Socialinio pedagogo darbo gatvėje specifika

Socialinis darbuotojas yra savotiškas tarpininkas tarp žmogaus ir įstaigų bei organizacijų, bendruomenės veiklos įvairiose socialinėse srityse organizatorius. Jam būtina gerai žinoti žmogaus elgesį, valstybės socialinę politiką, poveikio ir pagalbos žmogui būdus, išmanyti teisę ir ekonomiką. Todėl jų studijų programos numato dalykus iš psichologijos, pedagogikos, ekonomikos, teisės, medicinos ir kitų studijų krypčių. Socialinis darbas palyginti su kitomis specialybėmis turi daugiausia tarpdalykinių kursų.

Su socializacijos ir resocializacijos problemomis ir uždaviniais praktiškai susiję visi socialinio darbo absolventai, nes jie dirba savivaldybių socialiniuose skyriuose, ppensionuose, internatuose, reabilitacijos centruose ir pan.

Resocializacijos specialistų poreikiai

Siekiant ištirti resocializacijos srityje dirbančių specialistų poreikius, kaip dalis bendro tyrimo buvo atlikti trys giluminiai interviu su šiais specialistais. Resocializacija pirmiausia susijusi su vaikais ir pagalba jiems, todėl pasirinkti žmonės, dirbantys su nepilnamečiais. Tai pedagogė, socialinė darbuotoja ir NVO atstovas. Kalbantis su šiais specialistais, išryškėjo, jog viena iš svarbiausių sričių, kur resocializacijos ir individo pakeitimo idėja turėtų būti įįgyvendinama - tai darbas su vaikais, kad jie nesijaustų izoliuoti ir sulauktų reikiamo dėmesio.

Visi trys giluminiai interviu atlikti su gana skirtingą darbą dirbančiais žmonėmis. Jų darbus galima laikyti skirtingais resocializacijos aspektais. Kadangi resocializacija susijusi su pagalba žmogui integruojantis į visuomenę ir izoliacijos panaikinimu, mokykla yra būtent ta vieta, kur ši idėja galėtų būti įgyvendinta. Viena iš šios idėjos įgyvendinimo priemonių galima būtų laikyti prailgintos dienos grupes sunkiau auklėjamiems vaikams, o taip pat tiems, kuriems tėvai skiria mažai dėmesio. Prailgintos dienos grupės - viena iš priemonių atitraukti vaikus nuo gatvės, sudominant kokia nors veikla ar paprasčiausiai atkreipiant į juos dėmesį.

Pagrindinės problemos dirbant su vaikais

Dirbant su vaikais prailgintos dienos grupėse, esminė problema - kvalifikuotų specialistų, t.y., pedagogų ir psichologų, trūkumas. KKaip teigė pašnekovė, vaikai nemoka bendrauti tarpusavyje, todėl reikia dirbti mažesnėmis grupėmis arba su kiekvienu vaiku individualiai. Kita svarbi problema - negatyvi visuomenės nuostata sunkiau auklėjamų vaikų atžvilgiu. Mokytojai turėtų būti žmonės, kurių tikslas - siekti pakeisti šią nuostatą. Į tai taip pat svarbu atsižvelgti, kuriant mokymo programas resocializacijos srityje. Dabartinėse studijų programose per mažai dėmesio skiriama ryšiams su visuomene. Tuo tarpu resocializacijos idėjos tol nebus veiksmingos, kkol jos nesulauks atsako ir pritarimo visuomenėje.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje

Trečia problema - atotrūkis tarp politikų retorikos ir realaus gyvenimo. Dar viena problema - patys pedagogai nemoka dirbti su sunkiau auklėjamais vaikais, palieka juos nuošalyje, kol galiausia tokie vaikai atsiduria gatvėje. Pastarosios problemos priežastimi galima laikyti tam tikrų praktinių žinių trūkumą. Mokymo įstaigose pateikiama tikrai labai daug teorinių žinių, tačiau jų nepakanka darbe su vaikais, nes būtinas individualus požiūris į kiekvieną vaiką.

