Seksualinio smurto apibrėžimas ir formos: kaip atpažinti ir ką daryti?

Seksualinis smurtas - tai žmogaus teisių pažeidimas į saugų ir užtikrintą gyvenimą. Jis paveikia moteris, vyrus bei vaikus.

Svarbiausia yra mokėti atpažinti šio smurto formą, o tai kartais sunkiai identifikuojama.

Kas yra seksualinis smurtas?

Seksualinis smurtas - tai bet koks lytinių poreikių tenkinimas su kitu asmeniu prieš šio valią. Tai prievartinė seksualinė veikla pasitelkiant grasinimus, apgaulę ar fizinę jėgą. Naudoti seksualinį smurtą gali ir visiškai svetimas asmuo, tačiau dažnai smurtautojas būna intymus partneris, šeimos narys ar kitas aukai pažįstamas žmogus.

Seksualinis smurtas apima:

• Lytinį santykiavimą su žmogumi prieš jo valią, naudojant fizinį smurtą ar grasinant jį panaudoti, atimant galimybę priešintis arba kitaip naudojantis bejėgiška žmogaus būkle.
• Lytinio potraukio tenkinimą ar lytinis susijaudinimą demonstruojant (apnuoginant) savo genitalijas ar būnant stebimam (-ai) esant seksualiai aktyviam (-iai).
• Tai piktnaudžiavimas ar bandymas piktnaudžiauti asmens pažeidžiamumu, galia ar pasitikėjimu tikintis seksualinių paslaugų, įskaitant piniginio atlygio ar socialinės, ekonominės, politinės naudos siūlymą.
• Kontaktas su bet kuria asmens kūno dalimi be jo sutikimo, įskaitant nepageidaujamą skverbimąsi (burnos, analinį ar vaginalinį), arba lietimą (glostymą, bučiavimą, laižymą, čiulpimą ar per daiktus).

Seksualinis smurtas - vienas žiauriausių nusikaltimų prieš moteris. Tokios patirtys moterų psichikoje palieka randus visam likusiam gyvenimui. Deja, nemažai nukentėjusiųjų vis dar bijo kreiptis pagalbos. O ypač, jei seksualinis smurtas vyko arba tebevyksta artimoje aplinkoje, kai smurtautojas (-a) yra arba buvo sutuoktinis (-ė), partneris (-ė), giminaitis (-ė) ar bendrą ūkį vedantis (-ė) asmuo.

Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir tendencijos

Kaip atpažinti seksualinį smurtą artimoje aplinkoje?

Seksualinis smurtas gali būti išreiškiamas tiek žodžiais, tiek fiziniais veiksmais:

• Su moterimi elgiamasi kaip su sekso objektu.
• Moteris gali būti verčiama nusirenginėti prieš jos valią.
• Itin žiauriai santykiauti lytiškai, prieš tai neretai ją sumušant.
• Demonstruojamas pavydas ir jos kaltinimas meilės ryšiais su kuo nors kitu.
• Vertimas stebėti ir kartoti pornografinius veiksmus.
• Vertimas lytiškai santykiauti su kitais asmenimis.
• Patirti nepageidaujamą seksualinę patirtį ar prievarta užsiimti prostitucija.

Seksualiniu smurtu laikomas ir pasinaudojimas asmeniu, kuris negali priimti pagrįsto sprendimo dėl dalyvavimo seksualinėje veikloje dėl to, kad yra miego būsenoje, neblaivus, neįgalus, per jauno ar per seno amžiaus, dėl baimės ar priklausomybės nuo smurtaujančio asmens.

Dažnai pasitaiko ir tokių atvejų, kai yra užmezgami romantiniai santykiai su kitais asmenimis, tokiu būdu siekiant panaudoti šią informaciją prieš nukentėjusį asmenį jį erzinant, arba atsisakant lytiškai santykiauti su nukentėjusiu asmeniu, bandant jį kontroliuoti.

