Kalbėti apie vyresnio amžiaus žmonių psichikos ligas nėra populiaru, tad visuomenėje trūksta žinių, kada reikėtų atkreipti dėmesį į senjorų psichikos sveikatą. Kasdien ligoninės Ūmios gerontopsichiatrijos skyriuje gydoma daugiau nei dvi dešimtys pacientų.
Kitokia Sutrikimų Kilmė
Pasak Ūmios gerontopsichiatrijos skyriaus vedėjos gydytojos psichiatrės Neringos Petraitienės, skyriuje gydomi pacientai nuo 65 m. dėl demencijos, depresijos, šizofrenijos ir kitų psichikos sutrikimų: „Norėčiau atkreipti dėmesį, kad kartais mus maišo su geriatrijos skyriumi, bet mes negydome paprastos demencijos ar Alzheimerio ligos. Visgi, jei šias ligas lydi tokie simptomai, kaip haliucinacijos, miego sutrikimai, elgesio sutrikimai, depresija, žmogus patenka į mūsų skyrių.“
LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos vadovė gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė, aiškindama skirtumus tarp sutrikimų, pasitelkia depresijos pavyzdį: „Organinė depresija - tai depresija, kurios priežastis yra tam tikri organiniai smegenyse vykstantys pakitimai. Tokios depresijos priežastimi gali tapti smegenų kraujagyslių aterosklerozė, dėl kurios sutrinka kraujotaka. Žmogus gali jausti galvos skausmą, svaigimą, atminties prastėjimą, o kartais šis sutrikimas tampa ir depresijos priežastimi. Tuomet reikia gydyti tiek pačią depresiją, tiek tą susirgimą, kuris sukėlė smegenų pakenkimą. Jeigu tai yra kraujotakos sutrikimai, gerinama smegenų mityba, kraujotaka, jei problemų kilo dėl galvos traumos, taikomas atstatomasis gydymas, kad smegenys galėtų geriau funkcionuoti.“
Organiniai Nuotaikos Sutrikimai
Organiniai nuotaikos sutrikimai dažnai susiję su smegenų struktūromis ir cheminėmis medžiagomis, kurios reguliuoja nuotaiką ir emocijas. Pagrindiniai paveikti organai yra smegenys, ypač jos dalys, tokios kaip amygdala, hipokampas ir prefrontalinė žievė. Šios smegenų sritys dalyvauja emocijų apdorojime, atmintyje ir sprendimų priėmime. Organiniai nuotaikos sutrikimai yra psichinės sveikatos būklės, kuriose nuotaikos pokyčiai yra susiję su biologiniais ar fiziologiniais veiksniais. Šie sutrikimai gali apimti depresiją, bipolinį sutrikimą ir kitus afektinius sutrikimus, kurie gali turėti rimtų pasekmių asmens gyvenimui, socialiniam funkcionavimui ir bendrai sveikatai.
Pagrindinės organinių nuotaikos sutrikimų priežastys apima genetinius veiksnius, smegenų chemijos disbalansą, trauminius įvykius, stresą ir lėtines ligas. Tyrimai rodo, kad paveldimumas gali turėti didelę įtaką ligos vystymuisi, o asmenys, turintys šeimos istoriją, yra labiau linkę susirgti.
Taip pat skaitykite: Priežastys, simptomai ir gydymas
Organinių nuotaikos sutrikimų diagnostika dažnai remiasi klinikiniais interviu, psichologiniais vertinimais ir simptomų vertinimu pagal psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovą (DSM-5). Gydytojai gali atlikti kraujo tyrimus, kad išsiaiškintų galimas fiziologines priežastis, tokias kaip hormoniniai disbalansai ar medžiagų apykaitos sutrikimai.
Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininis gydymas dažnai apima antidepresantus, stabilizatorius nuotaikai ir psichotropinius vaistus, kurie padeda subalansuoti neurotransmiterių lygį. Psichoterapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija, taip pat yra veiksminga gydymo forma. Be to, naujausios terapijos galimybės apima transkranijinę magnetinę stimuliaciją (TMS) ir psichodelinių medžiagų naudojimą, kurie yra tiriami kaip potencialūs gydymo metodai sunkiai depresijai.
