. (...) Lygiai taip pat ir Seimo Pirmininkas bei Premjeras žadėjo nedarbingumo mokėjimo tvarkos atstatymą, kad žmonėms nereikėtų sergantiems eiti į darbą, kad jie galėtų sirgti. (...) Deja, mes nieko neturime ir nieko negavome. Jeigu Vyriausybei ir Seimui paprastesnė dialogo forma yra aikštėse, tai mes pasirengę mitinguoti ne vieną kartą, kad tie reikalavimai būtų įgyvendinti“, - tikino A.
Paklausus apie tai, jog kelios profesinės sąjungos žada streikus, A. „Lietuvoje yra sukurta tokia teisinė bazė, jog visuotiniai streikai yra negalimi. Mūsų šalyje yra uždraustas solidarumo streikas (kai streikuoja kitą visuomenės grupę palaikantys darbuotojai - ELTA), o be solidarumo streiko visuotinis streikas yra negalimas. Visose ES šalyse yra leidžiami solidarumo streikai. Profesinės sąjungos vis dėlto būtų linkusios derėtis, kad algos didinimui būtų leista pasiruošti, taip pat, kad minimali alga būtų didinama ne visoje Lietuvoje, o tik tam tikruose regionuose.
Š. m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Baltojoje salėje vyko mokslinė - praktinė konferencija "Pareigūnų socialinės garantijos. Nusavintų pareigūnų pensijų grąžinimas". Konferencijos atidaryme dalyvavo ir sveikinimo žodį tarė vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas. Konferenciją savo pranešimu pradėjo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Teisės departamento teisėjo padėjėja Monika Lapukaitė. Antroje konferencijos dalyje buvo kalbėta apie pareigūnų ir karių, įšėjusių į pensiją integracijos į darbo rinką problemas ir jų sprendimo būdus. Pranešėjas dr.
Visas kompensavimas bus užbaigtas per ateinančius dvejus metus. 2015 ir 2016 m. Planuojama, kad šis procesas prasidės š.m. Vyriausybė nesutiko į įstatymo projektą įrašyti, kad kompensacijos mokamos ir per pastaruosius kelerius metus mirusių pensininkų giminėms ar artimiesiems. Iš viso pensijoms kompensuoti reikės apie 450 mln. Lt. Šiemet išmokėjus 90 mln. Lt, kitąmet ir 2016-aisiais tam prireiks dar po 180 mln.
„Be to, Vyriausybė nusprendė, kad nukeliam kompensacijų už sunkmečiu sumažintą darbo užmokestį aukštiems valstybės pareigūnams tvarkos nustatymą. Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad ieškant sprendimo dėl atlyginimų kompensavimo, būtina atsižvelgti į esamą šalies ekonominę padėtį ir valstybės įsipareigojimus. Todėl Vyriausybė pritarė sprendimui iki 2015 m. gegužės 1 d. atidėti sumažinto darbo užmokesčio patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimą.
Apibendrinant, nusavintų pareigūnų pensijų grąžinimo klausimas Lietuvoje yra sudėtingas ir apima teisinius, politinius bei socialinius aspektus. Nors dalis pensijų jau buvo kompensuota, vis dar lieka neišspręstų problemų ir iššūkių, reikalaujančių tolesnio dėmesio ir sprendimų.
Kompensacijos gavėjų kategorijos ir išmokėjimo etapai:
| Gavėjų kategorija | Išmokėjimo etapai | Pastabos |
|---|---|---|
| Senatvės pensininkai | 2014 m. - 20%, 2015 m. - 40%, 2016 m. - likę 40% | Beveik pusei milijono pensininkų ir neįgaliųjų |
| Dirbę pensininkai | 2016 m. birželis - 33%, 2017 m. - 33%, 2018 m. - 34% | Apie 84 tūkstančius žmonių |
tags: #nusavintu #pareigunu #pensiju #grazinimas