Įžeidžiančios ar pašiepiančios replikos apie kūną ar seksualumą - kai kuriose šeimose vis dar laikomos norma, o perdėtas pavydas ir kaltinimas nebūtais santykiais su kitais asmenimis, siekiant kontroliuoti ir manipuliuoti - ne tik klaidingai suprantamas kaip „meilės“ išraiška, bet ir „šlovinamas“ Holivudo filmų kūrėjų.

Tokiu būdu yra kuriamas ir palaikomas stereotipas apie neva „tikrą“ meilę, kuri iš tiesų tėra mitas, žalojantis moterų psichiką ir gyvenimus.

Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje

Seksualinis smurtas artimoje aplinkoje: statistika ir pasekmės

Kaip skelbia Oficialiosios statistikos departamentas, nuo fizinio ar seksualinio smurto artimoje aplinkoje yra nukentėjusi kas trečia moteris. Deja, įvairūs tyrimai rodo, kad net 60 proc. nukentėjusiųjų bijo kreiptis pagalbos. Baimė, gėda, kaltė ir bejėgiškumas neleidžia ištrūkti iš išburto smurto rato.

Seksualinis smurtas bei prievarta šeimoje yra plačiai paplitusi tarptautinė visuomenės sveikatos problema, nuo kurios nukenčia tiek suaugusios moterys, tiek ir mergaitės. Seksualinis smurtas šeimoje turi neigiamos įtakos fizinei ir psichinei sveikatai, finansiniam stabilumui, išsilavinimui, santykiams bei įvairioms priklausomybėms nuo narkotinių medžiagų.

Seksualinį smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims vis dar sunku savo patirtis išreikšti žodžiais ir tai plačiai susiję su socialinės ir emocinės paramos stoka.

Ką daryti patyrus seksualinį smurtą artimoje aplinkoje?

Seksualinis smurtas yra nusikaltimas, už kurį atsakingas asmuo turi atsakyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, reglamentuojamus Baudžiamajame kodekse.

Patyrus seksualinį smurtą artimoje aplinkoje, svarbu imtis šių veiksmų:

Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas

1. Rasti saugią vietą. Nedelsiant pasitraukti iš aplinkos, kurioje yra smurtavęs asmuo. Nesaugioje aplinkoje gali kilti pakartotinio smurto grėsmė. Eiti pas artimus žmones, draugus arba į vietą, kurioje saugu.
2. Su savimi pasiimti būtiniausius daiktus. Išeinant į saugią vietą, pasiimti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, pinigus, švarius drabužius ir raktus. Tai padės užtikrinti nepriklausomumą ir judėjimo laisvę.
3. Kviesti pagalbą. Kai bus saugu, nedelsiant skambinti pagalbos telefonu 112. Atvykusi policija gali uždrausti smurtavusiam asmeniui prieiti ar kontaktuoti su nukentėjusia. Taip suteikiamas saugumas ir galimybė grįžti į savo namus.
4. Išsaugoti įkalčius. Jei įmanoma, svarbu išlaikyti įkalčius, kurie gali padėti įrodyti nusikaltimą. Tai gali būti drabužiai, kurie buvo vilkėti incidento metu, naudotas prezervatyvas ar kiti daiktai, galintys įrodyti smurto aktą. Nuvalius savo kūną, neišmesti naudotų servetėlių ar kitų valymo priemonių. Norint išsaugoti įkalčius rekomenduojama nesiprausti, nevalyti dantų ir laikyti įkalčius popieriniame maišelyje. Geriausia surinkti įkalčius per pirmąsias 24 valandas po smurto.
5. Kreiptis į gydytojus. Svarbu kreiptkis į gydymo įstaigą, kur specialistai atliks reikalingus tyrimus, suteiks medicininę pagalbą ir gydys sukeltus skausmus.
6. Ieškoti psichologinės pagalbos. Patyrus seksualinį smurtą, gali kilti daugybė sudėtingų jausmų, tokių kaip baimė, pyktis, beviltiškumas ar liūdesys. Pagalba nemokama ir konfidenciali.

