Lietuvoje senatvės pensijos yra mažiausios Baltijos valstybėse. Tačiau, kitaip nei kaimynystėje ir daugelyje kitų ES šalių, pas mus jos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.
Vidutinės senatvės pensijos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra atitinkamai 255 Eur, 295 Eur ir 381 Eur.
Latvijos Socialinio draudimo agentūros Pensijų skyriaus vadovė Baiba Felsberga paaiškino, kad šioje šalyje pensijos apmokestinamos 23 proc. gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Jis taikomas tai daliai, kuri viršija 235 Eur sumą. Pavyzdžiui, jeigu latviui pensininkui priskaičiuota 300 Eur pensija, jam faktiškai bus sumokėta 14,95 Eur mažiau (300 - (300 - 235) x 23 proc. = 285,05 Eur).
Estijos Socialinio draudimo valdybos komunikacijos vadovė Kaili Uusmaa informavo, kad šioje šalyje pensijoms taikomas 20 proc. gyventojų pajamų mokestis. Maksimali suma, kuriai jis netaikomas, yra 395 Eur. Taigi jei estui bus priskaičiuota, pvz., 500 Eur pensija, jam faktiškai bus išmokėta 21 Eur mažiau. (500 - (500 - 395) x 20 proc. = 479 Eur). Latvijoje GPM nuo gaunamos pensijos moka beveik 208 tūkst. asmenų, o Estijoje - 152 tūkst.
Lietuvoje senatvės pensijos neapmokestinamos. Be to, Lietuvoje kai kurios gyventojų grupės gali gauti kelias pensijas. Pvz., senatvės ir valstybinę teisėjo pensiją arba senatvės kartu su pareigūnų ir karių pensija. Pastarosios rūšies pensija šiuo metu mokama beveik 20 tūkst. asmenų, o vidutinis jos dydis yra beveik 270 Eur. Teisėjų valstybines pensijas gauna 170 asmenų, vidutinis jos dydis - per 907 Eur.
Taip pat skaitykite: Kompensacijos už nusavintas pensijas
DELFI paklausė už mokesčių politiką atsakingos Finansų ministerijos, kodėl pensijoms Lietuvoje netaikomas gyventojų pajamų mokestis. Jos specialistų komentaras buvo toks: „Gyventojų pajamų mokesčio požiūriu, Lietuvoje pensijos taip pat laikomos gyventojų pajamomis, tačiau jos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Finansų ministerija nėra siūliusi apmokestinti pensijas GPM, nes, įvertinus esamą pensijų dydį Lietuvoje, manytina, kad tokiam siūlymui kol kas netinkamas laikas“.
Kiekvienos valstybės pasirinkimas
Vilniaus universiteto mokslininkė, advokatė Vida Petrylaitė paaiškino, kad ES kiekvienai valstybei paliekama teisė savarankiškai sutvarkyti pensijų sistemą. Kokių nors reikalavimų jai nenumato ir tarptautiniai teisės aktai.
„Pati ES neturi priėmusi visoms valstybėms privalomų standartų, koks, pvz., turėtų būti draudimo stažas pensijai gauti, į kokias pajamas atsižvelgti jas apskaičiuojant, galų gale koks turėtų būti pensinis amžius. Dėl to kiekviena valstybė pradėjusi kurti teisinę sistemą pasirenka savo pensijų sistemą. Nors Lietuva, Latvija ir Estija turi bendrą praeitį ir tarybinių metų sistemų patirtį, jos pasirinko skirtingus skaičiavimo variantus. Pensijų dydžiai galbūt priklauso ir nuo bendros ekonominės padėties valstybėje. Jei Estija ir dabar jau Latvija lenkia Lietuvą daugeliu ekonominių rodiklių, jose ir pensijų finansavimas geresnis“, - svarstė teisininkė.
Ji pripažino, kad teisine prasme, pvz., pagal Civilinio proceso kodeksą, kuriame kalbama apie antstolių vykdomą skolų išieškojimą, pensijos prilyginamos darbo užmokesčiui ir nuo jų gali būti išieškoma skola tokiomis pačiomis taisyklėmis. Taigi, teoriškai pensijos gali būti laikomos kaip kompensacija praradus darbo užmokestį.
