Priklausomybė nuo alkoholio: simptomai, priežastys ir gydymas

Alkoholizmas yra lėtinė liga, kuriai būdingas nekontroliuojamas alkoholio vartojimas, nepaisant neigiamų padarinių sveikatai, socialiniam gyvenimui ir psichologinei būklei.

Ši liga pasižymi fizine ir psichine priklausomybe nuo alkoholio, o jos simptomai gali svyruoti nuo lengvo diskomforto iki sunkių abstinencijos simptomų, kurie gali būti gyvybei pavojingi.

Alkoholis - paplitusi svaigioji medžiaga. Alkoholis labai keičia žmogaus elgesį: sumažėja elgesio kontrolė, sprendimai priimami neįvertinus galimų pasekmių ir rizikos. Išryškėja agresyvus kai kurių žmonių elgesys. Net ir nedidelės alkoholio dozės sutrikdo koordinaciją, vairavimo įgūdžius.

Jautrumas alkoholio poveikiui labai individualus: yra individų, kurie dėl savo fermentinės struktūros absoliučiai netoleruoja net ir nedidelių alkoholio dozių. Išgėrus didesnį alkoholio kiekį galimos atminties spragos ir amnezijos. Nuo didesnio kiekio galima mirtis dėl kvėpavimo centro slopinimo.

Jaunesnio amžiaus asmenims priklausomybės požymiai - išgeriamo alkoholio kiekio kontrolės susilpnėjimas ir abstinencijos sindromas - vystosi gerokai greičiau nei suaugusiems. Čia svarbi ir genetinė predispozicija.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti

Alkoholizmas yra nepagydoma liga, tokia pat kaip, pavyzdžiui, cukrinis diabetas. Ją sergantys geria alkoholį nepaisydami, kad tai kelia pavojų jų gyvenimui, o pradėję gerti nepajėgia sustoti. Alkoholikų organizmas yra pripratęs prie alkoholio ir taip pakitęs, kad be jo negali funkcionuoti.

Alkoholis pasidaro būtinas, kad būtų jaučiamasi normaliai.

Alkoholio poveikis smegenims

Alkoholis žmogui turi dvejopą poveikį. Bendrąja prasme jis yra laikomas centrinės nervų sistemos veiklos slopintoju. Jo pavartojus lėtėja smegenų veikla, o kartu ir bendras organizmo fiziologinis ir psichologinis aktyvumas. Paprastai tariant, tai reiškia, kad alkoholio pavartojęs žmogus atsipalaiduoja.

Tuo pat metu pasireiškia, nors ir skamba paradoksaliai, stimuliuojamasis poveikis, priešingas slopinimui. Tai lengva pastebėti pavartojus nedidelius alkoholio kiekius - žmogus gali tapti aktyvesnis, drąsesnis, labiau bendraujantis ir pan.

Didėjant suvartojamo alkoholio kiekiui slopinamasis poveikis stiprėja, silpnėja raumenų tonusas, tampa sunkiau koordinuoti judesius, išlaikyti pusiausvyrą, ilgėja reakcijos laikas į įvairius dirgiklius. Protinė veikla taip pat lėtėja - darosi sunkiau sukaupti ir išlaikyti dėmesį, sunkiau priimti racionalius, aiškius sprendimus, aiškiai išreikšti savo mintis.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos

Išgėrus žmonėms būna sunkiau save kontroliuoti - valdyti emocijas, elgesį, jie gali pasielgti taip, kaip paprastai nesielgtų.

Kaip alkoholio poveikis pasireikš konkrečiam žmogui, yra labai individualu. Tai priklauso ne tik nuo vartojamo alkoholio (jo kiekio ir stiprumo), tačiau ir nuo paties žmogaus fiziologinių savybių (biocheminių ypatumų, kūno masės, amžiaus, lyties), jo psichologinės būsenos, lūkesčių ir socialinės aplinkos.

