Nors iš pirmo žvilgsnio ši tema gali pasirodyti netipinė, atidžiau pasvarsčius, ji puikiai atspindi žmogaus gyvenimo ciklą. Nuo gimimo mus lydi žmonės, dažniausiai tėvai, apsupti jų rūpesčio ir pagalbos. Antroje gyvenimo pusėje, norisi to ar ne, dažnai tos pagalbos ir vėl prireikia.
Vaiko ir globos sąvokos yra glaudžiai susijusios. Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne sąvoka „vaikas“ apibrėžiama kaip tėvų sūnus ar duktė, berniukas ar mergaitė, jauniklis. Svarbus vaiko teisinis apibūdinimo aspektas - amžius. Lietuvoje vaiku yra laikomas asmuo iki 18 metų.
Įvairiuose informacijos šaltiniuose sąvoka „globa“ apibūdinama nevienodai, akcentuojami skirtingi globos aspektai. Tai - asmeninių ir turtinių teisių bei interesų apsaugos forma. Tai - teisių ir interesų apsauga. Socialinės apsaugos terminų žodyne, globotiniu yra apibūdinamas asmuo, dažniausiai našlaitis arba tėvų paliktas vaikas, kuriam teisiškai yra paskirta globa. Globa bendriausia prasme yra valstybinė tėvų globos netekusių vaikų teisių apsaugos ir auklėjimo forma: giminių, draugų ar kaimynų teikiama pagalba asmenims, kurie patys negali atlikti kai kurios kasdienės veiklos. Globa gali rūpintis bendruomenės, savivaldybės, valstybė.
Pasak I. Leliūgienės (2002), globa nustatoma vaikams, neturintiems 18 metų, likusiems be tėvų, siekiant jiems suteikti tinkamus materialinius išteklius, deramą auklėjimą, išsimokslinimą, taip pat asmenims, kuriems medikų ir teisėtvarkos institucijų teigimu pripažintas nedarbingumas dėl psichinių sutrikimų. Vaiko globa - tai valstybės teikiama kompleksinė paslauga vaikui ir jo šeimai, kuri dėl moralinių, socialinių, ekonominių, sveikatos ar teisinių sunkumų negali užtikrinti jam tėvų globos.
Teisiniuose dokumentuose sąvoka „globa“ įgyja naujus aspektus, susijusius su tam tikra netektimi, aplinkos pakeitimu, visuomenės institucijų ir valstybinių struktūrų įsikišimu į natūralų vaiko gyvenimo savo tėvų aplinkoje procesą. Vaiko globos organizavimo nuostatuose, vaiko globa (rūpyba) apibrėžiama kaip likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam ar juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems. Pastebėtina, kad šalia „globos“ sąvokos atsiranda „rūpybos“ terminas.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Pasak V. Montrimienės, R. Kukausko, D. Šileikaitės (2005) vaiko globos sąvoka kartais yra apibūdinama kaip rūpyba. Šios sąvokos skiriasi tik tuo, kad globa nustatoma vaikams, kurie neturi 14 metų, o rūpyba nustatoma vaikams, sulaukusiems 14 metų. Tarptautiniuose dokumentuose, kaip antai Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje (1995), globos ir rūpybos sąvokos neskiriamos.
R. Pabedinskienė (2003) vaiko globą apibūdina kaip socialinį - istorinį reiškinį, žmogaus kuriamą istorijos procese ir žmonių kūrybos procesą, kurį istorijos eigoje kiekviena žmonių bendruomenė formavo individualiai. Taip pat ta pati autorė mano, kad vaiko globa yra viena iš prevencinių priemonių siekiant apsaugoti socialiai nuskriaustus vaikus. Vaiko globa ir rūpyba padeda įgyvendinti vaiko teises, kai to negali arba nenori daryti jo tėvai (D. Šileikaitė, R. Kukauskas, V. Montrimienė, 2005). Istoriškai ir tradiciškai vaiko globa visada buvo jautri ir aktuali visuomenės problema, kuri neatsiejama nuo gailestingumo ir altruistinės pagalbos artimui (R. Pabedinskienė, 2003).