„Daugelyje valstybių iš tikrųjų senatvės pensijos yra apmokestinamos arba gyventojų pajamų mokesčiu, arba gali būti sveikatos draudimo įmokomis, kurios skiriamos kaip atskiras mokestis. Šiuo požiūriu Lietuva gali priimti bet kokį sprendimą. Galbūt apmokestinimas nesvarstomas dėl žemo pensijų lygio, nes jas apmokestinus šios gyventojų pajamos dar sumažėtų“, - komentavo advokatė.
Taip pat skaitykite: Pensijos už tarnybos metus
Be kita ko, ji atkreipė dėmesį, kad dabar visi pensijų gavėjai valstybės lėšomis draudžiami sveikatos draudimu.
„Taigi galime sakyti, kad mūsų pensijų perkamoji galia padidinama, nes prie jos prisideda tai, ko pensininkams nereikia tiesiogiai mokėti. Jeigu nuo pensijos nuskaičiuotume dar 9 proc. sveikatos draudimui, jų perkamoji galia dar labiau sumažėtų“, - svarstė teisininkė.
Paklausta, ar būtų tikslinga GPM taikyti kelias pensijas gaunantiems asmenims, ji teigė, kad toks sprendimas galimas: „Galėtume kalbėti ne apie gaunamų pensijų skaičių (per įvairias pensijų sistemas dabar galima gauti ir dvi, ir tris pensijas viena jų būtų socialinio draudimo kitos iš valstybinių pensijų sąrašo), bet galbūt apie bendrą jų sumą.
Pvz., galima būtų nustatyti, kad neapmokestinama tam tikra suma, o ją viršijanti dalis, pavyzdžiui, viršijanti pusantro vidutinio atlyginimo - apmokestinama. Tai būtų panaši analogija kaip su apmokestinamomis pajamomis. Apskritai ta valstybinių pensijų sistema šiek tiek iškreipia bendrą pensijų sistemą, nes kai kurie asmenys gali gauti dvi tris pensijas. Bet mūsų įstatymai jas numato ir per tam tikrą laiką susiformuoja teisėti gyventojų lūkesčiai“.
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis išskiria kelias priežastis, dėl ko Lietuvoje senatvės pensijos yra palyginti mažesnės nei kaimyninėse šalyse. „Lietuva jau daug metų turi rimtų problemų šioje ir kitose srityje - valstybės funkcijų, kurios būtų finansuojamos surenkamais mokesčiais, apsižiota daug, bet finansavimas joms - neadekvatus“, - sakė jis.
Taip pat skaitykite: Nauji pareigūnų pensijų įstatymai
Ekonomisto teigimu, dėl didelės šešėlinės ekonomikos, daugelio mokestinių lengvatų ir išlygų Lietuvoje surenkama palyginti nedaug mokesčių ir jų neužtenka didesnėms pensijoms ir kitoms išlaidoms.
„Iki šiol politikai geriausiu atveju tik konstatuodavo, kad mokesčių įplaukų ir BVP santykis yra mažas. Užsienyje jie tuo giriasi, atseit, pas mus maži mokesčiai, atvažiuokite ir investuokite. O čia, viduje guodžiasi, kad „valstybės finansinės galimybės menkos“, todėl nieko negalima padaryti, žmonės tegul kapstosi patys“, - svarstė R. Kuodis.
Kita vertus, jo įsitikinimu, būtų kur kas daugiau paskatų mokėti „Sodros“ įmokas, jeigu šios būtų apskaitomos kaip gyventojų pinigai asmeninėje sąskaitoje. Kitaip tariant, šios įmokos turėtų būti ne mokesčiu, o labiau taupymo instrumentu. Tada ir pensijas būtų galima mokėti daugiau atsižvelgiant į faktinį kiekvieno įnašą.