Alkoholis turi smarkų neurotoksinį poveikį žmogaus centrinei nervų sistemai ir veikia visas organų sistemas. Vartojant alkoholį dėl toksinių ir kancerogeninių medžiagų labiausiai kenčia kepenys, kasa, širdies ir centrinė nervų sistema: riebėja organai, sutrinka medžiagų apykaita, dirginamos smegenys. Net maži alkoholio kiekiai veikia žmogaus emocijas, jausmus ir nuotaiką.

Vartojant daugiau, dažniau atsiranda (ne)grįžtami neurocheminiai pokyčiai smegenyse ir nervų sistemoje, kas lemia racionalaus mąstymo, elgesio, socialinių santykių sutrikimus. Ilgainiui asmens psichologinė būsena tampa patologiška ir sunkiai prognozuojama.

Pasak mokslininkų, pavartojus alkoholio galutinai smegenų veikla atsistato tik per 18-20 dienų.

Taip pat skaitykite: Kainų analizė

Žalingas alkoholio vartojimas gali sukelti rimtų pokyčių smegenyse. Sunkumas vaikštant, prastas regėjimas, nerišli kalba, sulėtėjęs reakcijos laikas, sutrikusi atmintis - kai kurie iš šių sutrikimų gali pasireikšti po vieno ar dviejų gėrimų ir greitai išnykti vos nustojus gerti.

Gausus alkoholio vartojimas per ilgą laiką lemia smegenų ląstelių, padedančių efektyviai perduoti signalus smegenyse, sumažėjimą ir nykimą. Tuomet smegenims tampa sunkiau efektyviai dirbti.

Reguliarus nesaikingas alkoholio vartojimas arba epizodinis gausus vartojimas gali padidinti riziką susirgti dažniausiai pasitaikančiomis demencijos formomis, tokiomis kaip Alzheimerio liga ir kraujagyslinė demencija.

Gausus alkoholio vartojimas ne tik sulėtina hipokampą, bet ir gali jį pažeisti. Alkoholis gali sunaikinti smegenų ląsteles ir lemti ilgalaikės atminties praradimą.

Vyresnio amžiaus žmonių smegenys tampa jautresnės alkoholio poveikiui. Dėl natūralus smegenų senėjimo hipokampo ląstelės pamažu lėtėja, nyksta. Prie šio proceso pridėjus ir alkoholio poveikį - demencijos rizika stipriai padidėja.

Dažniausi smegenų pažeidimai:

• Nervų ląstelių pažeidimas
• Kraujagyslių pažeidimas
• Mažas vitamino B1 kiekis
• Padidėjusi galvos traumų rizika

Smegenų pažeidimų simptomai gali būti:

• Asmenybės pokyčiai ir nepastovi nuotaika
• Sunkumai mąstyti, mokytis ir prisiminti informaciją
• Konfabuliacija - atminties spragų užpildymas nesvarbia ar netikslia informacija
• Impulsų valdymo problemos - netinkamas ar įžeidžiantis elgesys

Kaip alkoholis veikia smegenis

Alkoholizmo priežastys ir rizikos veiksniai

Alkoholizmo priežastys gali būti įvairios ir sudėtingos. Pagrindinės priežastys apima genetiką, psichologinius veiksnius, socialinę aplinką ir gyvenimo būdą. Genetiniai tyrimai rodo, kad tam tikri genai gali padidinti asmens polinkį į alkoholizmą. Psichologiniai veiksniai, tokie kaip depresija, nerimas ir stresas, taip pat gali prisidėti prie alkoholio vartojimo.

Žmonės tampa alkoholikais dėl įvairių priežasčių. Subrendę vyrai gali pradėti gerti todėl, kad jų aplinkoje taip įprasta. Moterys - todėl, kad neranda kito būdo nuslopinti skaudžius išgyvenimus. Ir vieni, ir kiti gali būti linkę išgerti dėl savo būdo savybių: nervingumo, nemokėjimo atsipalaiduoti, nuolatinės įtampos.