Nepatikslintas Organinis Arba Simptominis Psichikos Sutrikimas
Nepatikslintas organinis arba simptominis psichikos sutrikimas yra psichikos liga, kuri gali paveikti įvairias smegenų struktūras ir funkcijas. Ši liga dažnai susijusi su centrinės nervų sistemos disfunkcija, kuri apima smegenis ir nugaros smegenis. Paveiktos srities anatomija gali būti sudėtinga, kadangi psichikos sutrikimai dažnai yra susiję su neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, dopaminas ir norepinefrinas, pusiausvyros sutrikimu.
Nepatikslintas organinis arba simptominis psichikos sutrikimas apima platų spektrą psichinių sutrikimų, kurie gali būti susiję su fiziniais smegenų pažeidimais. Tai gali būti dėl traumos, infekcijos, medžiagų apykaitos sutrikimų ar kitų sveikatos problemų, kurios paveikia psichinę sveikatą. Pagrindiniai simptomai gali apimti nuotaikos svyravimus, nesugebėjimą susikaupti, atminties sutrikimus, nerimą, depresiją, socialinę izoliaciją ir elgesio pokyčius.
Diagnostika paprastai apima išsamią medicininę istoriją, psichologinius vertinimus ir įvairius laboratorinius tyrimus, kad būtų galima nustatyti galimas organines priežastis. Gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Psichotropiniai vaistai, tokie kaip antidepresantai ar antipsichoziniai vaistai, gali būti skiriami siekiant stabilizuoti paciento būklę. Psichoterapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija, gali padėti pacientams suprasti ir valdyti savo simptomus. Be to, alternatyvūs gydymo metodai, tokie kaip meditacija ar grupinė terapija, taip pat gali būti naudingi.
Taip pat skaitykite: Alkoholizmo simptomai
„Žaibiška“ Demencija
Specialistės atkreipia dėmesį, kad dažnai pagalbos kreipiasi ne pats pacientas, bet jo artimieji, o būklė būna uždelsta. „Deja, pacientai pas mus neretai atvyksta, kai demencija jau būna gerokai pažengusi. Juokaujame, kad yra labai paplitusi „žaibiška demencija“. Iš tikrųjų „žaibiškos“ demencijos nebūna - ji atsiranda palaipsniui“, - sako N.Petraitienė.
R.Mazaliauskienė mano, kad būtent dėl lėto demencijos vystymosi kartu gyvenantiems artimiesiems ją sunku pastebėti: „Tiek depresija, tiek demencija vystosi labai pamažu ir visą laiką būnant su žmogumi sunku fiksuoti pokyčius. Taip praleidžiama ankstyvoji ligos fazė. Kita problema yra senoliai, kurie, nors ir patys pastebi atminties blogėjimą, užmaršumą, dėmesio ar orientacijos nesukaupimą, šias problemas slepia ir jas sprendžia, pavyzdžiui, viską užsirašinėdami. Jie net ir pastebėję problemas dažnai nenori kreiptis į specialistus, priešinasi bet kokiems įkalbinėjimams ir atvažiuoja tik tada, kai situacija tampa nevaldoma.“
Norint kuo anksčiau atpažinti ligų simptomus, Ūmios gerontopsichiatrijos skyriaus vedėja pataria daugiau kalbėtis: „Jei su vyresniais artimaisiais dažnai nesusitinkate, sutrikimus pastebėti lengviau, tik reikia skirti senoliams pakankamai dėmesio. Kartais pokalbiai su vyresniu žmogumi būna paviršutiniški: trumpi klausimai, trumpi atsakymai. Tokiu atveju sutrikimus pamatyti sunku. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kaip senolis ar senolė tvarkosi buityje, ar neblogėja maitinimasis, orientacija aplinkoje, higienos bei socialiniai įgūdžiai.“
R.Mazaliauskienė pastebi, kad vyresnio žmonių psichikos ligoms įtakos turi senatvėje kylantys iššūkiai. „Senoliai dažnai skausmingai išgyvena dėl vykstančių biologinių, fiziologinių pokyčių, kintančio socialinio statuso visuomenėje, šeimoje. Netektis - dažna vyresnio amžiaus žmonių kasdienybės tema. Visgi liūdna nuotaika ir depresija yra du skirtingi dalykai. Depresijos simptomus galima atpažinti iš elgesio pakitimų, pavyzdžiui, jei žmogus visą laiką ėjo pasivaikščioti ir staiga nustojo tai daryti. Žinoma, tai gali būti kojos ar stuburo skausmo apraiška, bet taip pat gali būti ir depresijos ženklas. Depresijos gali pasireikšti slogia nuotaika, sumažėjusiu noru bendrauti, depresiški žmonės dažniau skundžiasi fiziniais sutrikimais. Apie psichikos sutrikimus taip pat signalizuoja išsakomi akivaizdžiai keisti dalykai, tarkime, nusiskundimai, kad užuodžia kažkokius dūmus, pučiamus per rozetę, kaltinimas, kad kaimynai išvogė maistą iš šaldytuvo. Pastebėjus tokių simptomų, reikia į juos atkreipti dėmesį, argumentuoti, kodėl turi kreiptis pagalbos, išsiaiškinti lūkesčius. Jeigu artimasis bijo, nuraminti ir stengtis rasti, kas motyvuotų pasikonsultuoti su specialistu“, - teigia psichiatrė.
