Slaugytojai sudaro didžiausią sveikatos priežiūros specialistų grupę Europos Sąjungoje. Todėl slaugytojų rengimui, kvalifikacijai, nuolatiniam tobulėjimui skiriama daug dėmesio ir lėšų, nes slaugytojų kompetencija yra esminis sveikatos priežiūros sistemos kaitos akcentas, kuris nuolat kelia slaugytojams naujus uždavinius.
Šiandieninė slaugos praktika reikalauja naujų žinių, įgalinančių savarankiškai veikti, atsakyti už savo sprendimus ir jų įgyvendinimą. Keičiasi tradicinio slaugytojo vaidmuo nuo "gydytojo tarnaitės" ar "gydytojo asistento" iki autonomiško specialisto. Slaugytojo veiklos kompetencijos ribos plečiasi.
Šiuolaikinis slaugytojas yra ne tik ligų "aptikėjas" epidemiologas, bet ir sveikatos mokytojas, stebėtojas, šeimos gynėjas, advokatas, tyrinėtojas, koordinatorius, konsultantas, aplinkos keitėjas, kuris veikia kaip "filtras" tarp paciento ir gydytojo. Slaugytojai sugeba dirbti tiek savarankiškai, tiek bendradarbiaujant su kitų profesijų atstovais.
Todėl slaugos specialistų kompetencijos tobulinimo procese būtini nuolatiniai tyrimai, kurie padėtų sukurti sąlygas tobulinti profesinę kompetenciją ir tokiu būdu išplėsti paslaugas bei gerinti slaugytojų teikiamų paslaugų kokybę. Tikslas - įvertinti bendrosios praktikos slaugytojų, dirbančių universitetinėje ligoninėje, kompetencijos realizavimo praktikoje trukdžius.
Slaugytojų Kompetencijos Plėtra: Užsienio Patirtis
Plungės rajono savivaldybės ligoninės medikai, susitikę su „Vakarų Lietuvos medicinos“ kūrybine grupe, teigė, jog Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą vertina „vidutiniškai“: nei labai gerai, nei labai blogai. Diskusija Plungės ligoninėje sukėlė rezonansą.
Taip pat skaitykite: Eilės į socialinės globos įstaigas
Išklausę dr. Audriaus Šimaičio paskaitą apie šiuolaikinę gydytojo darbo sampratą, plungiškiai medikai pranešėją klausinėjo apie mediko darbo Anglijoje ypatumus ir skirtumus. Slaugytojos domėjosi, kokios Jungtinėje Karalystėje dirbančių slaugos specialistų kompetencijos ribos ir pritarė A. Šimaičio nuomonei, kad reikia plėsti Lietuvoje dirbančiųjų kompetenciją.
Anglijoje daugelį darbų barų, įprastų gydytojams Lietuvoje, atlieka būtent slaugytojai. Pavyzdžiui, kardiostimuliatorių patikra patikėta slaugos specialistams. Be to, slaugytojai geriau prižiūri ligonį nei gydytojas - nes jos kruopštesnės, atidesnės, turi daugiau laiko pabendrauti su pacientais.
Plungiškiai išsakė skaitę 2002 metų švedų ekspertų išvadas, kad Klaipėdoje per daug ligoninių, per daug lovų, ir sakė su tomis išvadomis visiškai sutinką. Jie stebėjosi: „Kokia turtinga valstybė Lietuva, jei Klaipėdos ligoninėse dubliuojamos net šešių profilių paslaugos.“
A. Šimaičio pasakojimas sukėlė rezonansą, jog pastaruoju laiku Jungtinėje Karalystėje įvesta tvarka, pagal kurią pacientas negali laukti ilgiau nei 12 savaičių, ir visas eiles toje šalyje tvarko ir reguliuoja sveikatos vadybininkai. Jie laišku praneša pacientui, kur ir kada jis turi atvykti konsultuotis. Beje, pasirinkti gydytojo jis negali, tačiau nesutikdamas su diagnoze ar gydymu, turi teisę reikalauti kito gydytojo specialisto konsultacijos.
Iššūkiai ir Perspektyvos Lietuvoje
„Dauguma mūsų slaugytojų turi aukštąjį išsilavinimą, o savo gabumų negali panaudoti, todėl švaistomos valstybės lėšos“, - sakė vyresnioji slaugos administratorė Violeta Mačiulienė. Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo pakeitimai numato, kad nuo kitų metų slaugytojai turės atlikti daugiau darbų poliklinikose, siekiant mažinti krūvį, tenkantį šeimos gydytojams.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas Lietuvoje
Jie galės pratęsti gydytojo išrašytus vaistus, vykdyti prevencines programas, paskirti ir įvertinti tyrimus. Slaugytojai nori žinoti, ar dėl išaugsiančių ir sudėtingėsiančių darbo krūvių padidės jų algos. Tačiau sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė teigia: pirmiausia darbas, paskui pinigai.
„Šiandien pasakyti, kiek ten Onutė, Petrutė ar dar kuri kita gaus, turbūt per anksti. Paliksime tą nacionalinio reguliavimo, įstaigų kompetencijai. Turbūt reikės ir profsąjungų pagalbos. Bus bendras darbas, - kalbėjo viceministrė. - Nuo slaugytojų dalį darbų nuims slaugytojo padėjėjas.
Tačiau gydymo įstaigų atstovai ir ekspertai abejoja, o kartu ir stebisi tokiomis kalbomis - juk šalyje trūksta 2 tūkst. Lietuvos slaugos specialistų. Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) prezidentė Aušra Volodkaitė įspėja ir dėl darbo organizavimo bei krūvių. Reikia atskirų kabinetų, kur būtų galima kalbėtis su pacientu, kompiuterių.