Paauglių gėrimas dažnai prasideda nuo noro išbandyti, kaip alkoholis keičia nuotaiką. Paaugliams gali būti smagu, bet gali būti ir bloga išgėrus. Pradedama gerti nuolat atitinkamomis progomis, jau žinant, kokia bus savijauta išgėrus. Pradedama gerti jau ne siekiant malonių pojučių, bet stengiantis atsikratyti nemalonių.

Genetiniai veiksniai susiję su bipoliniu sutrikimu ar šizofrenija. Antisocialiose šeimose, taip pat šeimose kur tėvų ir vaikų santykiai yra šalti alkoholizmas tarp vaikų yra dažnesnis.

Alkoholizmo simptomai

Pagrindiniai alkoholizmo simptomai apima nuolatinį alkoholio vartojimą, nesugebėjimą kontroliuoti vartojimo, abstinencijos simptomus, pavyzdžiui, drebulį, prakaitavimą, nerimą ir pykinimą. Kiti simptomai gali būti socialinių santykių problemos, darbo praradimas ir psichologiniai sutrikimai, tokie kaip depresija ir nerimas.

Abstinencijos sindromas pasireiškia nemiga, nerimu, depresija, prakaitavimu, dažnu širdies plakimu, drebuliu. Negaunant alkoholio prasideda abstinencijos reiškiniai: krečia drebulys, šaltis, kyla haliucinacijos. Alkoholikai geria ne tam, kad pajustų malonumą, bet tam, kad jaustųsi “normaliai”.

Po alkoholio vartojimo nutraukimo sergantiesiems priklausomybe išryškėjanti abstinencija gali pasireikšti lengvais ar vidutinio sunkumo psichologiniais simptomais (nervingumas, vidinis drebulys, nerimas, dirglumas ar lengva sujaudinimo būsena, nuotaikos svyravimai, depresija, nuovargis, sunkumas aiškiai mąstyti, nemalonaus turinio sapnai) bei fiziniais simptomais (galvos skausmas, prakaitavimas, pykinimas ir vėmimas, apetito praradimas, nemiga, blyškumas, dažnas širdies plakimas, vyzdžių išsiplėtimas, prakaitavimas, rankų drebėjimas).

Svarbu žinoti, kad gali išsivystyti ir sunkios būsenos, tokios kaip psichomotorinis sujaudinimas, karščiavimas, traukuliai, širdies ritmo sutrikimai, delyras. Ypač tokių būsenų tikimybė didėja, jei asmuo turi gretutinių sveikatos sutrikimų, alkoholio vartota gausiai, buvo ilgas alkoholio vartojimo periodas.

6 priklausomybės kriterijai

Kad alkoholio vartojimas tapo priklausomybe, nustatoma remiantis 6 pagrindiniais kriterijais, kurie apima ne tik fiziologinius kūno pokyčius (tolerancija alkoholiui), tačiau ir psichologinius bei socialinius ypatumus:

1. Ryškus troškimas vartoti alkoholinius gėrimus.
2. Sunku valdyti savo elgesį - alkoholio vartojimo pradžią, pabaigą, sunku nutraukti jo vartojimą.
3. Padidėjusi alkoholio tolerancija - žmogus vienu kartu gali išgerti vis daugiau.
4. Abstinencijos būklė - po alkoholio vartojimo dideliais kiekiais (paprastai kelias dienas), nutraukus ar sumažinus jo vartojimą, pasireiškia skirtingo stiprumo nerimas, miego sutrikimas, depresija, padidėjęs kraujospūdis, drebulys, prakaitavimas ir kt.
5. Susiaurėję interesai - mažėja pomėgių, silpnėja domėjimasis jais, nebelieka interesų. Žmogus didžiąją savo laiko dalį skiria tam, kad gautų alkoholio, jo vartojimui ar tam, kad atsigautų po jo vartojimo. Vis mažiau laiko lieka šeimai, darbui ir kitoms socialinėms funkcijoms.
6. Net ir suvokdamas, kad alkoholio vartojimas daro žalą sveikatai, žmogus vis tiek jį vartoja.

