Socialiniai darbuotojai atlieka itin svarbų vaidmenį visuomenėje, teikdami pagalbą pažeidžiamiausioms grupėms ir sprendžiant įvairias socialines problemas. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kokie iššūkiai tenka socialiniams darbuotojams Lietuvoje, remiantis "TV Pagalbos" laidų reportažais bei tyrimų duomenimis.
Socialiniai darbuotojai - pagalba kiekvienam. Šaltinis: vilnius.lt
Socialinių darbuotojų kasdienybė ir iššūkiai
Socialinių darbuotojų kasdienybė neretai būna kupina iššūkių ir pavojų. Grasinimai papjauti, laidomi kirviai, stumdymai ir draskymai - socialiniai darbuotojai tikina, kad tai - tik menka jų darbo kasdienybė už menkus atlyginimus. Po Kražių įvykių, kai alkoholikas nužudė tris senutes ir socialinę darbuotoją, pradėta kalbėti, kad socialinės darbuotojos profesija - viena pavojingiausių.
Kokia gi šalies socialinių darbuotojų kasdienybė ir ar labai pavojinga dirbti tokį darbą? Kaimuose su socialinės rizikos šeimomis triūsiančios darbuotojos atviros. Ilgai nutylėta tiesa apie pavojus sprogo lyg bomba. Socialinės darbuotojos sako, kad šio darbo išvis nedirbtų, jeigu provincijoje būtų darbo. Kražių siaubūno aukoms atgulus paskutinio poilsio, kai viena iš keturių aukų tapo ir močiutę lankiusi socialinė darbuotoja, atsigręžta į šią profesiją. Rytą išeinant į darbą - slogios mintys, ar pavyks vakare grįžti namo sveikam po tarnybos. Tokiomis nuotaikomis gyvena ne tik policininkai, kasdien kovojantys su chuliganais ir smurtautojais, bet ir vaikų gynėjai, socialiniai darbuotojai.
Dėl apsaugos priemonių trūkumo socialiniai darbuotojai teigia negalintys dirbti, skelbia LRT radijas. Šalyje sutriko lankomoji priežiūra ir senoliams, ir neįgaliesiems: nevyriausybinės organizacijos atstovai teigia, kad galėtų patys nusipirkti reikiamų priemonių, tačiau jų prekyboje nėra.
Taip pat skaitykite: Inga Užgalienė
Socialiniams darbuotojams atstovaujančių profsąjungų atstovai teigia, kad darbas šioje srityje yra priimtinas, deja, sąlygos dažnai yra nepakeliamos. "Pacientai mus peiliais puola, o mums pavyko išsikovoti tik dvi papildomas poilsio dienas", - ironizavo socialinių darbuotojų atstovė, pasirašius Socialinių paslaugų šakos kolektyvinę sutartį.
Atlyginimai ir darbo sąlygos
Vidutinis svertinis biudžetinėse įstaigose ar seniūnijose dirbančių socialinių darbuotojų darbo užmokestis su priemokomis „į rankas“ 2020 metų pirmą ketvirtį siekė 782 eurus, kai 2019 metų pabaigoje sudarė 704 eurus „į rankas“.
Uostamiestyje kasdien gyvybėmis rizikuojantys ir nuolatiniame strese socialinės rizikos šeimoms padedantys žmonės gauna vos didesnį nei minimalus atlygį. Negana to, vienoje įstaigoje dirbančių socialinių darbuotojų algos tarpusavyje skiriasi net keliais šimtais eurų. O savivaldybė esą biudžetininkams numetė tik kaulą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir penkioms profesinės sąjungos pirmadienį pasirašius naują ketverių metų socialinių paslaugų šakos kolektyvinę sutartį, nuo 2023 metų apie 19 tūkst. socialinių darbuotojų - profesinių sąjungų narių - gaus apie 25 proc. didesnius atlyginimus, ilgės jų atostogos, vaikus auginantieji gaus papildomą laisvą dieną, žmonės turės ir kitų lengvatų. Socialinių paslaugų įstaigų darbuotojams, priklausantiems profesinėms sąjungoms, nuo ateinančių metų pradžios didės atlyginimų koeficientai.
Socialiniams darbuotojams atstovaujančių profsąjungų atstovai teigia, kad darbas šioje srityje yra priimtinas, deja, sąlygos dažnai yra nepakeliamos. Socialiniai darbuotojai su laikinuoju socialinės apsaugos ir darbo ministru Vytautu Šilinsku pasirašė Socialinių paslaugų šakos kolektyvinę sutartį. Pagrindiniai punktai, dėl ko buvo derėtasi: papildomas poilsio laikas tėvams, papildomos atostogos, trumpesnės darbo valandos bei didesni atlyginimai.