Teikiama Daugialypė Pagalba
Specialistės pabrėžia, kad Ūmios gerontopsichiatrijos skyriuje pacientų sveikata rūpinasi ne tik psichiatras, terapeutas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, patyrę slaugos specialistai, bet, esant reikalui, konsultuoja ir kitų sričių specialistai - neurologas, psichologas ir kt. Tame pačiame skyriuje dirba vidaus ligų gydytojas, kuris prižiūri somatinių sutrikimų gydymą, nes tokio amžiaus žmonės labai dažnai turi įvairių gretutinių ligų. Su pacientais dirba ergoterapeutas, užimtumo specialistas.
Taip pat skaitykite: Senatvinis raumenų tirpimas: prevencija ir gydymas
„Pacientams galime atlikti bendrus klinikinius tyrimus, atminties ir pažinimo funkcijų psichologinius tyrimus, esant reikalui, galvos kompiuterinę tomografiją. Taip pat taikomas medikamentinis gydymas, kuris yra dvigubas: gydomas tiek psichikos sutrikimas, tiek jį sukėlęs organinis pakitimas“, - pasakoja N.Petraitienė.
Skyriaus vedėja teigia, jog gydymo prognozės priklauso nuo individualaus atvejo. „Daug ką lemia tai, kiek yra pažengusi liga. Jei pasireiškia tokie psichikos sutrikimai, kaip sujaudinimas, nemiga ar aktyvi psichoprodukcija, pvz., haliucinacijos, kliedesiai, šiuos dalykus ir gydome - pageriname miegą, pašaliname aktyvią psichoprodukciją. Agresyvūs, priešiški, neramūs, sujaudinti pacientai tampa ramesni - geriau jaučiasi pats žmogus ir lengviau jo artimiesiems. Taip pat padedame suderinti vaistus, nes vyresniam žmogui reikia atidžiau juos skirti, greičiau atsiranda pašalinių poveikių“, - pabrėžia specialistė.
Gydymo Galimybės
Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Psichoterapija yra pagrindinis nepatikslinto asmenybės sutrikimo gydymo būdas. Įvairios psichoterapijos formos, tokios kaip kognityvinė elgesio terapija (KET), dialektinė elgesio terapija (DET), psichodinaminė terapija ir schemų terapija, gali būti veiksmingos gydant šį sutrikimą.
Kognityvinė elgesio terapija (KET): KET padeda asmenims identifikuoti ir keisti neigiamus mąstymo modelius ir elgesį, kurie prisideda prie jų sunkumų. Terapijos metu asmenys mokosi įveikos strategijų, problemų sprendimo įgūdžių ir emocijų reguliavimo technikų.
Dialektinė elgesio terapija (DET): DET yra specialiai sukurta gydyti asmenybės sutrikimus, pasižyminčius emociniu nestabilumu ir impulsyvumu. DET padeda asmenims išmokti emocijų reguliavimo, tarpasmeninių įgūdžių, tolerancijos stresui ir dėmesingumo technikų.
Psichodinaminė terapija: Psichodinaminė terapija orientuota į nesąmoningų konfliktų ir praeities patirčių, kurios gali turėti įtakos dabartiniam elgesiui, supratimą. Terapijos metu asmenys tyrinėja savo emocijas, santykius ir gynybos mechanizmus.
