Ergoterapija yra svarbi reabilitacijos dalis, ypač pacientams po galvos smegenų infarkto. Ergoterapijos tikslas - paciento galimybių atstatymas, palaikymas ar sutrikimų kompensavimas tikslinga veikla. Ergoterapeutai vis daugiau dėmesio kreipia į socialinę aplinką ir stengiasi pašalinti priežastis, kurios trukdo savarankiškumui.
Svarbiausias ergoterapijos tikslas - įtraukti žmones dalyvauti kasdieniame gyvenime. Ergoterapeutai siekia šio tikslo, didindami asmens gebėjimus dalyvauti veikloje, keisdami ir pritaikydami aplinką, parinkdami kompensacines priemones.
Šiame straipsnyje aptarsime ergoterapijos taikymą, ypač atkreipiant dėmesį į suvokimo lavinimo metodus, taikomus esant įvairiems sutrikimams.
Pratimai insulto pacientams – viršutinės galūnės pratimai
I. Galvos Smegenų Infarktas ir Ergoterapija
Insultas, tai ūmus galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, kurio simptomai tęsiasi ilgiau nei 24 valandas. Įvykus kraujagyslei, įvyksta vadinamieji išeminiai insultai, o plyšus kraujagyslei ir išsiliejus kraujui į galvos smegenis ar jų dangalus - hemoraginiai insultai (kraujosruvos). Naujausiais tyrimų duomenimis, 87 proc. visų galvos smegenų insultų yra išeminiai, 13 proc. - hemoraginiai.
Po galvos smegenų infarkto seka ir kiti neurologiniai sutrikimai (motorikos sutrikimai, jutimų sutrikimai), taip pat yra apribojama ir kasdienė veikla, dėmesio koncentracijos sutrikimai, atminties, bei kalbos sutrikimai. Dažnai po galvos smegenų infarkto pasireiškia ir neuropsichiatriniai sutrikimai.
Taip pat skaitykite: Ergoterapijos studijos Lietuvoje
Ergoterapija pagerina motorinius ir sensorinius gebėjimus, kurie dažnai būna sutrikdomi po galvos smegenų infarkto. Ergoterapeutai padeda pagerinti išlikusius įgūdžius arba moko iš naujo, prarastus kasdienius įgūdžius, būtinus tam, kad pacientas galėtų jaustis nepriklausomas ir savarankiškas. Svarbiausios veiklos sritys yra kasdienė veikla, darbinė veikla ir laisvalaikis. Jeigu, prarastos funkcijos atstatyti neįmanoma yra pritaikoma kompensacinė technika ar aplinka.
Reabilitacijos proceso eigoje, pacientas norintis pasiekti pasveikimo ir savarankiškumo, atstatyti prarastus įgūdžius ar funkcijas, turi aktyviai įsitraukti į reabilitacijos procesą. Prarastų funkcijų atsistatymas priklauso nuo asmens motyvacijos ir jo aktyvumo reabilitacijos procese.
Tarptautinė Funkcionavimo, Negalumo ir Sveikatos Klasifikacija (TFK)
Lengvai gali būti taikoma Tarptautinė funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikacija (TFK). Kurios pagrindinė paskirtis yra pateikti unifikuotą ir standartizuotą kalbą sveikatai ir su ja susijusioms būklėms aprašyti. Ergoterapijos procesas, paraleliai susijęs su TFK. Ergoterapeutas pirmiausiai išsiaiškina veiklos atlikimo galimybes, jo norus ir stengiasi jam padėti, bei padrąsinti grįžti į visuomeninį gyvenimą. Taip pat ergoterapeutas vertina visus komponentus susijusius su sveikata (funkcijas, struktūras, aplinką).
TFK tikslas- padėti unifikuotai sisteminti įvairią informaciją apie sveikatą( funkcionavimą, negalumą), ir standartizuoti kalbą, kuri palengvintų tarpdalykinį ir tarptautinį bendravimą. Analizuojant TFK paaiškėja, kad ji jungia kelis ergoterapijos modelius, vienas iš jų būtų Kanadietiškos veiklos atlikimo modelis (KVAM). Šio modelio centre yra veiklos atlikimas. Veiklos atlikimą sudaro: veikla, aplinka ir asmuo. Pagrindiniai aplinkos elementai yra kultūriniai, fiziniai ir socialiniai. Veiklos gali apimti laisvalaikį, darbinę veiklą ar savipriežiūrą.