Taip pat skaitykite: Inga Smalskienė apie priklausomybes
Socialinių darbuotojų vaidmuo "TV Pagalbos" laidose
„TV Pagalba“ - tai televizijos laida, kurioje dažnai nagrinėjamos socialinės problemos ir teikiama pagalba žmonėms, atsidūrusiems sudėtingose situacijose. Socialiniai darbuotojai neretai įsitraukia į šios laidos reportažus, siekdami padėti šeimoms, vaikams ir kitiems asmenims, kuriems reikalinga parama.
Šeimos gyvenimas byra į šipulius, nors santuoka truko tik metus. Ramunės vyras Valdemaras paniręs į priklausomybę, vienas sūnus pats iš namų išėjo, o kitas - globėjų priežiūroje, todėl moteris, norėdama viską išspręsti, kreipėsi į TV3 laidą „TV Pagalba“. Ramunė pasakojo, kad vyresnysis jos sūnus pateko į pareigūnų rankas, o kadangi vaikinas nepilnametis, jis buvo pristatytas socialiniams darbuotojams.
Į TV3 laidą „TV Pagalba“ kreipėsi jaunuolis, kuris teigė, kad socialiniai darbuotojai jau visą mėnesį jam negrąžina žmonos. Vyras pasakojo, kad socialiniai darbuotojai atvykę į jų namus pasiėmė jo žmoną ir 4 vaikus.
Ši atsižvelgdama į žmonių finansinę padėtį jiems skiria periodines ar vienkartines pašalpas. Tačiau gyventojai piktinasi, kad neužtenka vien pateikti prašymą ir dokumentus pašalpai gauti. Savivaldybės darbuotojai dar atvyksta patikrinti ir gyventojų namų, pažiūrėti, kaip jie gyvena.
Socialinio darbuotojo darbas reikalauja atsidavimo ir empatijos. Šaltinis: lrt.lt
Taip pat skaitykite: Paslaugos senjorams namuose
Tyrimai apie socialinių paslaugų atsparumą krizėms
Pastaruosius kelerius metus pasaulį ir Lietuvą krėtusios krizės kėlė iššūkių daugeliui institucijų ir tarnybų. Laimėję Lietuvos mokslo tarybos programos projektą „Socialinių paslaugų sistemos transformacija stiprinant jos atsparumą išorinėms grėsmėms“ (LMTLT Nr. S-VIS-23-11. Projekto dalyvė prof.
„Formaliomis vadiname tas socialinių paslaugų organizacijas, kurios funkcionavo iki krizės ir buvo įsteigtos pagal šias paslaugas reglamentuojančius teisės aktus. Tačiau krizės metu atsirado iniciatyvų, judėjimų, grupių, kurias galima pavadinti neformaliais paslaugų teikėjais, - pastebi kita projekto dalyvė prof. VIOLETA GEVORGIANIENĖ. - Tarp tokių paslaugų teikėjų buvo, pavyzdžiui, „Sienos“ grupės atstovai, teikę pagalbą migrantams, taip pat savanoriai, teikiantys pagalbą savo organizuotose grupėse.
„Tačiau kilus karui socialinių paslaugų sistema susidūrė su nauja socialine grupe, kuriai reikia pagalbos - pabėgėliais. Be to, pandemija taip pat iškėlė žmones, kurie iki tol buvo nematomi - vienišus, senyvo amžiaus, kuriems krizės metu reikėjo pagalbos. Norėdami atliepti šiuos naujus socialinius poreikius, ir įsitraukė neformalūs paslaugų teikėjai, bendruomenių nariai, jaunimas, jie kūrė specialias socialinių tinklų grupes, jose klausdami, kokios pagalbos iš jų reikėtų. Aktyviai siūlydamas pagalbą įsitraukė verslas. Dėl pandemijos apribojus, sustojus kai kurių organizacijų, pavyzdžiui, sporto klubų, veiklai, jų darbuotojai irgi pasiūlė savo pagalbą socialinėms įstaigoms“, - dienraščiui „Bernardinai.lt“ vardijo prof. V.
„Iniciatyvios socialinių paslaugų organizacijos suko galvą, mąstydamos, kaip veikti naujomis sąlygomis, nes buvo reikalingas naujoviškas veikimas, neretai išeinantis už nusistovėjusių taisyklių ribų, - pažymėjo prof. V. Gevorgianienė. Įprastoje aplinkoje visi veikė pagal įtvirtintas tam tikras veikimo ribas, bet atsiradus iššūkiams tos ribos išsitrynė, sumažėjo susipriešinimas, tarpusavio kritika ir ginčai, kas už ką atsakingas.