Būtinos vaiko psichologijos, bendravimo psichologijos, iš dalies teisinės žinios, kurių mokymosi metu būsimieji pedagogai kol kas gauna nepakankamai. Be to, svarbu tas teorines žinias nuolat derinti su praktika - studijuojant užsiimti praktine veikla. Galima teigti, jog į mokymo programą svarbu įtraukti ne tik konkrečias dalykines žinias, bet taip pat išmokyti dirbti su vaikais ne pamokų metu. Kita vertus, pedagogams reikalingi ir bendravimo su tėvais įgūdžiai, ypač su sunkiau auklėjamų vaikų bei vaikų iš asocialių šeimų. Tačiau pedagogui neužtenka žinių, įgytų mokymo įstaigoje. Pedagogui būtina pastoviai kelti savo kvalifikaciją, neapsiribojant tuo, kas dėstyta 10 metų, kadangi vaiko požiūris į pasaulį nuolatos keičiasi.

Požiūris į užsienio programų taikymą Lietuvai dvejopas. Viena vertus, naudinga susipažinti su kitų šalių praktika. Kita vertus, būtina atsižvelgti į Lietuvos specifiką bei tradicijas. Kvalifikacijos kėlimas turėtų būti susijęs ir su pedagogų bendradarbiavimu su kitomis socialinėmis institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis. Pedagogai turėtų įgyti žinių, kaip padėti jau atsidūrusiam gatvėje vaikui, jam patekus į nepilnamečių koloniją ir išėjus iš jos. Šiuo atveju svarbus bendras pedagogų ir socialinių darbuotojų darbas, nes pagalba turi būti kryptinga ir nenutrūkti nei vienoje fazėje. Galbūt būtų naudingi bendri seminarai ir praktiniai užsiėmimai visiems, dirbantiems su sunkiais vaikais.

Nepilnamečių nusikalstamumo prevencija - dalis nepilnamečių kriminalinės justicijos teisinės reformos. Resocializacija pirmiausia susijusi su šeima ir mokykla. Viena iš nusikalstamumo prevencijos priemonių - atitraukti vaiką nuo gatvės ir suteikti jam galimybes integruotis į visuomenę, grįžus iš nepilnamečių kolonijos. Tokiu būdu darbe su nepilnamečiais neturėtų figūruoti represinės bei teisinės struktūros.

Nepilnamečių problemos

Darbe su nepilnamečiais iškyla kelios esminės problemos. Pirma, visuomenė nėra pasirengusi nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos idėjoms, priešiškai nusiteikusi nusikaltusiųjų atžvilgiu. Todėl labai svarbu bent jau suteikti tikslią ir patikimą informaciją apie prevencijos priemones. Antra, kai kuriose prevencijos įgyvendinimo stadijose iiškyla finansinių problemų, tačiau jos nėra esminės. Trečia, tarp įvairių su nepilnamečiais dirbančių institucijų atsiranda nesusikalbėjimas, nes kiekviena turi savo darbo stilių ir konkuruoja tarpusavyje. Ketvirta, Lietuvoje nepilnamečių nusikalstamumo prevencija yra aukščiausiame, valstybiniame lygyje, tuo tarpu realiai prevencijos programos vykdomos neefektyviai. Egzistuoja atotrūkis tarp deklaruojamų idėjų ir konkretaus jų įgyvendinimo.

Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas

Visos šios problemos rodo, jog nusikalstamumo prevencijos srityje dirbantiems specialistams reikalingos žinios. Mokymo įstaigose paprastai įgyjama pakankamai teorinių žinių, tačiau jos ne visuomet siejasi su praktine veikla. Kiekvienam teoretikui reikalingos bent minimalios praktinės žinios, kaip kiekvienas praktikas turėtų laikytis tam tikrų teorinių koncepcijų. Nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos srityje dirba teisininkai, todėl teisinių, kriminologinių ar valstybės valdymo žinių jiems pakanka. Tačiau dirbant su nepilnamečiais to nepakanka. Kaip jau buvo minėta, nepilnamečių nusikalstamumo prevencija turėtų būti kuo mažiau susijusi su represinių struktūrų veikla. Dėl šios priežasties šiems specialistams reikalingos pedagoginės ir psichologinės žinios.

