Vaikystė yra ypatingas laikotarpis, lemiantis tolesnį žmogaus gyvenimą. Šiuo metu formuojasi asmenybė, pasaulėžiūra, vertybės. Vaikas, kaip kempinė, sugeria viską, kas vyksta aplinkui, todėl auklėjimas vaidina nepaprastai svarbų vaidmenį jo psichikos vystymesi.
Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, siekiama užtikrinti, kad kiekvienas vaikas augtų saugioje ir darnioje aplinkoje, idealiausia - biologinėje šeimoje. Tačiau, kai tai neįmanoma, prioritetas teikiamas globėjų, įtėvių šeimoms ar šeimynoms. Deja, Lietuvoje trūksta žmonių, pasiryžusių globoti vyresnio amžiaus vaikus, likusius be tėvų globos. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nuolat informuoja visuomenę apie institucinės globos žalą ir skatina žmones atverti savo namų duris tokiems vaikams.
Vaikų psichiatrė J. Anikinaitė pabrėžia, kad augimas vaikų globos namuose vaikui gali tapti ilgalaike neigiama patirtimi. Vaikas ne tik atskiriamas nuo savo biologinės šeimos, bet ir praranda galimybę augti saugioje, puoselėjančioje aplinkoje, kur galėtų patirti nuoseklaus, artimo, pasitikėjimu grįsto ryšio gydomąjį poveikį.
Ryšio Svarba
Tvirtas, saugus ir nuoseklus ryšys su vienu suaugusiuoju yra itin svarbus. Jis padeda vaikui sukurti tvirtą pamatą, nuo kurio atsispyręs vaikas gali drąsiai eiti į pasaulį ir jį tyrinėti, ugdyti įgūdžius ir leisti vystytis prigimtinėms dovanoms bei gebėjimams. Tokioje aplinkoje vaiko raida vystosi geriausiai, poreikiai yra patenkinami, jis jaučiasi saugus ir mokosi bendrauti su šalia jo esančiais žmonėmis.
Globos namuose sunku užtikrinti juntamą saugumą, nuoseklumą ir pastovumą. Dėl dažnos darbuotojų kaitos vaikas negali saugiai prisirišti prie vieno suaugusiojo, o auklėjimo metodai dažnai būna nenuoseklūs. Tai įneša dar daugiau chaoso jau į taip chaotišką vaiko gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Paimtas į globą vaiko akimis
Psichikos Sutrikimai ir Institucinė Globa
Tyrimai rodo, kad institucinėje globoje augančių vaikų intelektas dažnai būna žemesnis, prasčiau vystosi jų kognityvinės funkcijos, atsakingos už mokymąsi, dėmesio išlaikymą, planavimą ir loginį mąstymą. Globos įstaigoje augantis vaikas neturi nuoseklaus ir saugaus ryšio su vienu suaugusiuoju, o tai nulemia psichikos sutrikimų vystymąsi. Psichiatrai stebi vaikų elgesio ir emocinius sutrikimus, mokymosi sunkumus, depresijos bei nerimo simptomus, save žalojantį elgesį ir kitus požymius, kurių galima būtų išvengti, jei vaikui būtų suteikta galimybė saugiai augti ir vystytis puoselėjančioje šeimos aplinkoje.
Tarptautinėje ligų klasifikacijoje egzistuoja „Z“ kodai, apibrėžiantys aplinkos faktorius arba rizikos veiksnius, turinčius įtakos vieno ar kito sutrikimo vystymuisi. „Institucinis ugdymas“ yra vienas iš šių veiksnių. Vaikų ir paauglių psichiatrai šį kodą naudoja, siekdami parodyti, kas padarė įtaką ir galbūt toliau palaiko vaiko psichikos sutrikimą. Svarbu suprasti, kad rizikos veiksnių galima išvengti ar juos sumažinti, todėl sukūrus tinkamą aplinką vaikui augti, galima užkirsti kelią daugelio psichikos sutrikimų vystymuisi.
