Išankstinės pensijos gavimas dirbant: ką svarbu žinoti?

Pagrindinis Lietuvos pensijų kaupimo sistemos tikslas - užtikrinti kiekvienam piliečiui pakankamas ir nuolatines pajamas senatvėje, kad būtų galima išlaikyti panašią gyvenimo kokybę, kokia buvo dirbant ir gaunant pastovų atlygį. Didžiausia dalis lietuvių (apie 80 proc.) kaupia pensiją antroje pakopoje.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip veikia pensijų kaupimo sistema, kokios yra galimybės pasinaudoti sukauptomis lėšomis sulaukus pensinio amžiaus arba išėjus į išankstinę pensiją, bei kokias teises turi dirbantys pensininkai.

Pensijų kaupimo sistema Lietuvoje

Kiekvienas antros pakopos pensijų fondų dalyvis turi savo asmeninę pensijų sąskaitą, kurioje yra kaupiamos lėšos. Jos yra dalyvio nuosavybė, tačiau pasinaudoti savo sukauptomis lėšomis asmuo įgyja teisę tik sulaukęs pensinio amžiaus. Iki to laiko pensijų fondo turtą patikėjimo teisės pagrindais valdo pensijų kaupimo bendrovė. Jeigu asmeniui yra paskirta išankstinė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija, pasinaudoti savo sukauptomis lėšomis jis gali ir anksčiau.

Nepateikus prašymo išmokėti pensijos išmokos ar įsigyti pensijų anuitetą, lėšos ir toliau kaupiamos pagal tą pačią sistemą. Pensinio amžiaus sulaukusiam asmeniui per šiek tiek ilgiau negu mėnesį nesikreipus dėl pensijų išmokos lėšos perkeliamos į Turto išsaugojimo fondą. Nukėlus pensijų išmokos mokėjimo pradžią, galima bet kada vėliau kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę ir sudaryti pensijų išmokos sutartį.

Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?

Kaip pasinaudoti sukauptomis lėšomis?

Pensinio amžiaus sulaukusiam fondų dalyviui nusprendus pasinaudoti sukauptomis lėšomis, išmokos dydis ir forma priklausys nuo sukauptos sumos:

• Jeigu sukaupta suma nesieks 5 tūkst. eurų, pensijų kaupimo bendrovė šią sumą į asmeninę dalyvio sąskaitą perves kaip vienkartinę išmoką.
• Sukaupus nuo 5 iki 10 tūkst. eurų, pensijų fonde sukaupti investiciniai vienetai padalijami lygiomis dalimis ir lėšos mokamos periodinėmis išmokomis, kol dalyviui sukanka 85 metai. Išmokų periodiškumą dalyvis gali pasirinkti pats, pavyzdžiui, kas mėnesį, kas antrą mėnesį, kas ketvirtį. Visą laikotarpį fonde likę pinigai toliau investuojami Turto išsaugojimo fonde, gaunama investavimo grąža, dėl kurios nežymiai kinta išmokų dydis. Kol mokamos periodinės išmokos, dalyvis turi teisę keisti fondą ar bendrovę. Jei fondo dalyvis miršta nesulaukęs 85 metų, neišmokėta periodinių išmokų dalis atitenka paveldėtojams.
• Jei sukaupta suma viršys 10 tūkst. eurų, šios lėšos dalyviui bus išmokamos anuiteto būdu. Pensijų anuitetas - tai paslauga, kai, pensijų kaupimo bendrovei pervedus pensijų fonde sukauptus pinigus „Sodrai“, visą likusį gyvenimą „Sodra“ moka mėnesio išmokas dalyviui.

Norėdamas atsiimti antros pakopos pensijų fonde sukauptas lėšas, tam teisę turintis dalyvis turi kreiptis į savo pensijų kaupimo bendrovę ir pateikti rašytinį prašymą sudaryti pensijų išmokų sutartį, o jei sukaupta suma viršija 10 tūkst., - ir prašymą įsigyti pensijų anuitetą.

Anuiteto rūšys

Yra du pagrindiniai anuiteto tipai:

• Standartinis pensijų anuitetas įsigyjamas už visą pensijų fonde sukauptą sumą. Valstybė garantuoja, kad stabilias ir nemažėjančias išmokas „Sodra“ mokės kas mėnesį iki gyvenimo pabaigos. Standartinis pensijų anuitetas, kai garantuojamas mokėjimo laikotarpis, įsigyjamas už visą pensijų kaupimo fonde sukauptą sumą. Valstybė garantuoja, kad „Sodra“ stabilias ir nemažėjančias periodines išmokas mokės iki gyvenimo pabaigos.
• Atidėtojo pensijų anuiteto atveju didžiausia sukauptos sumos dalis (85-90 proc.) paliekama antros pakopos pensijų fonde. Pensijų kaupimo bendrovė lėšas toliau investuoja ir išmoka periodinėmis išmokomis, kol dalyviui sukanka 85 metai. Periodinių išmokų dydis kinta, nes priklauso nuo pensijų fondo investavimo rezultatų ir padėties finansų rinkose. Ši lėšų dalis išlieka kaip pensijų kaupimo dalyvio nuosavybė, todėl yra paveldima - asmeniui mirus, likusi dar neišmokėta suma atitenka paveldėtojams. Šio išmokų mokėjimo atveju didžiausią dalyvio sukauptų lėšų sumą gali paveldėti artimieji. Už kitą sukauptos sumos dalį (10-15 proc.) asmuo įsigyja anuitetą iš „Sodros“. Valstybė garantuoja, kad dalyviui sulaukus 85 metų „Sodra“ pradės mokėti pensijų anuiteto išmokas vienodomis dalimis ir mokės kas mėnesį iki gyvenimo pabaigos.

Jei gyventojas sukaups daugiau kaip 60 tūkst. eurų, šią sumą viršijanti dalis dalyvio pageidavimu galės būti išmokėta kaip vienkartinė išmoka. Pavyzdžiui, sukaupus 70 tūkst. eurų, 10 tūkst. eurų dalyviui būtų išmokama kaip vienkartinė išmoka, o už 60 tūkst. būtų įsigyjamas anuitetas.

Išankstinė pensija: kas tai ir kam skirta?

Pastaruoju metu profesinės sąjungos sulaukia vyresnių, ypač priešpensinio amžiaus darbuotojų klausimų apie išankstinę pensiją ir pensijų išmokų dydžius - mat informaciją surasti interneto platybėse nėra paprasta. Situaciją dar labiau apsunkina įvairaus pobūdžio straipsniai portaluose, kuriuose komentarai yra gana painūs, ir darbuotojai nėra tikri, koks sprendimas konkrečiu atveju būtų geriausias.

Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija

Visų pirma, akcentuotina, jog išankstinių senatvės pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymas Nr.

Sąlygos gauti išankstinę pensiją

Asmuo gali gauti išankstinę senatvės pensiją, jeigu atitinka šias sąlygas:

1. Jam yra likę ne daugiau kaip 5 metai iki senatvės pensijos amžiaus.
2. Turi būtinąjį stažą senatvės pensijai skirti, galiosiantį tais metais, kuriais asmuo sukaks senatvės pensijos amžių: 2023 m. būtinasis stažas siekia 33 m., 2024 m. - 33, 5 m., 2025 - 34 metus, 2026 m. - 34,5 m., 2027 m. - 35 m.
3. Negauna kitų socialinio draudimo, valstybinių, šalpos pensijų (išskyrus šalpos pensijas už invalidų slaugą namuose, paskirtas iki 2004 m.

Visgi, neseniai įsigaliojo nauji pakeitimai skiriant ir apskaičiuojant išankstinės pensijos dydžius. Šie pakeitimai ir sukėlė daug klausimų darbuotojams, t.y., ar išankstinės pensijos dydis bus toks, koks ir išėjus į pensiją sulaukus pensinio amžiaus.

Senatvės pensijos dydis nemažinamas, jeigu išankstinę senatvės pensiją asmuo gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir skiriant išankstinę senatvės pensiją jam buvo įskaitytas ne mažesnis kaip 40 metų stažas (nuo 2022 m. šis stažo reikalavimas naujai skiriamoms senatvės pensijoms kasmet didinamas po 3 mėnesius, kol 2031 metais pasieks 42 metus 6 mėnesius). 2023 m stažas turi siekti 40 m.

Išankstinės pensijos mažinimo pavyzdys

Pavyzdžiui, asmuo kreipiasi dėl išankstinės senatvės pensijos skyrimo likus 60 mėn. (5 metams) iki senatvės pensijos amžiaus ir jam apskaičiuota senatvės pensija yra lygi 300 EUR. Tokiu atveju, išankstinė senatvės pensija būtų mažinama 19,2 procento (0,32 × 60) ir būtų lygi 242,40 EUR. Jei šis asmuo kreiptųsi dėl išankstines senatvės pensijos skyrimo likus 36 mėn., mažinimas būtų mažesnis.

Taip pat skaitykite: Kaip sužinoti savo pensiją per EGAS?

Dirbančių pensininkų teisės ir garantijos

Tuo metu „Sodra“ skaičiavo, kad šiuo metu Lietuvoje dirba apie 77 tūkstančiai senatvės pensininkų. Šis skaičius didėja - palyginti, prieš metus dirbo 74 tūkstančiai senatvės pensijos gavėjų.