„Senatvės pensijos nelaikytinos gyventojų pajamomis. Tai yra jų sukauptos santaupos. Dėl to pensijos neturėtų būti apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu“, - įsitikinęs ekonomistas.
Jo teigimu, nė vienam gyventojui neturėtų būti mokamos dvi pensijos - pvz., senatvės pensija ir kartu teisėjo arba pareigūno pensija. Turėtų būti viena pensija visiems, kuri priklausytų ne nuo profesijos, o per visą gyvenimą sumokėtų įmokų.
Estijos ekspertai - Lauri Leppikas iš Talino universiteto ir darbo ir socialinės politikos analitikas Magnusas Piiritsas - atliko Lietuvos valstybinių pensijų tyrimą ir išvados neguodžiančios: neteisybė, atskirtis, neaiškūs kriterijai ir blogos paskatos. Išmokų dydžiai ir skyrimo kriterijai itin skiriasi, o pareigūnai vidutiniškai sulaukia 47 metų - ir jau pensininkai.
Atsižvelgusi į EK užsakymu atliktą studiją, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pradeda diskusijas, kaip būtų galima tobulinti valstybinių pensijų sistemą. Pirmiausia būtų atliekami skaičiavimai ir vertinimai, o pasiūlymai bus teikiami diskusijoms su visomis grupėmis. Svarstoma galimybes valstybines pensijas netgi paversti kaupiamomis - panašus modelis veikia Estijoje.
„Valstybinės pensijos visuomenėje dažnai vertinamos kaip privileginės, nes jos - papildomos, mokamos tik tam tikrų profesijų atstovams, už nuopelnus ir pan. Abejotina, ar galiojantis atskirų rūšių labai skirtingas valstybinių pensijų teisinis reglamentavimas atitinka socialinės darnos, teisingumo, proporcingumo principus. Todėl Lietuvos valstybinių pensijų sistemą būtina pertvarkyti“, - vertina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Sulaukus įprasto pensinio amžiaus, kuris šiuo metu siekia yra 62 m. ir 4 mėn. moterims, o 63 m. ir 8 mėn. vyrams, mokama pagrindinė senatvės pensija iš „Sodros“ o valstybinė pensija būna antra, nors neretai ji būna ir didesnė.
Šiuo metu Lietuvoje valstybines pensijas gauna daugiau nei 100 tūkst. žmonių. Tai buvę pareigūnai, teisėjai, mokslininkai, nusipelnę ar nukentėję asmenys, iš valstybės biudžeto taip pat mokamos kompensacinės išmokos kūrybiniams darbuotojams ir rentos buvusiems sportininkams bei signatarams. Atskirų rūšių valstybinės pensijos šalyje skiriamos labai skirtingai: skiriasi dydžiai, apskaičiavimo principai, skyrimo ir mokėjimo sąlygos.
SADM kreipėsi į Europos Komisiją (EK), dėl pagalbos: dėl išorinių ekspertų pagalbos įvertinant valstybinių pensijų sistemą bei pateikiant pertvarkos rekomendacijas. Taip pat ir dėl galimybės transformuoti valstybines pensijas į profesinių pensijų kaupimą.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė tikina, kad jau gaunantieji valstybines pensijas gali būti garantuoti, kad niekas nesikeis - pensinės teisės garantuojamas. Tačiau ir konkrečių siūlymų dėl sistemos pertvarkos kol kas nėra - vyks tik diskusijos.
„Valstybinės pensijos kaip atskira pensijų dalis - jau seniai buvo diskutuojama, kodėl ji egzistuoja, ar ji teisinga. Ir visos vyriausybės iš esmės bando revizuoti tą sistemą ir žiūrėti, ar iš tiesų ją reikia tobulinti ir keisti“, - sako E.Radišauskienė. Anot jos, tyrimas parodė, kad valstybinių pensijų sistema „pakankamai diversifiktuota, iškreipta, trūksta joje teisingumo“.