Nepilnamečių nusikalstamumo prevencija susijusi su pagalba tobulinant kvalifikaciją įvairių sričių specialistams - savivaldybių darbuotojams, NVO, policijai, švietimo sferos darbuotojams.

Pagalba smurtą patyrusioms moterims

Vienas iš svarbių resocializacijos aspektų - pagalba moterims, nutarusioms pakeisti gyvenimo būdą, ištrūkti iš izoliacijos ir nebesitaikyti su nuolat patiriamu smurtu, tiek fiziniu, tiek psichologiniu. Be to, labai svarbu iš tos aplinkos, kuriame vyrauja smurtas, ištraukti vaikus, nes polinkis smurtauti gana dažnai perduodamas iš kartos į kartą. Socialiniai darbuotojai, teikiantys paramą smurtą patyrusioms moterims bei vaikams, susiduria su įvairiomis problemomis. Pirma, visuomenėje nusistovėjusi nuostata, jog visuomet kalta pati moteris, todėl labai sunku tokioms moterims padėti adaptuotis visuomenėje. Antra, nesutvarkytas baudžiamasis kkodeksas, todėl vyrai lieka nenubausti ir dažnai keršija. Trečia, gana įtempti santykiai su teisėsaugos įstaigomis. Jeigu tarpžinybiniame lygmenyje problemų nėra, tai sutarti su eiliniais policininkais ar teisėjais gana sunku.

Socialiniams darbuotojams, dirbantiems su smurtą patyrusiomis moterimis ir vaikais, nepakanka mokymosi įstaigoje gautų žinių, nes kiekvienos moters istorija skirtinga, su kiekviena reikia bendrauti individualiai, o tam nėra jokių nusistovėjusių dėsningumų. SSvarbiausios - psichologinės žinios. Kadangi siekiama padėti adaptuotis tiek moterims, tiek vaikams, reikalingi skirtingi psichologiniai įgūdžiai. Be to, bendraujama su visa moters socialine aplinka, todėl svarbu iš anksto žinoti, su kokiomis situacijomis susidursi, kaip gali reaguoti žmonės ir kokios kliūtys ggali iškilti.

Socialiniai darbuotojai turėtų atsiminti, jog moters interesai yra pirmoje vietoje, todėl jų psichologinės žinios turėtų apimti ir mokėjimą įsijausti į tos moters padėtį ir nuolatinį savų problemų nustūmimą į antrą planą. Pagalba moterims apima daug aspektų: paramą teisme, surandant darbą ar gyvenamąją vietą. Tam reikalingos teisinės žinios, įstatymų žinojimas. Dirbant su smurtą patyrusiomis moterimis, svarbus nuolatinis savo kvalifikacijos tobulinimas. Kvalifikacijos tobulinimo kursuose turėtų dėstyti praktikai, nes jie geriau suvokia situaciją bei problemas. Tuo tarpu teoretikai jas mato daugiau per atstumą, iš šalies.

Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose

Gana palankiai vertinami Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojai, nes jie pateikia daugiau medžiagos nei užsieniečiai, jų paskaitos ne tokios paviršutiniškos. NNors iš dalies užsienio programos naudingos - moko išjudinti moteris, kad jos pačios kovotų už savo gyvenimą, tačiau užsienio patirtis Lietuvai tinka tik iš dalies. Tam galima būtų nurodyti kelias priežastis. Pirma, skiriasi ekonominės sąlygos. Antra, visuomenė skirtingai vertina smurtą patyrusias moteris.

Specialistų poreikiai

Giluminiai interviu atlikti siekiant išsiaiškinti specialistų, dirbančių resocializacijos ir socialinės rūpybos srityse studijų ir kvalifikacijos poreikius.