Iš analizuotų interviu pastebėjome, kad labai išaugo tarpusavio formaliųjų, institucionalizuotų, ir neformaliųjų, neinstitucionalizuotų, paslaugų teikėjų bendradarbiavimas, sustiprėjo tarpusavio pasitikėjimas bei ryšiai tarp formalių ir neformalių paslaugų teikėjų. Sakyčiau, kad tam tikra prasme tos krizės padidino solidarumą visuomenėje. Pasak prof. L. Žalimienės, įprastoje aplinkoje visi veikė pagal įtvirtintas tam tikras veikimo ribas, bet atsiradus iššūkiams tos ribos išsitrynė, sumažėjo susipriešinimas, tarpusavio kritika ir ginčai, kas už ką atsakingas.
„Buvo ne vienas atvejis, kai pandemijos metu socialinių paslaugų organizacijos kreipėsi pagalbos į nevyriausybininkus, verslą ar bendruomenę, prašydamos padėti spręsti konkrečias problemas, kurių pačios negalėjo išspręsti. Įvairūs sektoriai susijungė, pamiršo juos skiriančius barjerus.
Naujų veikėjų atsiradimas socialinės pagalbos lauke, jų orientacija į nepatenkintus žmonių poreikius, dėmesys žmogaus teisių pažeidimams rodo didėjantį visuomenės atsparumą. Tokiomis sąlygomis, kai šalia formalios socialinių paslaugų sistemos veikėjų pradeda veikti ir asmenys arba jų grupės, nepriklausantys šiai sistemai, jiems tenka atrasti, už kokią pagalbą jie gali prisiimti atsakomybę ir kur rizikuoja įžengti į profesionalių paslaugų teikėjų veikimo erdvę.
„Visgi žmogiškąja prasme susipriešinimo nebuvo, - kalbėjo profesorė. - Pasirodė, kad ir socialiniai darbuotojai neformaliai dalyvavo „Sienos“ veikloje. Jie suprato, kad neformalūs socialinių paslaugų teikėjai užima nišą, kurios oficialiosios institucijos tiesiog nepajėgia aprėpti.
„Kalbantis su socialinių paslaugų teikėjais išryškėjo mintis, kad krizių aplinka daugelį jų išsilaisvino ar privertė išsilaisvinti iš taisyklių, reguliuojančių paslaugų teikimą, - tvirtino L. Žalimienė. - Tyrimo dalyvė teigė: „Tapo aišku, kad taisyklės trukdo…“ Lietuvoje socialinių paslaugų teikimas gana detaliai reglamentuotas, o krizių aplinka sukūrė situacijas, kai reikėjo priimti pažeidžiančius tas taisykles sprendimus, nes kitu atveju žmogui nebus suteikta pagalba, kurios reikia čia ir dabar.
Buvo suvokta, kad krizės situacijoje būtina daryti, ką privalai, kad suteiktum pagalbą, o jei neaprėpi - pasikviesk nevyriausybinę organizaciją, bendruomenę, aktyvius piliečius. Krizės nutinka staiga, nepalikdamos laiko pasiruošti, ir tuomet pilietinėms iniciatyvoms tenka veikti greitai, lanksčiai, kūrybingai, dažnai laviruojant ties teisėtumo riba.
Paklausta, ką tokia sąveika duoda visuomenei, prof. V. Mokslininkė tęsė: „Mes kartu mokomės teisingai sudėlioti prioritetus. Aišku, yra taisyklės, įstatymai, bet ar visada jie turėtų viršyti tai, ką vadiname žmogaus gyvybės ar sveikatos išsaugojimu? Tai galima vadinti žmogiškumo egzaminu.
„Kad ir kaip būtų keista, bet reikia pastebėti, jog tokios krizės padidina mūsų jautrumą, - dienraščiui „Bernardinai.lt“ sakė prof. L. Žalimienė. - Priimant sprendimus dėl pagalbos buvo susiduriama su labai individualiomis, skaudžiomis situacijomis, kuriose formalios taisyklės negelbėjo. Pavyzdžiui, reikėjo jautrumo matant šąlančius, nevalgiusius vaikus ar šeimas, norinčias neteisėtai kirti sieną. Buvo sudėtinga, bet, žvelgiant iš žmogiškosios pusės, socialinės pagalbos teikėjai negalėjo prieš tai užsimerkti ir nieko nedaryti.