Seksualinis smurtas prieš vaikus

Nei vienas vaikas, nepriklausomai nuo jo lyties, amžiaus, gyvenimo sąlygų, raidos ar asmenybinių charakteristikų, nėra apsaugotas nuo seksualinės prievartos - auka gali tapti bet kas. Svarbu žinoti, jog seksualinė prievarta neretai prasideda labai ankstyvame amžiuje - dar tuomet, kai vaikas nepajėgia suprasti, kas vyksta, ar neturi tinkamų būdų parodyti bei pasakyti kitiems apie savo patirtis.

Vaiko seksualinis išnaudojimas yra vaiko įtraukimas į seksualinę veiklą, kurios ji ar jis visai nesuvokia, negali suteikti kompetentingo sutikimo, arba veikla, kuriai vaikas nėra pagal išsivystymą pasiruošęs, pažeidžia įstatymus arba visuomenės socialinius tabu.

Seksualinio smurto prieš vaikus formos:

• Pagal vietą:
  • Seksualinis smurtas fizinėje erdvėje.
  • Seksualinis smurtas elektroninėje erdvėje.
• Pagal nukentėjusio ir smurtautojo santykį:
  • Artimoje aplinkoje. Seksualinė prievarta dažniausiai vyksta artimoje aplinkoje, o smurtautojas neretai būna vaikui gerai pažįstamas ir svarbus žmogus. Pasinaudojęs vaiko pasitikėjimu ir priklausomybe, smurtautojas tenkina savo poreikius taip keldamas grėsmę vaiko raidai, iškreipdamas pasaulio, savęs bei tarpasmeninių santykių suvokimą ir žalodamas vaiko sielą.
  • Už artimos aplinkos ribų. Kai smurtaujantis asmuo ir auka neveda bendro ūkio. Smurtautojas/a gali būti: draugas/ė, klasiokas/ė, kaimynas/ė, bendradarbis/ė, interneto draugas/ė, pedagogas/ė, dėstytojas/a, treneris/ė, kolega sportininkas/ė, dvasininkas/ė ar religinis lyderis/ė, gydytojas/a, pacientas/ė ir kt. (tai nėra baigtinis sąrašas).

Taktikos, kurias naudoja vaikus seksualiai išnaudoti norintys asmenys

Vaikus seksualiai išnaudojantys asmenys, priklausomai nuo vaiko amžiaus ir kitų aplinkybių naudoja skirtingas taktikas, visgi galima išskirti šiuos pasikartojančius elgesio aspektus:

• Nukentėjusių atranka. Smurtautojai dažnai stebi būsimas aukas, kad žinotų, kaip geriausiai prie jų prieiti išnaudojant jų pažeidžiamumą.
• Izoliacija. Smurtautojai stengsis psichologiškai ir fiziškai atskirti auką nuo jos artimo rato žmonių, stengsis gauti tas darbines pozicijas, kuriose galėtų būti arčiau vaikų, gauti jų pasitikėjimą.
• Ryšio ir pasitikėjimo kūrimas ir paslaptys. Smurtautojai stengiasi įgyti aukos pasitikėjimą dovanodami dovanas, skirdami dėmesį, dalindamiesi savo “paslaptimis” ir kitaip kurdami pasitikėjimu grįstą santykį, kurį prašo laikyti paslaptyje.
• Prisilietimų normalizavimas ir diskusijos intymiomis temomis. Smurtautojai pradeda nuo prisilietimų, kurie iš pažiūros neturi seksualinės potekstės (apkabinimai, tapšnojimas per petį ir pan.), smurtautojai palengva pereinama prie intymių prisiminimų (pvz. Masažo arba maudynių drauge ir pan.) Smurtautojai taip pat gali aukoms rodyti pornografinio turinio medžiagą ar kalbėti intymiomis temomis, pasiūlyti išbandyti intymius prisilietimus.
• Smurtinio elgesio normalizavimas. Smurtautojas nuolat peržengia asmenines vaiko ribas, stengiasi normalizuoti seksualinę prievartą sakant, kad visi taip daro, kad toks elgesys yra rūpesčio ir meilės išraiška.

Reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į nepilnamečių santykius su suaugusiais asmenimis. Kai smurtaujantį asmenį ir nepilnametį sieja nedidelis amžiaus skirtumas, nepilnamečiui dar sunkiau atpažinti patiriamą seksualinę prievartą.