Jo darbas apima labai platų spektrą. Vienas tikslų yra resocializacija ir pagalba buvusiems kaliniams išėjus į laisvę. Pageidautina darbą pradėti nuteistajam dar neišėjus į laisvę t.y.

• Nedidelis darbuotojų skaičius.
• Didelis nuteistųjų skaičius vienam psichologui - vienam tenka apie 1000 nuteistųjų (pagal instrukcijas - priklauso 500, tačiau psichologas turėtų būti kiekviename būryje).
• Įkalinimo įstaigų sistemoje psichologinės tarnybos neišvystytos ir psichologų balsas dar ne visada yra sprendžiamasis.
• Nėra psichologų darbo programos ar metodinių rekomendacijų pvz.

Programos kūrime turi dalyvauti tų įstaigų psichologai, turintys darbo patirtį ir žinantys pataisos darbų sistemos specifiką.

• Nėra sukurtos resocializacijos sistemos: nebendradarbiaujama su įkalinimo įstaiga. Tiek kolonijos psichologo, tiek visuomeninės organizacijos darbas su nuteistuoju yra fragmentiškas (“lauko ravėjimas iš vidurio”).
• Nepalankus visuomenės požiūris į visuomenines organizacijas - jų veikla nepopuliari (“visuomenė kaip nemėgsta nuteistųjų, nemėgsta ir mūsų, prie tų pačių esam priskirti”).

antra, sutvarkyti paslaugų sistemą - specialistams bendradarbiaujant su kolonija ir surinkus informaciją apie nuteistąjį, efektyviau galima panaudoti biudžeto lėšas. Problema: socialinės rūpybos skyriai mažai bendradarbiauja su aukštosiomis mokyklomis - jų ryšiai daugiau atsitiktiniai.

• Reikalingi bendravimo įgūdžiai, slaugos, medicinos žinios, daugiau dėmesio šeimai ir vaikams.
• Psichologai darbui su nuteistaisiais ir resocializacijos sistemai nėra ruošiam;.
• Trūksta ppsichologinių žinių - bendravimo psichologijos, pokalbių vedimo ir valdymo rekomendacijų. Taip pat reikalingos: šeimos psichologijos, amžiaus tarpsnių psichologijos žinios, konfliktų sprendimo metodikos ir derybų meno žinios.
• Reikalinga adaptuota programa ir galimybė pasitobulinti.
• Turi būti keičiamas visuomenės požiūris - visuomenė turi būti kryptingai auklėjama.
• Reikalinga kolonijų darbuotojų atranka ir specializacija.

Socialinių darbuotojų, pprižiūrėtojų ruošimas neturėtų būti visiškai akademinis - akademinis mokymas turėtų būti persipynęs su praktiniu: įgijus teorinių žinių turėtų būti atliekama pvz.

• Yra kvalifikacijos tobulinimo poreikis;.
• Kriminologinių, sociologinių, baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso žinių poreikis nėra didelis, kadangi jas suteikia tam tikros tarnybos, teikiančios nemokamas konsultacijas.
• Dalyvauja psichologų konferencijose, seminaruose, projektuose. Seminarų, konferencijų organizavimo iniciatyva kyla iš pačių specialistų: departamento auklėjamojo skyriaus inspektoriaus, psichologų.

Tikslas - pasidalinti savo problemomis, įtvirtinti psichologo statusą kolonijose. Konferencijų temos tiesiogiai susijusios su ddarbu - nuteistųjų adaptacija kolonijoje ir jos sunkumai, atsižvelgiant į kiekvienos kolonijos specifiką (adaptacijos sunkumai patekus į koloniją pirmą kartą ir pakartotinai); savižudybių prevencija, depresijos, jų diagnostikos, profilaktikos tema, darbo su anoniminiais alkoholikais darbo metodikos seminarai (organizuoti lenkų).