Jei per paskutinius dvylika mėnesių gydytojui akivaizdūs bent trys iš šių kriterijų, jis gali nustatyti priklausomybės nuo alkoholio sindromą.

Alkoholizmo požymiai savikontrolei:

• Kontrolės praradimas (negalite sustoti, geriate iki girtos būsenos).
• Nuotaikos praradimas esant blaiviam (agresyvumas, izoliacija, prislėgtumas).
• Staigūs nuotaikos pokyčiai (euforija atsiradus galimybei išgerti).
• Alkoholizmo neigimas, vartojimo fakto menkinimas.
• Nepraleidžia nei vienos progos išgerti.

Priklausomybės ratas

Vystantis priklausomybei, žmogų ima kamuoti nuolatinės įkyrios mintys apie alkoholį. Jo siekiama „bet kokia kaina“ - meilikavimu, pažadais, melu, grasinimais, pykčiu. Priklausomi asmenys tampa išsisukinėjimo ir manipuliacijų virtuozais.

Keičiasi jų vertybinės kryptys ir gyvenimo prioritetai, gavę alkoholio, svaiginasi nepaisydami neigiamų jų elgesio pasekmių. Neretai priklausomi asmenys į savo melo pinkles įtraukia artimuosius, prašydami už juos meluoti darbdaviams, kolegoms, gydytojams.

Vėliau seka abstinencijos periodas, pasižymintis neigiamais reiškiniais ir kaskart sunkėjančia vartotojo emocine būsena. Baimė, kaltė, gėda, pyktis tampa nuolatiniais vartojančio asmens palydovais. Asmeniui su šiais jausmais ir prasta psichoemocine būsena išbūti nepaprastai sunku, o jei dar nėra į ką atsiremti kasdienybėje, vėl ieškoma alkoholio ir patologinis priklausomybės ratas ima suktis...

Alkoholio vartojimo rekomendacijos:

• Viršijant normas, didėja rizika susirgti kepenų, kraujagyslių ar priklausomybės ligomis.
• Net jei žmogus negeria kasdien, bet kartą arba du kartus per savaitę išgeria gerokai didesnį kiekį už nustatytas normas, organizmas nespėja apdoroti suvartojamo alkoholio.
• Net ir vartojant alkoholį mažomis dozėmis būtina bent dvi dienas per savaitę jo visai nevartoti.

Kodėl sunku pripažinti priklausomybę

Negebėjimas to pripažinti yra būdingas daugeliui žmonių, kurie susiduria su priklausomybe. Tai iš tiesų yra reikšmingas požymis, kuris atsispindi trijuose iš anksčiau išvardintų 6 priklausomybės kriterijų - žmogui pasidaro labai sunku kontroliuoti savo troškimus ir elgesį, jis vartoja alkoholį nepaisydamas patiriamos žalos ir yra linkęs pateisinti vartojimą ar nesureikšminti pasekmių.

Tai paaiškinti galima remiantis psichologiniais gynybos mechanizmais: žmonės naudojasi įvairiais psichologiniais gynybos mechanizmais, kuriais apsaugo save nuo patiriamo streso ir psichologinės įtampos. Šie mechanizmai asmeniškai žmogui turi svarbią reikšmę, padeda reguliuoti emocinę būseną, tačiau kai kurie jų yra ydingi ar net tampa žalingi, pavyzdžiui, alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas.

Todėl reikia daug kantrybės ir supratimo, siekiant suprasti ir pagelbėti žmogui pakeisti savo gynybos mechanizmus. Psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atveju tai yra apsunkinama ir biocheminiais pokyčiais smegenyse.