Schemų terapija: Schemų terapija padeda asmenims identifikuoti ir keisti ankstyvąsias nesveikas schemas - gilius, įsitvirtinusius mąstymo ir elgesio modelius, kurie atsirado vaikystėje. Terapijos metu asmenys mokosi patenkinti savo emocinius poreikius ir kurti sveikesnius santykius.
Medikamentai gali būti naudojami simptomams palengvinti, tačiau jie nėra pagrindinis nepatikslinto asmenybės sutrikimo gydymo būdas. Antidepresantai, nuotaikos stabilizatoriai ir antipsichoziniai vaistai gali būti skiriami, siekiant sumažinti depresiją, nerimą, impulsyvumą ir kitus simptomus.
Antidepresantai: Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) ir kiti antidepresantai gali būti naudojami gydyti depresiją, nerimą ir obsesinius-kompulsinus simptomus.
Nuotaikos stabilizatoriai: Nuotaikos stabilizatoriai, tokie kaip litis ir antikonvulsantai, gali būti naudojami gydyti nuotaikos svyravimus ir impulsyvumą.
Antipsichoziniai vaistai: Mažos antipsichozinių vaistų dozės gali būti naudojamos gydyti psichozinius simptomus, tokius kaip haliucinacijos ir kliedesiai, taip pat sumažinti impulsyvumą ir agresiją.
Grupinė terapija gali būti naudinga asmenims, turintiems nepatikslintą asmenybės sutrikimą, nes ji suteikia galimybę bendrauti su kitais, turinčiais panašių sunkumų, dalintis patirtimi ir mokytis iš kitų.
Socialinių įgūdžių mokymai gali padėti asmenims, turintiems nepatikslintą asmenybės sutrikimą, pagerinti savo gebėjimus bendrauti, užmegzti ir palaikyti santykius. Mokymai gali apimti įvairias technikas, tokias kaip vaidmenų žaidimai, modeliavimas ir grįžtamasis ryšys.
Alternatyvūs gydymo metodai, tokie kaip meditacija, joga, menų terapija ir muzikos terapija, gali būti naudojami kaip papildoma priemonė, siekiant sumažinti stresą, pagerinti emocinę būklę ir skatinti savęs pažinimą.
Prevencija
Prevencija yra svarbi, siekiant sumažinti mišrių elgesio ir emocijų sutrikimų riziką. Mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai yra daugialypiai ir sudėtingi, reikalaujantys visapusiško požiūrio. Gerai suplanuotas gydymo procesas, kuris apima psichoterapiją, medicininį gydymą ir socialinę paramą, gali padėti asmenims geriau valdyti savo simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Kaip Atskirti Dvasinius Ir Psichinius Negalavimus?
Norint suvokti sutrikimo priežastis būtina atkreipti dėmesį į simptomus, kurie pasireiškia asmens gyvenimo aplinkoje, vidiniu ir išoriniu lygmeniu. Todėl asmuo, turėdamas galimybę pažinti dvasinę realybę bei psichikos ligų priežastingumą, gali atpažinti savyje veikiančias jėgas ir veiksnius bei suvokti, ar asmuo yra kankinamas piktosios dvasios, ar tai, ką asmuo jaučia, yra ligos pasekmė.
Piktosios dvasios įtakos tema paradoksali tuo, jog, kalbant apie šią dvasinę tikrovę, įrodinėjant velnio, kaip dvasinės būtybės, siekiančios sunaikinti Dievo ir žmogaus tarpusavio harmoniją, faktų pagrįstumą, iškeliama šėtono asmenybė ir taip suteikiamas pagrindas didinti šios būtybės veiksmingumą. Teigiama, jog geriausia kova su piktojo veikimu yra ignoruot viską, kas skatina neigiamas, prieš moralę nuteiktas emocijas ir verčia elgtis prieš Dievo valią. Todėl ir domėtis velnio istoriškumu per daug neverta, nes viskas, ką žmogus tame suras, tai - melas, chaosas ir skausmas.