Kvalifikacijos tobulinimo kursai gali būti organizuoti mišrioms grupėms (viršininkams, darbuotojams) - tada reikalingos universalios programos, pvz. bendravimo psichologijos. Tačiau psichologams reikėtų atskirų, papildomų kursų, seminarų ir pan.

Kursus turi organizuoti Teisės akademija, taip pat kartu su ja Universitetas.

Užsienio programų taikymas Lietuvai galimas tik tuomet, jei valdžia orientuosis į tuos santykius, kurie yra pasaulyje. Nepradėjus keisti esamų santykių į nuteistąjį, tos metodikos nebus veiksmingos.

Reikalingas teorijos kursas: psichologijos (psichologinio konsultavimo, darbo su narkomanais, rizikos grupėmis), juridinių žinių. Svarbu, kad tai būtų siauras, konkretus kursas, susijęs pvz.

Apklaustos pedagogės nuomone mokykloje vyraujanti reprodukcinės pedagogikos sistema, kuri yra grįsta žinių “kalimu” ir to “kalimo” kontrole, nėra paranki vaiko ugdymui. Tačiau kartu pabrėžė, kad, dirbdama su mokiniais prailgintoje grupėje, ji vis tik turėjo padėti vaikams “iškalti” tai, kas buvo užduota namų darbų, nes to reikalavo kiti mokytojai. Vaikams neišmokus, jie būtų gavę blogus pažymius. Kartu mokytoja mano, kad anaiptol ne visi mokytojai yra tos griežtos reprodukcinės pedagogikos šalininkai. Taigi, dirbant pedagoginį darbą neišvengiamai susiduri su sistemos rutina, kurios vienas arba viena nepakeisi. Savo ruoštu patirtis, įgytą dirbant su vaikais prailgintoje grupėje, rodo, kad vaikams, ypač tiems, kurie lieka prailgintoje grupėje, stinga “žmogiškos šilumos”. Mažesni vaikai iš šeimų, kuriose yra padidinta socialinė rizika, netgi nelabai norėdavo grįžti namo. Mokytojos žodžiais tariant, “mokykla jiems tarytum buvo antrieji namai”. Veiksmingas popamokinės veiklos organizavimas gali būti gera prevencijos priemonė. Mokytojos manymu, vieno to nemokėjimo priežasčių yra smurtas žiniasklaidoje. Vaikai iš šeim...

Laukiame Jūsų CV ir motyvacinių laiškų el.p. Ieškome socialinio darbuotojo arba socialinio pedagogo akredituotai dienos socialinės priežiūros paslaugai teikti Vilniaus atviro jaunimo centro „Mes“ padalinyje „Savas kampas“ (Konduktorių g. Darbas bent 3 dienas per savaitę, dienos metu (14-16 val. arba 15-17 val. ) dirbti su vaikais ir jaunimu nuo 7 iki 18 m ir 4 val. Socialinis drabas su mokyklinio amžiaus vaikais: pagalba ruošiant pamokas, užimtumo ir laisvalaikio organizavimas, maitinimo organizavimas, socialinių ir kasdieninių įgūdžių ugdymas. Dėl darbo kreiptis telefonu +37067691940 arba el.

Problema	Galimi sprendimo būdai
Kvalifikuotų specialistų trūkumas	Didinti finansavimą studijų programoms, skatinti specialistų kvalifikacijos kėlimą
Negatyvi visuomenės nuostata sunkiau auklėjamų vaikų atžvilgiu	Šviesti visuomenę, vykdyti informacines kampanijas, skatinti toleranciją
Atotrūkis tarp politikų retorikos ir realaus gyvenimo	Efektyviau įgyvendinti prevencijos programas, užtikrinti finansavimą
Pedagogai nemoka dirbti su sunkiau auklėjamais vaikais	Įtraukti praktinius užsiėmimus į mokymo programas, kelti pedagogų kvalifikaciją
Nepakankamas bendradarbiavimas tarp institucijų	Organizuoti bendrus seminarus ir praktinius užsiėmimus, gerinti komunikaciją

tags: #socialinis #pedagogas #dirbantis #gatveje