Smurtaujančio asmens charakteristikos

Vaikus seksualiai išnaudojantys asmenys siekiant įgyti aukos ir visuomenės pasitikėjimą neretai yra žavingi, charizmatiški, geri ir rūpestingi bendruomenės nariai - pasižymi tokiomis savybėmis, kurias priskirtume draugams ar artimiesiems.

Siekiant apsaugoti vaikus nuo seksualinio išnaudojimo nebūtina galvoti, jog visi žmonės nori juos skriausti, tačiau reikia turėti omenyje, kad smurtaujantys asmenys neretai neatitinka “blogiečio/ės” paveikslo, tokio, kurį piešiame įsivaizduojant seksualiai vaikus išnaudojantį asmenį.

Norėdami vykdyti seksualinio smurto prieš vaikus prevenciją privalome su vaikais kalbėti apie jų ribas ir kūno integralumą, tai, kad paslaptys yra geros ir blogos.

Vaiko seksualinio išnaudojimo ženklai

Ne visada lengva atpažinti vaiko seksualinio išnaudojimo ženklus, dažnai jie nebūna visiškai akivaizdūs, todėl kiekvieną situaciją reiktų vertinti individualiai ir žiūrėti į požymių visumą.

Specialistai dirbantys su seksualiai išnaudotais vaikais skiria šiuos požymius pagal vaiko amžių:

• Kūdikiai ir vaikai iki 3 metų:

  Ženklai yra nespecifiniai, o specifiniai ženklai yra fiziniai:

  • Nubrozdinimai
  • Sudraskymai lytinių organų ir burnos srityje
  • Specifinės lytiniu keliu plintančios ligos
• Vaikai nuo 3 metų:
  • Elgesio pokyčiai:
    • Apetito pokyčiai
    • Miego pokyčiai
    • Košmarai, regresyvus elgesys (vaikas elgiasi lyg būtų žymiai mažesnio amžiaus: šliaužioja, čiulpia nykštį)
    • Hiperaktyvumas
    • Tikai veido srityje.
  • Fiziniai ženklai:
    • Dažnai pasikartojančios šlapimo trakto infekcijos
    • Susirgimas lytiniu keliu perduodamomis ligomis
    • Kraujavimas
    • Įtrūkimai, įplyšimai aplink burną, išeinamąją angą ar vaginą
  • Somatiniai sutrikimai:

    Vaikai gali pradėti neįprastai daug valgyti arba bandyti išvemti maistą, patirti neįprastą skausmą ir niežėjimą genitalijų srityje, susidurti su sunkumais vaikštant ar sėdint, nepaaiškinamais išbėrimais ar sumušimais, šlapimo nelaikymu, išmatų nelaikymu - šlapinimusi į lovą.

• Vaikai nuo 6 metų:
  • Nepaaiškintų baimių atsiradimas
  • Bloga nuojauta
  • Nerimas
  • Depresija
  • Mintys apie savižudybę
  • Pykčio sulaikymas arba išliejimas
  • Sumišimas prieš vienos lyties suaugusiuosius
  • Vengimas nusirengti, eiti į tualetą, į sporto salę
  • Pasikartojantis seksualinis elgesys su vaikais, gyvūnais ar suaugusiaisiais.

Taip pat, jeigu vaiko seksualus elgesys pasikartoja labai dažnai ar nuolatos, vaikas labai gerai išmano lytinį gyvenimą, naudoja žargoną, kalba seksualinėmis temomis, viršydamas išsivystymo amžių, provokuoja ar impulsyviai seksualiai elgiasi, demonstruoja smurtą ar nuolaidumą, galima įtarti, jog toks vaikas patyrė seksualinį smurtą.

• Mokyklinio amžiaus vaikai:
  • Depresija
  • Agresija
  • Užsisklendimas
  • Disociacijos jausmas
  • Gėda savo kūno ar seksualinių požymių
  • Savęs žlugdymas
  • Savęs kaltinimas bei neapykanta sau
  • Sunkumai sutapatinant save su savo lytimi
  • Pradėjimas piktnaudžiauti narkotikais ir alkoholiu

Ką daryti esant įtarimams dėl vaiko seksualinio išnaudojimo?