Tikintis žmogus, priimdamas Bažnyčios mokymą, įtraukiamas į neišvengiamos dvasinės kovos lauką. Tai įvyksta tuomet, kai žmogus pradeda suvokti, jog yra sudarytas iš dvasinio ir materialinio kūno. Šios dvi realybės negali egzistuoti atskirai ir veikia viena kitą. Kiekvienas racionaliai mąstantis žmogus yra įgalus pažinti save ir gyvenimo dėsningumus. Visgi nė vienas nėra apsaugotas nuo nemalonių jausmų, kuriuos skatina sąveika su aplinka. Žmogaus gyvenimas neapsieina be kančios, liūdesio, skausmo, egzistencinės aklavietės, beprasmybės apraiškų. Turbūt nėra pasaulyje žmogaus, kurio gyvenime nebūtų įvykę sukrėtimų, palikusių didesnio ar mažesnio gylio žymių sąmonėje.
Piktosios dvasios veikimo painumą parodo ir tai, jog, nors demoniško apsėdimo galimybė yra reali, o per amžius vykstantys šėtono manifestai įrodo šios dvasinės būtybės egzistenciją, kartais žmogus, ieškodamas, kaip pateisinti savo gyvenimo nesklandumus, gali per greitai priskirti savo nelaimes dvasinėms būtybėms, nors iš tiesų tai gali būti dėl natūralių aplinkybių atsiradę gyvenimo kokybės sutrikimai ar pasireikšti jam psichikos sutrikimai.
Nors Romos Katalikų dogmatikoje demonas nėra tikėjimo ir meilės objektas ir apie tai nekalbama Tikėjimo išpažinime, tačiau Bažnyčios mokymas kalba apie neatsiejamą dvasinės kovos dalį bei nuolatinę šėtono veiklą, piktosios dvasios įtaką asmeniui. Katalikų Bažnyčios katekizme (KBK) teigiama: „Šėtonas, arba velnias, ir kiti demonai yra nupuolę angelai, laisva valia atsisakę tarnauti Dievui ir Jo planui. Jų apsisprendimas prieš Dievą yra nepakeičiamas. Jie gundo žmogų prisidėti prie jų maišto prieš Dievą“ (KBK, Nr. 414).
Bažnyčia negali remti tendencijos pernelyg skubotai daugeliui faktų priskirti tiesioginį demono veikimą, tačiau teigia, kad šėtonas, norėdamas pakenkti ir privesti prie pikto, gali prieiti iki kraštutinio savo viršenybės reiškimo.
Psichiatrijos - mokslo apie psichikos ligas - apraiškų randame 500 m. prieš Kristų. Istorikai teigia, jog psichiatrijos plėtojimuisi smarkiai pakenkė Romos imperijos žlugimas, prasidėjęs II amžiuje. Tuo metu visuomenė pradėjo ieškoti atramos Bažnyčios mokyme ir ėmė smerkti bet kokį dogmų nepaisymą. Psichikos sutrikimus pradėta sieti su velnio įsikūnijimu, o sergantieji tokiomis ligomis tapdavo visuomenės priešais.
Istorinis faktiškumas neabejotinai kritiškai vertė žiūrėti į Bažnyčios mokymo archajiškumą, tačiau būtina įsisąmoninti tai, jog tuo laiku visoje Europoje vyko karai, žmonės badavo, žmonių moralė buvo kritusi. Todėl ieškoti kaltų būtų neteisinga, o neigti Bažnyčios mokymo realumą būtų klaidinga.
Žmogaus kūno apsėdimas prasideda pasidavimu pagundoms, kurios prasilenkia su moraliniais principais, savanaudiško gėrio troškimu, prievartos propagavimu įvairiose gyvenimo srityse. Demonas provokuoja žmogui emocijas, kurios veda į blogio troškimą, skatina pyktį, kursto aistras naudodamas įvairių įtaigų. Šėtonas klastingai kėsinasi į žmogaus moralinę pusiausvyrą. Įvairūs piktosios dvasios gundymai prieš moralumą gali trukti labai ilgai ir intensyviai. Piktoji dvasia sugeba įsigauti į žmogų per jusles, vaizduotę, geismus.