Vaiko globos tikslai
Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (2008), vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis, tobulėti.
- Paskirti vaikui globėją, kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus.
- Rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.
Pirmu uždaviniu norima pasakyti, kad globėjas turi ginti vaiko teises ir teisėtus interesus, nes jis yra vaiko atstovas pagal įstatymą. Jis privalo rūpintis globotiniu, jį auklėti ir užtikrinti jo saugumą. Pagal įstatymą vaiko globėju gali būti institucija, šeimyna arba šeima. Šios jo amžius, sveikata, psichinė ir fizinė raida. Šias uždavinys labiausiai susijęs su vaiko teise į mokslą, kuris ugdo išprusimą, intelektą, pažiūras, atsakomybę, sudaro sąlygas asmenybei augti. Globėjas turi padėti ir sudaryti sąlygas vaikui pasirengti savarankiškai gyventi, dirbti, pritapti visuomenėje.
Vaiko globos principai
Vaiko globa nustatoma remiantis principais, kurie yra apibrėžiami Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (2008). Visų pirma, nustatant globą vadovaujamasi vaiko interesų pirmumo principu, tai yra parenkant globos formą ir skiriant asmenį globėju būtina vadovautis tik vaiko interesais, atsižvelgti, kokia aplinka jam priimtinesnė, labiau atitinka jo sveikatą, amžių, raidą, nuomonę, kitas vaikui svarbias aplinkybes. Šiai. Šiais kelia pavojų vaikui ir pan. Ypač aktualu parinkti tinkamus globėjus. Pasak G. Navickaitės, svarbu parinkti globėjus, kurie gerbtų vaiko kilmę, religiją, kultūrą ir kalbą. Tokiu būdu yra išsaugomas vaiko identiškumas bei nenutrūksta giminystės ryšiai. Šiais laikomi seneliai, broliai, seserys. Šiai. (Vaiko globos organizavimo nuostatai, 2002). Šis principas - pirmenybė teikiama vaiko globai šeimoje. Taip siekiama sukurti kuo artimesnę aplinką, kuri atstotų vaikui tikrąją šeimą. Be to, natūralioje šeimos aplinkoje yra palankiausios sąlygos vaiko psichinei, moralinei ir dorovinei raidai. Šios jos nariai santykius ir šeimos bendravimo modelį pritaikys, kai kurs savo šeimą. M. Markovienės - Pileckaitės, T. Lazdausko teigimu, šeima yra patikimiausias paramos šaltinis, geriausia priedanga, kur galima „pasislėpti“ nuo išorinio pasaulio pavojų, pailsėti, atgauti fizines ir dvasines jėgas.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Ketvirtas principas teigia, kad nustatant vaiko globą turi būti siekiama neišskirti brolių ir seserų. Taip norima labiau priartinti vaiko gyvenimo sąlygas prie natūralios šeimos, sudaryti jam kuo palankesnę psichologinę aplinką. Organizuojant vaiko globą yra būtina ieškoti galimybių brolius ir seseris įkurdinti vienoje globos vietoje (šeimoje, šeimynoje, institucijoje). Šiajam principui (pirmenybė teikiama vaiko globai šeimoje). Didžiausia netekusių tėvų globos vaikų dalis yra iš socialinės rizikos šeimų. Dažnai socialinės rizikos šeima yra daugiavaikė šeima, kurioje yra trys, keturi ir daugiau vaikų. Rasti globėjus šeimą, kuri priimtų visus vaikus iš vienos šeimos, yra labai sudėtinga, todėl dažnai tokie vaikai apgyvendinami institucijoje.
Svarbu suformuluoti savo pažiūras, būtina garantuoti laisvai reikšti visais su juo susijusiais klausimais. Šiam išreikšti savo nuomonę, suteikiama galimybė būti išklausytam ir į jo nuomonę atsižvelgiama. Pagal šiuos principus galima įvertinti vaiko globos organizavimo kokybę.