• Pirmiausia reikia pranešti policijai. Turint informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą reikėtų apie tai informuoti policiją skambinant skubios pagalbos telefonu 112. Bendrojo pagalbos centro operatorius atsakys į pagalbos skambutį, nustatys grėsmės pobūdį ir vietą, išsiųs pagalbos tarnybas.
• Turint informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą reikėtų apie tai informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių, nurodant kuo daugiau duomenų (šeimos adresą, jei žinote, tėvų ir vaiko vardus, pavardes), kad būtų galima imtis reikiamų priemonių vaikui apsaugoti, inicijuoti reikalingos pagalbos vaikui ir šeimai teikimą ir kt. Pranešant apie galimą vaiko teisių pažeidimą prisistatyti nėra būtina.
• Rinkti faktus - pastebimus ženklus apie fizinę, elgesio, emocinę/psichologinę būseną. Rinkti piešinius, rašinius, posakius tuo atveju, kai šie faktai yra įtarimą keliančiais ženklais.

Ką daryti, jei vaikas prisipažino patyręs seksualinį smurtą?

• Išklausykite
• Pasakykite, kad vaikas pasielgė teisingai, kad jums pasakė
• Pasakykite, kad tai, ką vaikas išgyveno nėra vaiko kaltė
• Pasakykite, kad vaiko pasakojimą priimate rimtai
• Nepulkite įtariamo smurtautojo/os patys
• Paaiškinkite vaikui, kokių veiksmų imsitės
• Kuo skubiau praneškite apie vaiko patirtą seksualinę prievartą policijai ir vaiko teisių apsaugos specialistams (vadovaukitės įstaigos, kurioje dirbate protokolais, jei tokie yra).

Seksualinis smurtas prieš nepilnamečius elektroninėje erdvėje

2021 metais pranešimai apie įtariamus vaikų seksualinio išnaudojimo atvejus internete išaugo 35% ir sudaro 29.3 milijonus pranešimų. 62% jų sudarė atvejus Europos šalyse. 82% šių atvejų su vaikais, jaunesniais nei 13 metų amžiaus.

Kaip atrodo seksualinis vaikų išnaudojimas internetinėje erdvėje?

Vaikų seksualinis išnaudojimas internetinėje erdvėje apima įvairaus pobūdžio veiksmus ir situacijas.

Seksualinės prievartos ir seksualinio išnaudojimo internete formos apima:

• Siunčiant nepageidaujamą komunikaciją apie seksą ar piktus komentarus susijusius su lytimi, lytiniu identitetu ar seksualine orientacija.
• Partneriams/ėms, draugams/ėms ar nepažįstamiems asmenims siunčiant nepageidaujamus prašymus pasidalinti nuogybėmis, video ar transliuoti seksualinius veiksmus internetu.
• Seksualinius veiksmus transliuojant gyvai be juose dalyvaujančių asmenų sutikimo.
• Dalinantis seksualiniu turiniu be visų jame esančių asmenų sutikimo.
• Dalinantis ar transliuojant/rodant pornografiją, kuomet ne visi patalpoje esantys su tuo sutinka.
• Verbuojant, viliojant vaikus ir jaunuolius/es su tikslu seksualiai išnaudoti/pasinaudoti.

Nepilnamečiai gali patirti spaudimą ar prievartą kurti seksualinio pobūdžio turinį (fotografuotis, filmuotis ir pan), kartais dalintis šiuo turiniu su draugais ar bendraamžiais. Vis daugiau ir daugiau seksualinio turinio su vaikais medžiagos patenka į socialinius tinklus ir yra “sukurti” pačių vaikų (t.y. selfiai, savo veiksmų filmavimas ar transliavimas tiesiogiai). Tokio pobūdžio turinys vadinamas paties asmens generuojamu seksualiniu turiniu.

Kaip tai gali įvykti?