Paprašyta pasidalinti pirminėmis dar nebaigto projekto išvadomis apie socialinių paslaugų organizacijų atsparumo prielaidas, prof. L. Žalimienė akcentavo: „Viena iš būtinų prielaidų - organizacijos pasitikėjimas savo darbuotojais, kad jie būtų motyvuoti imtis iniciatyvos ir nelaukti sprendimų iš viršaus. Todėl labai svarbu organizacijos kultūra, kurioje darbuotoju pasitikima, kai jis jaučia organizacijos paramą ir gali imtis iniciatyvos. Organizacijos atsparumą apibrėžia pasitikėjimas savo jėgomis, kolektyvo subūrimas, darbuotojų pasitenkinimas savo darbu.
Panevėžio socialinių paslaugų centro pavyzdys
Panevėžio socialinių paslaugų centras (PSPC) yra aktyvus socialinių paslaugų teikėjas, kuris nuolat tobulina savo veiklą ir siekia užtikrinti aukštą paslaugų kokybę.
Panevėžio socialinių paslaugų centro direktorė Lina Kazokienė birželio 1 d. dalyvaus Nacionalinės šeimos tarybos organizuojamoje Respublikinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Šeimos politikos iššūkiai ir galimybės: kompleksinės paslaugos šeimai”. Konferencijos tikslas - atskleisti paslaugų šeimai poreikį ir pateikti spektrą iniciatyvų, skirtų padėti šeimai, kad ji nepatirtų socialinės rizikos.
Birželio 30 d. Panevėžio socialinių paslaugų centro Globos centras įgijo europinės kokybės sertifikatą EQUASS ASSURANCE. EQUASS sertifikavimo sistema pripažįsta socialinių paslaugų kultūrinę įvairovę, leidžia prisitaikyti prie skirtingo nacionalinio konteksto ir teisinio reguliavimo. EQUASS sertifikavimas yra pagrįstas visuotiniais principais, pagrindinėmis vertybėmis, o ne nurodančiu standartų komplektu.
Siekiant stiprinti antikorupcinę aplinką Panevėžio socialinių paslaugų centre organizuojami mokymai tema „Korupcijos samprata ir pasireiškimas Lietuvoje. Korupcijos rizikos viešuosiuose pirkimuose“ 2021 m. Mokymų tikslas - kaip galima aiškiau suprasti visas korupcijos apraiškas ir tendencijas, kaip atpažinti korupciją viešųjų pirkimų procese, kokios yra korupcijos rizikos valdymo priemonės viešuosiuose pirkimuose.
Panevėžio socialinių paslaugų centro Vaikų dienos centras „Gerumo tiltai“ nuoširdžiai dėkoja Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui už gegužės 12 dieną pravestą nuotolinę paskaitą vaikams „Vaiko teisės ir pareigos“.
Panevėžio socialinių paslaugų centro darbuotojai ir bendruomeninių vaikų globos namų auklėtiniai šiukšles šeštadienį rinko prie Nevėžio pakrantės nuo Smėlynės g. tilto iki Respublikos g.
Spalio 20 d. Panevėžio kolegijoje vyko mokslinė-praktinė konferencija „Vaikų emocinė gerovė 2020: strategija ir įgyvendinimas“, skirta vaiko emocinės gerovės metams paminėti.
Spalio 23-24 d. Panevėžio socialinių paslaugų centro darbuotojai dalyvavo rudeninėje Maisto banko akcijoje. Šios iniciatyvos metu surinkome daugiau nei 1200 maisto produktų ir higienos prekių. Surinktą labdarą dalinsime šeimoms, patiriančioms sunkumus, bendruomeninių vaikų globos namų auklėtiniams, vaikų dienos centro lankytojams, vienišiems senyvo amžiaus asmenims ir nakvynės namų gyventojams.
Panevėžio socialinių paslaugų centras, siekdamas palengvinti slaugomo asmens priežiūrą, siūlo galimybę gauti automatiškai reguliuojamą lovą. Kreipkitės į Panevėžio socialinių paslaugų centrą, adresu A. Mackevičiaus g.
Nuo liepos 27 d. Centro lankytojams prie įėjimo matomoje vietoje yra rankų dezinfekcinės priemonės, nuolat vėdinamos ir valomos patalpos, dezinfekuojami paviršiai, durų rankenos ir kt.
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 2021 | Globos centras įgijo europinės kokybės sertifikatą EQUASS ASSURANCE |
| 2020 | Dalyvavimas mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Vaikų emocinė gerovė 2020“ |
| 2020 | Dalyvavimas Maisto banko akcijoje |
tags: #inga #tv #pagalba #socialiniai #darbuotojai