KVAM pristato asmenį, kaip integruotą visumą, kuri suvienija dvasinius, emocinius, pažintinius ir fizinius poreikius. KVAM yra Tarptautinės funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikacijos dalis. Nes KVAM panaudotos sąvokos buvo sujungtos su keturiais svarbiausiais TFK komponentais: kūno funkcijos ir kūno struktūros, veiklos ir dalyvmas, aplinkos veiksniai ir asmenybės veiksniai. Ši klasifikacija padeda unifikuotai sisteminti įvairią informaciją apie sveikatą.
Taip pat skaitykite: Ergoterapijos nauda
II. Pažintinių Funkcijų Lavinimas
Suvokimas, atmintis, mąstymas ir kitos funkcijos apima žmogaus pažintines funkcijas, kurios yra be galo svarbios kiekvieno žmogaus gyvenime. Pažintinių funkcijų sutrikimai gali atsirasti dėl daugelio priežasčių, tokių kaip galvos smegenų trauma, galvos smegenų insultas, Alzheimerio ir Parkinsono ligų, demencijos ir kt.
Vienas dažniausių sutrikimų, su kuriais į slaugos ligoninę atvyksta pacientai - demencija. Tai lėtinis ir progresuojantis galvos smegenų sutrikimas, kuris pažeidžia smegenų ląsteles. Dėl šių pažeidimų suprastėja ryšys tarp skirtingų smegenų dalių, kurios yra atsakingos už kalbą, atmintį, judėjimą, orientaciją, suvokimą, skaičiavimo įgūdžius, gebėjimą mokytis, dėl ko dažnai pakinta emocijų kontrolė, socialinis elgesys, motyvacija.
Specialistai pabrėžia, kad asmeniui nustačius demenciją ar kitus pažintinių funkcijų sutrikimus, yra labai svarbu išlikti socialiai aktyviu. Reabilitacijos centruose vyksta specialios užimtumo terapijos, tokios, kaip bendravimo, galvosūkių, stalo žaidimų. Jų metu pacientai yra sukviečiami į grupę, kur gali smagiai ir naudingai praleisti laiką. Šių užsiėmimų metu pacientai dėlioja dėliones, atsakinėja į klausimus ir mįsles, atlieka įvairias logines užduotis, tokias kaip labirintai, taškų sujungimas, kryžiažodžių sprendimas, viktorinos ir taip toliau.
Taip pat centruose vyksta meno bei muzikos užimtumo terapijos. Meno terapijos metu pacientai gali lavinti savo vaizduotę, rankos funkciją bei smulkiąją motoriką. Užsiėmimo metu pacientai daro įvairius darbelius: piešia atvirukus, klijuoja mozaikas, lanksto origami ir daro daugelį kitų darbelių. Muzikos terapijos metu kartu su pacientais stebime įvairius koncertus, tarp jų ir lietuvių liaudies dainas bei šokius. Atpažįstamas judesys, skambesys, dainų žodžiai leidžia pacientams tarsi dalyvauti, įsijausti, patirti teigiamas emocijas, drauge dainuojant - lavinti atmintį.
Dar vienas užsiėmimas - aromaterapija, kuri vyksta relaksacijos kambaryje. Jame patogiai įsitaisę ant ergonomiškų kušečių pacientai gali ilsėtis bei džiaugtis atpalaiduojančiais garsais, šviesomis bei kvapais. Terapijoje taikomos tarsi nesudėtingos priemonės ir būdai.
Taip pat skaitykite: Ergoterapijos paslaugos
III. Ergoterapijos Metodai Vaikams
Neišlavėjusi smulkioji motorika, prasti socialiniai, apsitarnavimo, rašymo įgūdžiai gali ypatingai apsunkinti tiek vaiko, tiek suaugusiojo gyvenimą. Susidūrus su šiomis problemomis vaikas gali prarasti motyvaciją ne tik smalsiai tyrinėti aplinką, bet ir apskritai tobulėti kaip asmenybė. Todėl svarbu laiku pastebėti, kas vaikui sekasi sunkiau, kokios pagalbos jam reikia ir nebijoti kreiptis į specialistus.
Viena iš pagalbos priemonių, padedanti funkcionuoti kasdieninėje veikloje ir geriau suprasti supančią aplinką - ergoterapija. Ergoterapija - tai mokymas atlikti kasdienius veiksmus, užduotis, apsitarnauti, kad pacientas gyventų kuo produktyvesnį gyvenimą. Ši terapija gali padėti atstatyti žmogaus galimybes arba kompensuoti sutrikimus, ji taikoma įvairaus amžiaus žmonėms - nuo kūdikių iki senyvo amžiaus.