Seksualinio smurto prieš vaikus internete atveju, gali būti, kad vaikas, jaunuolis/ė niekada gyvai nebuvo sutikę savo išnaudotojo. Kartais tokie santykiai prasideda internete, tačiau vėliau pereina į gyvą kontaktą ir seksualinį smurtą bei išnaudojimą gyvai.

Kartais seksualiniai išnaudoti siekiama:

• Viliojant. Kuomet kuriami santykiai, kuriuose nepilnametis/ė jaučiasi mylimas/a ar ištikimas/a.
• Sukuriant netikrą profilį. Naudojantis ne savo nuotraukomis, apsimetant, kad yra vienaamžis/ė ar bandant užmegzti romantinius santykius.
• Įtraukiant asmeniškai. Naudojasi informacija, kuria pasidalino vaikas ar jaunuolis/ė, pvz, apie seksualumą, asmenines problemas, šeimyninius sunkumus, įkalbantt pasirodyti gyvai (internete) ar atsiųsti intymių savo foto/video.
• Grasinant. Kai gauna intymių foto ar vaizdų, prasideda grasinimai, kad jeigu nebus daroma tai, ko yra prašoma, nepilnamečio/ės foto/video bus išplatintos internete.

Vaikai ir jaunuoliai jaučiasi pakliuvę į spąstus ir iš baimės daro tai, ko reikalauja nusikaltėlis. Taip įsitraukiant į smurto ratą, kuomet nusikaltėlis reikalauja vis daugiau ir daugiau.

Ženklai, kad vaikas patiria seksualinį smurtą elektroninėje erdvėje

Neretai yra sudėtinga aptikti seksualinį smurtą internete. Asmenys, kurie seksualiai išnaudoja vaikus moka manipuliuoti ir stengiasi, kad vaikai apie savo patirtis niekam nepasakotų.

Pajautus stiprius pokyčius vaiko elgesyje ar vaiko emocinėje būsenoje, svarbu pasikalbėti su vaiku. Ženklai gali būti labai įvairūs, varijuoti ir kisti.

Keletas pavyzdžių:

• nepaaiškinami santykiai su vyresniais žmonėmis
• pasikeitusi vaiko kalba/žodžiai
• išreikštas seksualinis elgesys, kuris nėra pagal jo/s amžių/brandą
• pasikeitę įpročiai naudojantis internetu (daugiau/mažiau naudojasi internetu, naudojasi internetu tik kai būna vienas/a)
• nepaškinamos kilmės dovanos, brangūs rūbai, telefonai
• staiga atsiradę finansai ar įsitraukimas į veiklas, kurios kainuoja
• pasikeitusi nuotaika, elgesys ar valgymo įpročiai
• nuolatinis nuovargis
• ilgaI neina miegoti arba ilgai negrįžta namo
• išvaizdos pasikeitimai ar rūbų skolinimąsis iš kitų
• pamokų praleidimas arba suprastėję įvertinimai/įsitraukimas
• reguliarus alkoholio ar narkotikų vartojimas

Seksualinio smurto prieš vaikus internete pasekmės

Seksualinis smurtas, kuris vyksta internete arba dalinai internete, dalinai gyvai verčia vaiką ar jaunuolį jaustis begėgiu/ia arba tarsi nėra būdo iš situacijos pasitraukti, nes technologijos užima didelę dalį kasdienio gyvenimo, rutinos ir neretai jomis naudojamasi saugiose vietose tokiose kaip namai, miega...

Straipsnis parengtas pagal: www.prabilk.lt pateiktą informaciją; Kolpingo kolegijos Tarptautinės studentų konferencijos medžiagą; Mokslinius straipsnius: Iraola, E., Menard, J. P. ir kt. „Gynecological health and uptake of gynecological care after domestic or sexual violence: a qualitative study in an emergency shelter“, 2024 m.; Carlisle, S., Bunce, A. ir kt. „How effective are UK-based support interventions and services targeted at adults who have experienced domestic and sexual violence and abuse at improving their safety and wellbeing? A systematic review protocol“, 2023 m.; Pozniak, A. ir Fatkulina, N.

tags: #1 #seksualinio #smurto #savokos #apibudinimas