„Daryti skubotų sprendimų niekas nesiruošia. Ketinama pagalvoti, kaip būtų galima nuosekliai peržiūrėti, kaip padaryti sistemą tikrai tinkamą: arba ją paversti pensijų sistema, arba reformuoti, kad nebebūtų iškreiptų pensijų“, - kalbėjo E.Radišauskienė.
Mokslininkai pateikė kelias galimybes, nuo radikalių siūlymų apskritai valstybines pensijas naikinti, iki nuosaikesnių sistemų, naikinančių privilegijas. „Šiandien konkrečių pasiūlymų nėra ir jų tikrai nebus, Vyriausybėje jų neplanuojame“, - sako E.Radišauskienė ir paaiškino, kad sistema „turi būti peržiūrėta labai atsargiai, įvertinus visas aplinkybes“.
Valstybinės pensijos Lietuvoje apima itin platų naudų spektrą. Yra labai besiskiriančių tikslų, tinkamumo kriterijų, išmokų taisyklių ir išmokų dydžių.
„Pirmiausia, yra tai, ką galima vadinti profesinėmis valstybinėmis pensijomis - tai nauda, kuri gaunama už buvusį darbą tam tikrose profesijose. Tuomet yra kita kategorija - kuri atlieka visiškai kitokią funkciją, ji pagrįsta nuopelnais valstybei. Ir trečia kategorija - kompensacinio pobūdžio ir daugiausia susijusi su buvusiomis Sovietų sąjungos represijomis“, - tris kategorijas valstybinių pensijų įvardijo L.Lepikas.
Netgi profesinių pensijų kategorijoje yra didelių skirtumų tarp pensinio amžiaus, darbo trukmės laikotarpių, išmokų nustatymo principų, kaupimo normų, išmokų „lubų“, sąlygų ir sankcijų tarp skirtingų profesijų grupių. Tokie skirtumai nėra pagrįsti tyrimais ir nėra susiję su darbo pobūdžiu ar sąlygomis, vertina tyrėjai.
„Išėjimas į pensiją prasideda nuo 40 metų. (...) Tai gerokai žemiau įprasto pensinio amžiaus“, - sako L.Lepikas. Anot jo, yra didžiulių skirtumų tarp išmokų, nuo 60 eurų nukentėjusiesiems nuo okupacijos, iki 1200 eurų per mėnesį Nepriklausomybės Akto signatarams. Tai gali kelti klausimų, ar išlaikoma pusiausvyra tarp teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų, tą akcentuoja ir Konstitucinis teismas.
„Teisės yra tai, ko nusipelnei. O privilegija yra tai, ko nenusipelnei. Kai kurios pensijos primena privilegijas ir pažeidžia proporcingumo principą“, - sako Estijos ekspertas.
Valstybinės pensijos pareigūnams leidžia į pensiją išeiti labai anksti. Vidutinis tokių į pensiją išėjusių asmenų amžius tesiekia 47 metus vyrams ir 53 metus moterims, ir pratęsia buvimą pensijoje atitinkamai 11 metų vyrams, ir 8 metais - moterims, lyginant su įprastais senatvės pensininkais.
Dalis valstybinių pensijų nėra indeksuojamos, tai mažina jas gaunančiųjų perkamąją galią einant laikui, lyginant su indeksuojamomis senatvės pensijomis. Daugiausiai išmokama valstybinių pensijų nukentėjusiesiems nuo represijų - apie 65 tūkstančiams asmenų, jie sudaro 62 proc. valstybinių pensijų gavėjų, tačiau jų vis mažės einant laikui.
Daugiausiai kainuoja pareigūnams ir tarnautojams mokamos valstybinės pensijos - apie 67,5 milijono eurų per metus, tai beveik pusė visų mokamų valstybinių pensijų, tyrime įspėjama, kad nieko nekeičiant ateityje ši dalis smarkiai augs.
„Tokių pensininkų skaičius išaugs nuo dabartinių 13 tūkstančių asmenų iki 35 tūkstančių asmenų iki 2040 metų, dėl žemo pensinio amžiaus ir ilgo išmokų laikotarpio. To pasekmė - išlaidos šiai valstybinių pensijų schemai padidės 1,7 karto ir pasieks 0,24 proc. BVP“, - teigiama apžvalgoje.