Tarptautiniai tyrimai rodo, kad didelė dalis be tėvų priežiūros augusių vaikų neišnaudoja savo potencialo, kalbant apie išsilavinimą ir praktinius įgūdžius. Tai susiję su sutrikusiu aukštesniųjų vaiko smegenų, atsakingų už mokymąsi, dėmesingumą, loginį mąstymą ir emocinę reguliaciją, vystymusi. Vaikas gyvena nuolatinėje baimėje ir nesaugume, nuolat stebi aplinką, tikrindamas, ar jam nekyla kokia nors grėsmė.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Įsitikinimų Sistema
Vaiko patirtys formuoja jo įsitikinimus apie kitus žmones, pasaulį ir save. Be tėvų globos likę vaikai dažnai išmoksta, jog suaugusiais negalima pasitikėti, jog pasaulis yra nesaugus ir kad jie yra neverti rūpinimosi ir meilės. Padrąsinančio ir palaikančio žodžio stoka lemia tai, jog vaikas nepasitiki savimi. Todėl suaugusiems labai svarbu keisti vaiko įsitikinimų sistemą, suteikiant jiems naujas patirtis ir naujus žodžius. Vaikas turi girdėti: „Tau pavyks“, „Tu esi brangus“, „Žinau, kad šiandien nepasisekė, bet vis tiek tave myliu“. Pakeitus vaiko įsitikinimų sistemą, galima tikėtis, jog jis išnaudos didesnę dalį savo turimo potencialo.
Patirtis Vaikų Psichiatrijos Skyriuje
Dirbant ligoninėje, teko susidurti su daugeliu vaikų, augančių globos namuose. Tyrimai rodo, jog didžiausią pacientų, gydomų vaikų psichiatrijos skyriuose, dalį sudaro globos namuose augantys vaikai. Dažnai hospitalizacijos būna kartotinės ir ne visada pagrįstos. Toks vaiko vežiojimas į ligoninę ne tik, kad jam nepadeda, bet ir yra žalingas: vaikas išimamas iš jam pažįstamos, pastovios aplinkos, įmetamas į naują, kurioje jis nesijaučia saugus. Negalima vienareikšmiškai teigti, jog vaiko psichikos sutrikimas atsirado vien dėl to, kad jis auga globos namuose. Tai dažniau yra papildomas, palaikomasis faktorius, nes iki patenkant į globos instituciją jis patyrė daug kitų neigiamų išgyvenimų. Tai yra komplektas vaikystėje įvykusių neigiamų patirčių, kurios visos kartu yra vadinamos „Kompleksine Raidos Trauma“.
Stigma ir Jos Pasekmės
Vaikų globos namuose augantys vaikai yra tarsi su stigma. Su tokiais vaikais vis dar vengiama bendrauti. Stigma reiškia diskriminaciją, pasmerkimą ir gėdą dėl to koks esu. Ji neskatina visuomenės narių priimti ir mylėti vienas kitą, ne už tai ką darau, ar ko esu pasiekęs, bet tiesiog už tai kas esu ir, kad esu vertingas toks, koks esu. Stigmatizuodami žmones, mes kaip visuomenė, praleidžiame galimybę pamatyti juose slypinčias skirtingas dovanas ir gebėjimus, kurie priešingu atveju galėtų pasitarnauti visuomenės labui.
Ar Įmanoma Išgydyti Psichologines Žaizdas?
Psichologijos mokslų daktarė, dr. Karyn Purvis, teigia: „Nesu mačiusi nei vieno vaiko, kurio sielos žaizdos negalėtų gyti“. Ir nesvarbu kuriame raidos etape vaikas patyrė netektį ir pateko į globos namus. Mes visada galime padėti vaikui grįžti į prarastus raidos etapus, padėti juos saugiai pereiti ir toliau lydėti gyvenimo kelyje. Vaiko smegenys yra labai plastiškos. Tam, kad mes sureguliuotume vaiko smegenų veiklą, jo emocijų kontrolę, mums ne visada būtini vaistai. Tam tereikia mylinčio ir puoselėjančio santykio su sąmoningu, nuosekliu, saugiu ir atliepiančiu vaiko poreikius suaugusiuoju.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose