Lietuvoje veikiantys darbdaviai, kurie įdarbina Europos Sąjungai nepriklausančių šalių piliečius arba pasitelkia iš kitų šalių laikinai komandiruojamus darbuotojus, nuo lapkričio turės pateikti tik vieną pranešimą apie įdarbinamą užsienietį.
Pranešimai per „Sodros“ elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) apie įdarbintus trečiųjų šalių piliečius ar laikinai komandiruotus darbuotojus galės būti teikiami nuo 2019 m. Tačiau darbdaviai atgaline tvarka taip pat turės pateikti ir informaciją už laikotarpį nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 3 d. Ši informacija galės būti pateikta iki 2019 m.
VDI (Valstybinė darbo inspekcija) primena, kad pagal paskutinius LDU formos pakeitimus, įsigaliojusius nuo 2022 m., darbdaviai, praneša VDI, privalo pateikti LDU pranešimą nepaisant komandiruoto ar įdarbinamo darbuotojo pilietybės, ši pareiga taikoma tiek priimant dirbti trečiųjų šalių, tiek ES ar EEB valstybių narių piliečius.
Darbdaviai pranešimą privalo teikti ir tais atvejais, kai užsienietis įdarbinamas Lietuvoje, tačiau darbdavio pavedimu dirbs užsienyje (nuotoliniu būdu).
SVARBU LAIKU PRANEŠTI APIE DARBUOTOJO ĮDARBINIMĄ
Tie, kas priima į darbą samdomus darbuotojus, žino kaip svarbu laiku ne tik pranešti apie tai „Sodrai“, bet ir sudaryti darbo sutartį bei tinkamai instruktuoti naujoką. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog tai - techniniai darbai, kuriuos galėtų atlikti ir vadovas, ir apskaitininkas arba personalo specialistas.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Tačiau nuo čia išvardintų darbų kokybės priklauso nemažai dalykų. Pavyzdžiui, jeigu darbo sutartis sudaryta neapgalvojus ateityje įvyksiančių ūkinių operacijų, kuriose dalyvaus priimtasis darbuotojas ir jis turės tam tikrų nusiskundimų, gali kilti darbo ginčas. Jeigu naujas darbuotojas bus netinkamai instruktuotas darbo vietoje - pasekmės gali būti dar liūdnesnės. O jeigu ne laiku pranešama „Sodrai“ apie darbuotojo priėmimą - galite patekti į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą.
Ar tikrai taip gali nutikti?
Kyla klausimas, ar pranešimas „Sodrai“ nesilaikant terminų apie darbuotojo priėmimą yra rimtas pažeidimas? Taip, yra. Pranešus prieš vieną dieną apie priimtą darbuotoją, kai jo darbo pradžia - kita diena, „Sodra“ žino, kiek konkrečią dieną kiekviena įmonė turi darbuotojų.
Padarius tai pavėluotai, naujai priimtas darbuotojas jau dirba, o „Sodra“ tik po tam tikro laiko gauna informaciją apie jį. Taigi, galima sakyti, kad, jeigu šiandien priimate naują darbuotoją ir apie tai nespėjote vakar informuoti „Sodros“, o tai atlikote šiandien, tuomet šiandien dar turite „nelegalą“, o rytoj jis jau bus legalus darbuotojas.
Nelegalus darbuotojas - tai nepatikimo mokesčių mokėtojo statusas
Vienas iš kelių, kaip patekti į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą - kai nustatomas nelegalaus darbo atvejis. Trumpiau tariant, turite darbuotoją, su kuriuo nėra sudaryta darbo sutartis ir apie jį nėra pranešta „Sodrai“.
Tai būdavo labai populiaru tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę - prieš gerus dvidešimt metų. Po to šių atvejų mažėjo ir pasidarė įprasta rinktis kitą būdą - įforminti darbo santykius, tačiau, pavyzdžiui, nurodyti pusės etato darbo krūvį arba keturias valandas per dieną.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Atrodytų, tokie darbuotojai „gyveno savo malonumui“, tačiau iš tiesų jų faktiškai dirbtas darbo laikas būdavo gerokai ilgesnis, tik jis nebuvo apskaitomas. Dėl to valstybė netekdavo mokesčių pajamų, o toks darbuotojas - neužsidirbdavo darbo stažo, neturėjo pakankamų legalių pajamų, prarasdavo galimybę gauti banko paskolą ir patirdavo kitų apribojimų.
Dabartiniu metu situacija yra pagerėjusi, nes ir patys darbuotojai jau nebesutinka dirbti nelegaliai arba gauti visą ar dalį atlyginimo vokelyje. Tačiau darbuotojai negali kontroliuoti, kada apie jų įdarbinimą pranešama „Sodrai“ ir apskritai, ar darbdavys tinkamai moka valstybinio socialinio draudimo įmokas. Nors darbuotojo asmeninėje „Sodros“ paskyroje pateikiama darbdavio deklaruota mėnesinio darbo užmokesčio informacija, vargu, ar darbuotojai naudojasi šia galimybe domėtis savo finansais.