Tačiau Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas primena, kad kompetencijų suteikimas slaugytojams - specialybės prestižo didinimas. Tačiau prestižo jaukas slaugytojų nežavi - laukiama konkrečių atsakymų. Pasak D. Jankauskienė, slaugytojų mokymams numatyta visokių projektų, bus skirti 27 milijonai kvalifikacijai tobulinti (ne vien slaugytojų).
Tačiau jie ir neprašo - nueis patys. Lietuvos išplėstinės slaugos praktikos asociacijos vadovė Aušra Dubosienė klausia, kada numatyti tie mokymai, apie kuriuos kalba ministerija? „Mokymai - rinkos ekonomikos žaidime, - informuoja Artūras Šimkus, SAM Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus patarėjas. - Atsiras, kas juos parengs, vykdys. SAM nustato tik privalomą tobulinimąsi, visa kita specialistai laisvi pasirinkti patys.
Taip pat skaitykite: Ugniagesių gelbėtojų darbas Klaipėdos rajone
„Tai nėra standartinis paciento būklės atpažinimas ir įvertinimas, ką išmokytos daryti bendrosios praktikos slaugytojos. Mes jau kalbame apie medikamentų sąveiką, identifikavimą, paskiriant papildomus tyrimus. Gal slaugytojai turės teisę atsisakyti daryti tai, ko nemoka?
„Manau, funkcijas tikrai vykdys ir kol mokymai nebus atlikti“, - patikino A. Šimkus. „Žinote, iš ministerijos taip atrodo, kad, „oi, jūs čia taip puikiai susitvarkote ir jums papildomas paruošimas nereikalingas“. Labai noriu atkreipti dėmesį, jog mes prisiimame atsakomybę ir kartu suvokiame savo kompetencijų ribotumą.
Tačiau kai kam jau aišku, kas tuos mokymus rengs. Ogi šeimos daktarai, mano Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Alma Astafjeva. „Mes kreipėmės, kad būtų numatyti visuotiniai mokymai. Kitaip ši užduotis teks gydytojams, kaip buvo per karantiną. Taip neturi būti.
Parlamentarui Aurelijui Verygai pati idėja patinka, bet įgyvendinimas - ne. „Viceministrė komitete įdomiai pakalbėjo. Nežinau, kaip šie žodžiai turi skambėti slaugytojų bendruomenei. Buvo nekorektiška. Jautėsi, kad SAM kalba iš jėgos pozicijos.
Ką galėtų padaryti ministerija? „Pirmiausiai, nedelsiant užtikrinti nemokamą kvalifikacijos kėlimą. Matyti, kad specialistams tai - vienas esminių klausimų, - atkreipė dėmesį parlamentaras. Jis sutinka, kad algos šiuo metu neadekvačios ir daro profesiją nepatrauklią: „Ministerijai tai būtų puiki proga pasakyti: pasitikime jumis, duodame daugiau darbo.
Medikai sutarė, jog norint pasiekti pokyčių sveikatos apsaugos sistemoje, reikia ne streikuoti, ne vien kritikuoti, o teikti konstruktyvius modelius, viešai pareikšti savo nuomonę. „Tik Lietuva niekaip neišsivaduoja iš struktūrinių sovietinių pančių, tos tarybinių laikų kupros. O neišsivaduoja todėl, kad sovietinis modelis gyvas vadovų ir politikų galvose“, - sakė ligoninės vadovas Antanas Martusevičius, pripažindamas, jog Vakarų Lietuvoje būtini struktūriniai sveikatos apsaugos sistemos pokyčiai.
Apie slaugytojų algas Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties derybose kalbama buvo. Pernai sveikatos priežiūros paslaugų įkainiai didėjo nuo lapkričio, o algos nuo sausio. Atitinkamai panašių terminų tikimasi ir šiemet. Tačiau apie konkrečias datas kalbėti ankstoka.
Slaugytojų nerimą galima suprasti - žmonės laukia tikrumo. Kol neįvyksta realūs pokyčiai, pažadais nelabai kas tiki. Slaugytojai tikrai daug dirba. Jų trūksta, dalis išeina iš darbo ir krūvius turi pasidalinti likę kolegos.
Slaugytojų Trūkumas ir Darbo Krūviai:
Šalies mastu jaučiamas slaugytojų trūkumas, kuris dar labiau apsunkina likusių specialistų darbą. Tai ne tik didina darbo krūvius, bet ir kelia įtampą, mažina motyvaciją. Sprendžiant šią problemą, būtina ne tik didinti slaugytojų rengimo apimtis, bet ir gerinti darbo sąlygas, užtikrinti adekvatų atlyginimą.
Mokymai ir Kvalifikacijos Kėlimas:
Nepaisant numatytų investicijų į slaugytojų kvalifikacijos kėlimą, specialistai išreiškia susirūpinimą dėl mokymų prieinamumo ir turinio. Svarbu, kad mokymai būtų nemokami, prieinami visiems norintiems, o jų turinys atitiktų šiuolaikinius sveikatos priežiūros poreikius. Tik tokiu būdu galima užtikrinti, kad slaugytojai įgis reikiamų kompetencijų ir galės sėkmingai vykdyti savo funkcijas.
Apibendrinant, slaugytojų kompetencijos ribos Lietuvoje yra aktuali tema, reikalaujanti nuolatinio dėmesio ir sprendimų. Būtina gerinti darbo sąlygas, užtikrinti adekvatų atlyginimą, organizuoti kokybiškus mokymus ir sudaryti sąlygas tobulėti. Tik tokiu būdu galima užtikrinti, kad slaugytojai galės sėkmingai vykdyti savo funkcijas ir prisidėti prie kokybiškos sveikatos priežiūros užtikrinimo.
tags: #eiles #pas #gydytojus #mazins #slaugytojos