Globėjų motyvacija
Svarbu išsiaiškinti vaiko globos ir vaiko globėjo (teisinius, mokslinius, psichologinius, socialinius) aspektus. Apibūdinti globėjo motyvacijos veiksnius. Svarbu išanalizuoti motyvacijos charakteristikas, siekiant suprasti, kas skatina asmenis tapti vaiko globėjais. Remiantis gautomis tyrimo išvadomis, numatyti būdus ar priemones, kuriomis būtų galima pritraukti naujus globėjus, tuo būdu suteikiant tėvų globos netekusiems vaikams galimybę augti šeimoje.
Magistro darbo tyrimas atskleidė, kad asmenys (šeimos) ryžtasi vaikų globai dažniausiai vedini vidinis motyvacijos veiksnys.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
Motyvacijos sąvoka
Motyvacija - tai tam tikro elgesio, veiklos paskatos, motyvs turėjimas. Motyvas - skatinamoji priežastis, veiksnys, veikimo pagrindas, įrodymas, argumentas. Nuolatinė globa (rūpyba) - nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos (rūpybos) institucijai (Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, 2008). Vidinė motyvacija - tai veikla, atliekama pasitenkinimui, kurį suteikia pats atlikimas, kai žmogus deda visas pastangas iš smalsumo, malonumo ar susidomėjimo ta veikla ir joks išorinis postūmis nereikalingas (V. Legkauskas, 2001, I.
Asmenys (šeimos), galvojantys apie globą, kreipiasi į savo miesto Vaiko teisių apsaugos skyrių arba jų socialinį partnerį ir įsitraukia į globėjų vertinimo procesą. Svarbu išsiaiškinti, kas motyvuoja žmones globoti tėvų globos netekusius vaikus, vidinės bei išorinės motyvacijos charakteristikas, kurios leistų pateikti prielaidas, susijusias su tai, kokie motyvai vedami žmonės ryžtasi globoti vaikus.
Situacija Lietuvoje
Šiuo metu valstybė yra prisiėmusi atsakomybę už 13000 vaikų. Kai vaikas negali augti savo šeimoje, geriausia išeitis jam - augti globėjo šeimoje. Tačiau norinčių tapti vaiko globėjais yra nepakankamai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2008 metais Lietuvoje 2691 vaikas neteko tėvų globos, iš jų 1216 vaikams nustatyta globa (rūpyba) šeimose (640 vaikams - senelių globoje, 240 - dėdžių, tetų šeimoje, 132 - seserų, brolių šeimoje, 204 - kitų asmenų šeimoje). Yra nedidelė tikimybė, kad atsiras šeima, ar asmuo, kurioje jie galėtų užaugti. Norint daugiau žmonių motyvuoti tapti globėjais, reikia žinoti, kokie motyvai vedini tie, kurie jau ryžosi globoti tėvų globos netekusius vaikus. Žinodami tai, galime imtis reikiamų priemonių, kad asmenis (šeimas) motyvuoti tapti globėju.
Kauno mieste 2007 m. 275 vaikai neteko tėvų globos, 2008 m. - 265 vaikai. Vertinant statistinius duomenis, tikslinga atsigręžti į tuos žmones, kurie vis tik ryžtasi globoti tėvų globos netekusius vaikus ir paklausti, kokie motyvai vedini jie imasi atsakomybės.
Asmenis, norinčius tapti globėjais, ruošia Vaikų gerovės centras "Pastogė" ir VšĮ "Šeimos santykių institutas". Pastarasis metai paruošiamiems Kauno mieste globėjams statistika atskleidžia, kad 2007 m. buvo paruošti 5 globėjai, 2008 m. - 12 globėjų, 2009 m.
| Metai | Paruoštų globėjų skaičius Kauno mieste |
|---|---|
| 2007 | 5 |
| 2008 | 12 |
| 2009 | 12 (ir 9 asmenys/šeimos vertinimo procese) |
Šiuo metu šalyje yra per 6 tūkst. įvairaus amžiaus globojamų vaikų. Dėka siekį globoti išreiškusių žmonių, daugiau nei pusė - 4,6 tūkst. - tėvų globos netekusių vaikų šiandien yra globojami globėjų ar įtėvių namuose.
Globos ekspertė Rugilė Ladauskienė sutinka, jog kasmet vis daugiau ir daugiau asmenų bei šeimų nusprendžia tapti globėjais ar įtėviais. Nepaisant to, iki šiol jų labai trūksta - apie 1,5 tūkst. įvairaus amžiaus šalies vaikų kasmet lieka globos institucijų priežiūroje.
Norą padėti namų netekusiems vaikams išreiškę žmonės gali rinktis skirtingas globos formas arba įvaikinimą. Laikinosios globos atveju vaikai naujuose namuose apsigyvena tik trumpam laikotarpiui, kol gali grįžti į savo biologinę šeimą. Įprastai - iki vienerių metų.
„Galime išskirti dvi pagrindines baimių ir mitų grupes, apipynusias vaikų globos ir įvaikinimo procesus. Pirma, tai mitai, susiję su valstybės keliamais reikalavimais globėjams ir įtėviams. Iš tiesų, griežtų reikalavimų yra kur kas mažiau nei dauguma svarstančių apie globą ar įvaikinimą įsivaizduoja. Antra nepagrįstų baimių kategorija yra susijusi su tolimesniu globos ar įvaikinimo procesu - santykio su vaiku užmezgimu. Būsimi globėjai ir įtėviai nerimauja, kad į naujuosius namus vaikas atkeliauja jau su savo istorija.
Vaikų globos ir įvaikinimo ekspertė išskiria, jog vieni dažniausiai girdimų mitų yra susiję su nepagrįstai dideliais reikalavimais, keliamais norintiems tapti vaikų globėjais ar įtėviais. „Iki šiol visuomenėje sklando mitas, kad norint tapti globėju ar įtėviu, reikalingas nuosavas būstas, o vaikui privalomas atskiras kambarys. Iš tiesų tokių reikalavimų neapibrėžia joks teisės aktas. Kiekvienu atveju vertinamos konkrečios šeimos gyvenimo sąlygos bei galimybė vaikui sukurti privačią erdvę. Taip pat dažnai galvojama, jog norint globoti ar įsivaikinti reikia turėti dideles mėnesines pajamas. „Vėlgi, kaip ir dėl būsto, teisės aktai nenurodo kokios šeimos pajamos turi būti norint įsivaikinti ar tapti globėju. Kitas visuomenėje tvyrantis mitas yra susijęs su šeimynine padėtimi. „Globėjai gali būti vieniši, vedę ar gyvenantys partnerystėje. Jeigu šeima gausi, pirmiausia reikia pasirūpinti, kad jaunam žmogui būtų pakankamai vietos namuose. Kiekvienas šeimos narys, vyresnis nei 16 metų, globai turi raštiškai sutikti. Visa šeima turi dalyvauti įsivertinimo procese, o vėliau jūs būsite kviečiamas įsitraukti ir į globojančių šeimų bendruomenę savo mieste, priimti globos centro siūlomą pagalbą“, - sako R.
Specialistė pažymi, jog dažnai manoma, kad globos ar įvaikinimo procesas yra labai ilgas, verčiantis surinkti daugybę dokumentų, lankyti ilgai trunkančius pasiruošimo kursus, psichologo konsultacijas. „Dar vienas mitas yra susijęs su finansine parama įtėviams. Neretai pasigirsta teiginių, kad finansinę paramą bei papildomas nemokamas paslaugas gauna tik globėjai, o vaiką įsivaikinus parama nepriklauso. Iš tiesų situacija yra visai kitokia. Nuo 2018 metų įsivaikinusios šeimos, nepriklausomai nuo vaikų amžiaus, turi teisę išeiti 24 mėnesių trukmės vaiko auginimo atostogų bei gauti išmokas pagal ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą arba 24 mėnesių laikotarpiu gauti 320 eurų išmoką. Labai svarbi globos ir įvaikinimo specialistų darbo dalis - padėti būsimiems įtėviams ir globėjams paneigti globos procesą lydinčias baimes.
„Dažnai šeimos nuogąstauja dėl būsimo globotinio genų. Pripažįstame, kad paveldėti genai yra svarbūs vaiko raidai, tačiau mūsų patirtis rodo, kad kur kas svarbiau yra akcentuoti aplinkos poveikio reikšmę vaiko gyvenime. Apie tai daug kalbame mokymų, skirtų būsimiems globėjams bei įtėviams, metu. Neretai, R. Ladauskienės teigimu, įvaikinti ar globoti pasiruošusios šeimos nerimauja dėl vaiko ryšių su biologine šeima. „Atrodytų paradoksalu, tačiau kuo mažiau globėjai nerimauja ir kuo pozityviau žiūri į vaiko biologinius tėvus, jų nesmerkia, nekaltina, vaikui apie juos kalba pozityviau, nesudaro situacijų, kuriose vaikas turi rinktis mylėti arba tik savo biologinius tėvus, arba tik globėjus, tuo vaiko globa būna sklandesnė, globėjo ir vaiko santykis artimesnis, grįstas pagarba, priėmimu ir palaikymu“, - pasakoja R.
Visgi realybėje nuogąstavimai, jog globojamas vaikas nepritaps prie naujos šeimos labai greit išsisklaido - vaikai būna ištroškę meilės, žmogiškumo bei atjautos, o vos tik pajutę globėjų nuoširdumą, pradeda pasitikėti jais. „Mes visi žinome apie nepelnytą ir labai neteisingą stigmą apie globos institucijose augančius paauglius. Taip, jie gali būti pikti, išsigandę ir prislėgti. Kartais gali būti nesąžiningi arba jiems gali sunkiau sektis mokykloje. Tačiau jie yra tik paaugliai, kuriems reikia mylinčio suaugusiojo, namų ir saugumo“, - sako R. Santykių kūrimas su tėvų globos netekusiu vaiku, anot R. „Ilgalaikė darbo praktika su globėjais rodo, jog nuoširdus investavimas į santykius duoda labai gerų rezultatų. Gera girdėti globėjus kalbant, kaip jų globojamas vaikas šeimoje pasijaučia saugus, susiranda draugų, atranda savo pomėgius, talentus. Globėjai jais didžiuojasi ir mato savo dedamo indėlio teigiamas pasekmės. Taip pat ir mes, dirbdami su globėjų bei įtėvių šeimomis matome, kaip rūpestis, žmogiška šiluma ir meilė keičia ne tik vaikų, bet jais besirūpinančių gyvenimus“, - sako R.
Vaikų globos ir įvaikinimo specialistė pažymi, kad nuo pat minties apie globą užsimezgimo iki vaiko šeimoje auginimo, globėjai ir įtėviai nebūna vieni. Prieš tapdami globėjais ir įtėviais, visi pareiškėjai dalyvauja specialiuose mokymuose, kur išgirsta daug žinių apie tėvų rūpesčio netekusį vaiką, galimus jo savivertės, raidos, emocinio atsparumo pažeidimus. Mokymų dalyviai supažindami su vaiko raidos sunkumų kompensavimu, vaiko raidos ypatumais skirtinguose amžiaus tarpsniuose. „Pavyzdžiui, galbūt šeima gali vaiką priimti į savo šeimą tik trumpam laikotarpiui, jo tėvams patekus į bėdą. O gal jie pasirengę vaiką užauginti nuolatinėje globoje iki jis sulauks pilnametystės? Pasirengimo globai procesas yra labai svarbus, nes žmonės ateina su įvairiausiomis išankstinėmis nuostatomis, baimėmis. Didžiausias padrąsinimas šeimoms yra specialistų lydėjimas visame globos procese. Šeimos bendradarbiaudamos su globos centrais visada gali gauti psichologų, globos koordinatorių bei kitų specialistų paslaugas“, - sako R.
Vaikai iš nesaugios aplinkos į globos institucijas patenka dėl įvairių priežasčių: nepriežiūros, smurto, netinkamų gyvenimo sąlygų, tėvų netekties ar jų sveikatos problemų, jų piktnaudžiavimo alkoholiu ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis. Kūdikiams ir mažamečiams vaikams atrasti naujus namus yra lengviau, tačiau, globos ekspertės R. Ladauskienės teigimu, ypač sunku vyresniesiems vaikams. Įprastai jie globos institucijos apsigyvena ilgesniam laikui, nes žmonės baiminasi, jog vyresni vaikai turės daug elgesio problemų.