Darbuotojo amžius (taip pat ir senatvės pensijos amžius) negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva ar sprendimu, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Darbo santykiai tęsiasi ir darbuotojui sulaukus senatvės pensijos amžiaus. Prie pensinio amžiaus artėjantis darbuotojas, pageidaujantis dirbti ir sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, nieko specialiai daryti neturi, t. y. neturi darbdaviui teikti prašymo dėl tolesnio jo darbo ar pan.

Anot inspekcijos, specialūs įstatymai gali nustatyti tam tikras išimtis, kai tam tikras pareigas gali eiti tik tam tikro amžiaus darbuotojai. Pavyzdžiui, Mokslo ir studijų įstatymas nustato galimybę nutraukti darbo sutartį su mokslo darbuotojais ar dėstytojais, sulaukusiais pensinio amžiaus.

Anot VDI, tais atvejais, kai darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė ir dėl to atleidžiama dalis darbuotojų, darbuotojai, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip 3 metai, patenka tarp darbuotojų grupių, kuriems užtikrinama pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti.

Garantijos priešpensinio amžiaus darbuotojams

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) taip pat pastebėjo, kad Darbo kodekse yra numatytos ir garantijos darbuotojams, kuriems iki pensinio amžiaus liko vos keleri metai.

Darbdavys, norėdamas šiuos darbuotojus atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, turi įspėjimą apie sutarties nutraukimą pateikti gerokai anksčiau. Mat įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip 5 metai, bei trigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip 2 metai.

Taigi, vietoje įprastų mėnesio arba dviejų savaičių (kai darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu 1 metus) terminų, šie darbuotojai turi būti įspėjami apie sutarties nutraukimą anksčiau ir jiems turi būti užtikrinta galimybė pasiruošti pasikeitimams.

Išeitinė išmoka išeinant į pensiją

Advokatė Evelina Kiznė pažymėjo, kad, kai darbuotojas nusprendžia išeiti iš darbo būdamas pensinio amžiaus, tai gali būti laikoma svarbia priežastimi.

Turint svarbią priežastį, darbuotojas gali įspėti darbdavį apie darbo sutarties nutraukimą vos prieš 5 darbo dienas, taip pat toks darbuotojas gali tikėtis ir išeitinės - vieno ar dviejų atlyginimų dydžio. Nutraukiant darbo sutartį dėl svarbios priežasties, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką. O, jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

Anot jos, senatvės pensijos amžiaus sulaukęs darbuotojas, norėdamas pasinaudoti teise nutraukti darbo sutartį dėl svarbios priežasties, turi būti sudaręs neterminuotą darbo sutartį.

Jeigu su darbuotoju buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, tuomet jis galės nutraukti darbo sutartį tik kitais pagrindais. Taip pat, jeigu darbuotojas nori išeiti į išankstinę pensiją, jis irgi negali nutraukti darbo sutarties dėl svarbios priežasties, sulaukus pensinio amžiaus. Norint pasinaudoti šia garantija, būtina sulaukti pensinio amžiaus.

Kada išeitinė nepriklauso?

Pasak advokatės, svarbu ir tai, ar darbuotojas teisę į visą senatvės pensiją įgijo dirbdamas būtent pas tą darbdavį, su kuriuo ir nori nutraukti darbo sutartį dėl svarbios priežasties:

Jei darbuotojas įsidarbino jau būdamas senatvės pensijos amžiaus ir įgijęs teisę į visą senatvės pensiją, tuomet darbo sutartis gali būti nutraukiama tik kitais pagrindais.

E. Kiznė atkreipė dėmesį, kad dažnai sulaukia klausimų dėl ilgalaikio darbo išmokos. Žmonės klausia, ar darbuotojas, sulaukęs pensinio amžiaus, išeidamas iš darbo savo noru gali gauti ilgalaikio darbo išmoką. Tačiau tokia išmoka mokama tik vienu atveju - jei darbo sutartį nutraukia darbdavys savo iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės. Tad šiuo atveju savo noru išeinantis darbuotojas gali gauti tik 1 ar 2 vidutinių atlyginimų išeitines.

Taip pat ji atkreipė dėmesį, kad, išeinant iš darbo dėl svarbios priežasties, būtina pateikti ir įrodymus, kad ta priežastis iš tikrųjų egzistuoja.

DK 127 str. Darbo sutartis tokiais atvejais turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos. Darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos.

Nutraukus darbo sutartį pagal darbuotojo prašymą įgijusio teisę į visą senatvės pensiją, t. y. jam priklausys išeitinė išmoka.

tags: #prieslaikine #pensija #ir #darbas