Alkoholizmo diagnozė

Alkoholizmo diagnozė dažniausiai remiasi klinikiniu vertinimu, kurio metu gydytojas analizuoja paciento istoriją, simptomus ir elgesį. Yra keletas standartizuotų vertinimo instrumentų, tokie kaip AUDIT (Alcohol Use Disorders Identification Test) ir CAGE klausimynas, kurie padeda nustatyti alkoholio vartojimo problemas.

Alkoholizmo gydymas

Alkoholizmo gydymas apima įvairius metodus, kurie gali būti medicininiai ir nemedicininiai. Medicininis gydymas dažnai apima vaistų, tokių kaip disulfiramas, naltreksonas ir akamprozatas, vartojimą, kurie padeda sumažinti alkoholio troškimą ir abstinencijos simptomus. Nemedicininiai gydymo metodai apima psichoterapiją, grupines terapijas, tokias kaip „Anoniminiai alkoholikai“, ir socialinę paramą.

Nutraukimo sindromui gydyti vartojami: antidepresantai, neuroleptikai, priešepileptiniai vaistai. Taip pat vaistai, kurie, vartojant kartu su alkoholiu, sukelia pykinimą, vėmimą, nemalonius pojūčius. Alkoholikas žinodamas tai vengia gerti. Vienas žinomiausių tokių vaistų - disulfiramas. Stipriausias priklausomybę mažinantis vaistas yra akamprostatas.

Alkoholikus reikia gydyti ir prižiūrėti ilgai, kitaip dažni atkryčiai. Labai gerus rezultatus duoda anoniminių alkoholikų klubai. Reikia išmokyti įveikti kasdieninius stresus be alkoholio.

Labai dažnai po ilgalaikio alkoholio vartojimo nutraukimo yra reikalingas detoksikacinis gydymas. Tai padeda išvengti ligos komplikacijų, palengvina alkoholio nutraukimo simptomus. Detoksikacijos metu naudojami benzodiazepinai, kurie sumažina riziką traukulių ir delyro išsivystymui. Diagnozuojami ir gydomi esantys somatiniai sutrikimai (kepenų, virškinamojo trakto, širdies pažeidimai, padidėjęs kraujospūdis). Skiriant intravenines tirpalų infuzijas užtikrinamas vandens, elektrolitų balansas organizme.

Gydytojas įvertina bendrą paciento sveikatos būseną, priklausomybės nuo alkoholio eigą, esamus gretutinius psichikos sutrikimus. Labai dažnai medikamentinis gydymas derinamas kartu su psichoterapija.

Kaip gali padėti artimieji?

Artimieji turi ne tik aiškiai suvokti ir įsisąmoninti problemą, bet ir nuolat raginti bei skatinti žmogų gydytis, aiškiai įvardinti paties žmogaus patiriamus (ir kitų pastebimus) sunkumus, padėti žmogui suvokti su alkoholio vartojimu susijusias pasekmes ir palaikyti jo mėginimus gydytis.

Sergantį asmenį supantys žmonės (šeima, draugai, darbdavys, kolegos ir kt.) turėtų aiškiai komunikuoti, kad žmogaus vartojimas daro matomą žalą jam ir aplinkiniams, visi tai pastebi ir reikia kreiptis pagalbos. Galima padėti susirasti specialistų kontaktus ir užsiregistruoti ar palydėti į gydymo įstaigą.

Palaikykite artimąjį, skatinkite nustoti vartoti arba stipriai mažinti vartojamo alkoholio kiekį. Tai gali labai prisidėti prie šio asmens sveikimo.

Palaikykite artimąjį ir skatinkite jį gerinti reikalingus įgūdžius, pavyzdžiui, jei žmogui tampa sunku apsipirkti, pasiūlykite tai padaryti kartu su juo, nedarykite darbų už juos.

Paklauskite asmens sveikatos priežiūros specialistų, kaip jūs galite geriausiai padėti sergančiam artimajam.

tags: #priklausomybe #nuo #alkoholio #simptomai