Psichinė žmogaus sveikata priklauso nuo emocinio ir dvasinio atsparumo, todėl psichikos ligomis gali susirgti įvairaus amžiaus, visų rasių ir etinių grupių vyrai ir moterys. Nors ne visada galima moksliškai paaiškinti psichikos ligų priežastis, tačiau mokslininkai sutaria, jog pagrindinis psichikos ligų veiksnys yra fiziniai-organiniai sutrikimai ir biologinės priežastys. Infekcija pažeidžia galvos smegenis arba smegenų kraujagysles. Psichikos sutrikimai pasireiškia dėl toksinio poveikio galvos smegenų žievei, kamienui bei kitoms požievio dalims. Lėtinė infekcinio sutrikimo eiga veikia emocijas, silpnina valią, apsunkina protavimą, paveikia asmens charakterį. Kaip infekcijos padarinys pasireiškia įvairūs sąmonės sutrikimai, psichomotoriniai susijaudinimai. Infekcijos įtakoja depresijos arba manijos atsiradimą, kliedesių, haliucinacijų, Korsakovo sindromo pasireiškimus.
Psichoaktyviosios medžiagos, alkoholis, psichotropinės medžiagos gali sukelti psichikos pažeidimų - delyrą, haliucinozę, asmenybės degradaciją. Pasireiškia somatiniai sutrikimai, fizinės sveiktos sutrikimai, psichinis-emocinis nestabilumas, epilepsija, kliedesiai, psichozė. Galvos smegenų traumos žmogaus gyvenime pasireiškia psichikos veiklos sutrikdymu. Potrauminiam sindromui būdingas padidėjęs jautrumas, nervingumas, fizinis silpnumas, galvos skausmai, pablogėjusi atmintis ir dėmesys. Po sunkesnės galvos traumos žmogus gali tapti irzlus, piktas, nesugebantis susivaldyti.
Prie žmogaus psichinės pusiausvyros išsekimo prisideda nuolatinis skubėjimas, pirmavimo varžybos, fizinio ir dvasinio kūno neprižiūrėjimas. Žmogaus gyvenime pasireiškiantis nerimas sutrikdo žmogaus veiklą, frustracija vadinami įvykiai sukelia grėsmę psichologinei gerovei, stresas pereina į nuotaikas - patiriamas emocijas, pažintines funkcijas - atmintį, mąstymą ir suvokimą. Labai stiprios emocijos glaudžiai susijusios su vegetacine ir humoraline sistema, todėl jos sukelia somatinių pokyčių.
Psichikos sutrikimai, kurie atsiranda sergant įvairiomis ligomis, yra nevienodo sunkumo. Mokslininkai teigia, jog lengviausio laipsnio psichikos sutrikimai yra neuroziniai ir psichopatiniai, vidutinio sunkumo sutrikimai reiškiasi afektiniais (depresinis, maniakinis) sindromais, į kurių struktūrą gali įeiti ir lengviausio laipsnio sutrikimai.
Medicininiai tyrimai suteikia naudingos informacijos apie asmens būseną, tačiau apsėdimo įvertinimas priklauso Bažnyčios kompetencijai. Apsėdimo fenomeną įtarti galima pastebint tokius simptomus: nemiga, nervingumas, traukuliai, pseudotraukuliai, dirglumas. Taip pat apsėdimą gali rodyti psichiniai sutrikimai: kliedesiai, nuotaikos sutrikimai, be priežasties arba per pilnatį paaštrėjantis asmens polinkis smurtauti. Tačiau šie simptomai nenurodo giluminių priežasčių ir gali būti klasifikuojami kaip psichinės ligos.
Atsitinka ir taip, jog piktosios dvasios įtaka žmogui gali pasireikšti kartu su psichikos sutrikimu. Reikšmingi ženklai, jog žmogaus viduje pradeda veikti neigiamos jėgos: nenuoseklumai, supainiojantys diagnozę, simptomų staigus atsiradimas ir išnykimas, vaistų veikimas, kai veikliosios medžiagos nedaro organizmui būdingo poveikio, kartais sukeliantys ir priešingų reakcijų.
Daugelis egzorcistų pastebi, jog klasikiniai kriterijai, kurie leidžia atpažinti tiesioginį šėtono viešpatavimą asmeniui, pasireiškia tik egzorcizmo metu. Jeigu asmuo pastebi savyje neigiamas įtakas, kurios anksčiau nepasireiškė, apsilankė pas gydytojus, tačiau jų gydymas nedavė jokių rezultatų ir nerado tiesioginio poveikio asmens būsenai paaiškinti, jam vertėtų peržvelgti savo gyvenimo istoriją ir įvertinti dvasinio gyvenimo aspektus.
Beveik visų psichinių ligų priežastis – prof. Jordanas Petersonas
tags: #organiniai #simptomai #ir #psichikos #sutrikimai