Vaikų ergoterapeutai didžiausią dėmesį skiria smulkiajai motorikai, rašymui, gebėjimui manipuliuoti įvairiomis rašymo ir piešimo priemonėmis, žaislais. Taip pat labai svarbu lavinti ir dėmesio koncentraciją, akies bei rankos koordinaciją, kuri reikalinga mokykloje, pvz., nuo lentos nurašyti užduotis ir pan. Ergoterapijos pagalba vaikai greičiau integruojasi į kasdienes veiklas, išmoksta savarankiškumo, o tai kelia jų savivertę ir pasitikėjimą.
Sensorinė Integracija
Sensorinė integracija - tai procesas, kuris leidžia mūsų organizmui suvokti, apdoroti ir reaguoti į informaciją iš įvairių jutimo sistemų, tokių kaip: rega, klausa, lytėjimas ar kvapas. Svarbiausi sensorinės integracijos aspektai apima: jutimo sistemų bendradarbiavimą, kurių metu smegenys apdoroja informaciją iš skirtingų jutimo sistemų ir integruoja į vieną visumą. Prisitaikymas prie kintančių aplinkos sąlygų: sensorinės integracijos procesas leidžia organizmui prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų.
Motorinės funkcijos ir koordinacija: Sensorinė integracija taip pat yra svarbi judesių koordinacijai ir motorinių funkcijų valdymui. Tai apima gebėjimą valdyti savo kūno judesius, reaguoti į aplinkos pavojus ir išvengti sužeidimų. Dėmesio ir koncentracijos valdymas: sensorinės integracijos procesas taip pat yra susijęs su dėmesio valdymu ir koncentracija. Tinkamas sensorinis suvokimas leidžia efektyviau dirbti, mokytis ir bendrauti. Socialinis bendravimas: Sensorinė integracija taip pat yra susijusi su socialiniu bendravimu, ypač vaikams. Kai vaikas turi problemų su sensorine integracija, tai gali turėti įtakos jo sugebėjimui bendrauti su aplinkiniais ir suprasti kitų žmonių elgesį.
Sutrikus sensorinei integracijai, gali kilti įvairių sutrikimų, pvz., sensorinis hiperjautrumas, kuris gali pasireikšti padidėjusiu jautrumu tam tikriems stimulams iš aplinkos arba sensorinis hipojautrumas, kurio metu vaikai nepakankamai reaguoja į tam tikrus stimulus. Sutrikimai sensorinėje integracijoje gali turėti įtakos kasdieniam gyvenimui, mokymuisi ir socialiniam bendravimui.
DIRFloortime DIR® modelis
DIRFloortime DIR® modelio pagrindinė idėja yra - skatinti vaiko emocinį ir socialinį vystymąsi, kuris yra pagrįstas tam tikra eiga ir elementais: Individualus vystymasis (D - Developmental). Kiekvienas vaikas yra unikalus ir jo vystymasis gali vykti skirtingu greičiu ir skirtingais būdais. Ši pradžios dalis susijusi su vaiko individualaus vystymosi lygio nustatymu, siekiant suprasti vaiko unikalų raidos procesą, prisitaikant prie vaiko poreikių, susitinkant su vaiku tokiame lygmenyje - kokiame šiuo metu jis yra. Individualus asmeninis profilis (I - Individual Differences). Šis aspektas DIRFloortime modelyje yra svarbus padedant sukurti individualizuotą terapinį planą kiekvienam vaikui, atsižvelgiant į vaiko unikalius biologinius skirtumus, stipriąsias puses, ypatumus, galimybes, sensorinį vaiko profilį. Santykis (R - Relationship). Ši dalis apibūdina, kaip santykiai skatina mūsų vystymąsi mokymosi procese, bendravimą, socialinę integraciją, emocinio ryšio kūrimąsi tarp vaiko ir terapeuto, vaiko ar šeimos narių - kur vaikas jaustųsi priimtas, suprastas ir saugus. Šiuo aspektu palaikome vaiką emociniu lygmeniu, padedame jam susipažinti ir išgyventi įvairius jausmus ar emocinius iššūkius.
tags: #ergoterapija #suvokimo #lavinimas