Darbuotojai nesijaudina, jeigu apie jų įdarbinimą „Sodrai“ pranešama ne laiku. Taip, ko gero, yra, nes darbuotojui sankcijų dėl to nekyla, tačiau šioje situacijoje labiausiai rizikuoja darbdavys. Todėl tie, kas teikia pranešimus apie naujus darbuotojus „Sodrai“, turėtų perspėti įmonių vadovus, kad vėlavimas netgi vieną dieną gali turėti rimtų pasekmių.
Tenka girdėti, kad darbuotojo reikia labai greitai, nes jau nupirkti bilietai siųsti tokį darbuotoją į komandiruotę arba „dega“ kitokie terminai. Vis dėlto tokie skubūs ar „degantys“ atvejai nėra taip blogai, kaip trejiems metams patekti į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą dėl aprašytos situacijos - ne laiku pateikto pranešimo „Sodrai“ apie naujo darbuotojo priėmimą.
Kokių nemalonumų gali kilti patekus į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą?
Kas blogo nutinka, jeigu įmonė patenka į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą? Yra penkios pagrindinės pasekmės:
Taip pat skaitykite: Gidas: išvykimas ir „Sodra“
- VMI svetainėje viešai skelbiama informacija apie tokio statuso suteikimą įmonei;
- Bankų asociacija pranešė, kad tokių įmonių nekredituos;
- Nebus galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose;
- Prarandamas paramos gavėjo statusas (aktualu pelno nesiekiančioms įmonėms);
- Bus ilgesni praėjusių laikotarpių mokesčių patikrinimo laikotarpiai.
Kol kas apribojimų sąrašas toks, tačiau ateityje gali atsirasti ir naujų.
Savarankiškai dirbančių gyventojų pranešimai „Sodrai“
Gyventojai, kurie 2023 metais dirbo savarankiškai: vykdė individualią veiklą su pažyma, buvo mažųjų bendrijų nariai, turi deklaruoti pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM).
VMI pajamų mokesčio deklaracijos pildymo formoje (vedlyje) individualią veiklą vykdantiems gyventojams yra pateikiamos mokėtinos VSD ir PSD įmokos, tačiau mokėtina suma gali skirtis priklausomai nuo to, ar žmogus teikė SAV pranešimus ir mokėjo VSD įmokas metų eigoje, taip pat nuo to, ar kiekvieną mėnesį mokėjo PSD įmokas.
Dažnai savarankiškai dirbantys gyventojai įmokas „Sodrai“ sumoka už visus praėjusius metus iki gegužės pradžios, pateikę deklaraciją VMI.
Pavyzdžiui, žmogus susirgo, jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir jis kreipėsi dėl ligos išmokos šių metų vasarį. Jei žmogus deklaruoja pajamas ir moka įmokas kartą per metus, ligos išmoką jis galės gauti tik kitų metų birželį.
Tarkime, savarankišką veiklą vykdantis žmogus susirgo ir gydytojas jam išdavė jam nedarbingumo pažymėjimą vasario mėnesį.
Labai svarbu įvertinti, ar kiekvieną mėnesį deklaruotos sumos susumavus už metus neviršija įmokų bazės, nustatytos įstatyme: 90 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų vykdant individualią veiklą ar 50 proc.
Svarbu žinoti, kad avansinis mokėjimas nėra savanoriškas socialinis pensijų draudimas. Tokio draudimo Lietuvoje nėra nuo 2017 metų.
Svarbu pabrėžti, kad savarankiškai dirbančių žmonių socialinio draudimo sąlygos nesikeitė. „Sodros“ įmokos lieka tokio pat dydžio ir mokamos tokia pat tvarka, kaip ir anksčiau.
Nuo 2023 m. sausio galiojančios SAV pranešimų teikimo taisyklės numato, kad SAV pranešime nurodyta pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma turi sutapti su savarankiškai dirbančio asmens Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruota metine pajamų suma ar išsiimta asmeniniams poreikiams lėšų suma.
Šiuo laikotarpiu padaugėja sukčių, prisidengusių svetimu vardu, skambučių ir žinučių. Svarbu žinoti, kad „Sodros“ specialistai nediktuoja telefonu sąskaitos numerių, į kuriuos reikia pervesti įmokas, taip pat nesiunčia jų elektroniniu paštu ar trumposiomis žinutėmis.
Bet kuris „Sodros“ į elektroninį paštą atsiųstas pranešimas taip pat atsiduria ir asmeninėje „Sodros“ paskyroje gyventojui.sodra.lt arba draudejai.sodra.lt.
Jeigu sumokėti įmokas kyla sunkumų, gyventojai taip pat gali kreiptis į „Sodrą“ dėl įmokų atidėjimo.
tags: #sodrai #pranesimai #apie #darbuotojus #pateikiami