Dauguma Lietuvoje valstybines pensijas gaunančiųjų yra pensinio amžiaus arba turintys nedarbingumą, vadinasi, šie gavėjai iš tikrųjų gauna dvi pensijas - socialinio draudimo pensiją ir valstybinę pensiją.
„Kai kurioms paramos gavėjų grupėms, pavyzdžiui, nukentėjusiesiems arba nusipelniusiesiems, valstybinė pensija yra tik socialinio draudimo pensijos priedas, tačiau yra ir tokių valstybinės pensijos gavėjų, pavyzdžiui, teisėjų arba buvusių sportininkų, kurių priedas yra didesnis už socialinio draudimo pensiją, todėl valstybinė pensija tampa pagrindine pensija, o socialinio draudimo pensija - papildoma“, - pastebi ekspertai.
Be to, yra atvejų, kai valstybinės pensijos mokamos asmenims iki pensinio amžiaus, kurie dar negauna „Sodros“ pensijos, pvz., kariai ar pareigūnai. 2016 metais valstybinėms pensijoms išmokėti buvo skirta 135 mln. eurų, o tai yra 5,5 proc. visų tų metų socialinio draudimo pensijoms skirtų lėšų.
Kas gauna antrąsias - valstybines - pensijas
Didžiausią valstybinių pensijų gavėjų dalį sudaro nukentėję asmenys (represijų aukos) - apie 63 proc., profesinės pensijos gavėjų yra apie 23 proc., o nusipelniusiųjų pensijos gavėjų - apie 14 proc.
Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos išėjusiems iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Valstybės saugumo departamento sistemoje, Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, muitinėje tarnavusiems pareigūnams bei profesinės karo tarnybos kariams, ištarnavusiems ne trumpiau kaip 25 metus, taip pat prokurorams, turintiems 20 metų prokuroro stažą.
Teisėjų valstybinės pensijos skiriamos asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, jeigu jie dirbo Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjais bei nuo Lietuvos paskirtais ar išrinktais bet kokio tarptautinio teismo teisėjais ne trumpiau kaip 5 metus.
Mokslininkų valstybinės pensijos skiriamos mokslinį laipsnį ar pedagoginį mokslo vardą ir ne mažesnį kaip 10 metų mokslinio darbo stažą turintiems asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus arba netekusiems 60-100 procentų darbingumo.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas gauna asmenys, pripažinti nukentėjusiais nuo 1939-1990 metų okupacijų (dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių nukentėję asmenys, politiniai kaliniai, tremtiniai ir buvę beglobiai vaikai, priverstiniams darbams išvežti asmenys, asmenys, likvidavę Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius, būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu nukentėję asmenys). Šios pensijos taip pat skiriamos sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus arba netekusiems 60-100 procentų darbingumo asmenims.
Pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinės pensijos skiriamos ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms dalyviams, buvusiems aukščiausiems valstybės pareigūnams, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatams, garbės donorams, motinoms (tėvams), išauginusiems 5 ar daugiau vaikų, olimpinių, parolimpinių arba kurčiųjų žaidynių čempionams ir prizininkams, į parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos sporto šakos rungties pasaulio čempionams.
Kompensacinės išmokos skiriamos tam tikrą laiką (18-30 m.) profesionalioje scenoje išdirbusiems kūrybiniams darbuotojams: baleto artistams ir šokėjams, muzikantams ir solistams vokalistams, choro ir cirko artistams, aktoriams.
Sportininkų rentos skiriamos ypatingai sporto srityje nusipelniusiems ir sportinę karjerą baigusiems asmenims: olimpinių žaidynių čempionams ir prizininkams, parolimpinių arba kurčiųjų žaidynių nugalėtojams, olimpinės sporto šakos olimpinės rungties pasaulio ir Europos čempionams ir rekordininkams.
Signatarų rentos skiriamos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams.