Valstybinis socialinis draudimas - tai socialinių ir ekonominių valstybės priemonių visuma, pasireiškianti teikiant finansinę ir socialinę paramą apdraustiesiems, gyvenantiems Lietuvos valstybėje, tiems, kurie negali gauti pajamų iš darbo aplinkos. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondas - centralizuoti tiksliniai finansiniai ir materialiniai ištekliai, valdomi pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą, kurie yra įtraukti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, atskirtą nuo valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuoti. Valstýbinio sociãlinio draudmo fòndo biudžètas, Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo pajamų ir išlaidų planas biudžetiniams metams. Atskirtas nuo valstybės biudžeto, bet gauna iš jo asignavimų.
VSDF biudžetas kasmet tvirtinamas atskiru įstatymu, VSDF administruoja VSDF valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir teritoriniai skyriai.
Lietuvos pensininkai jau gavo pirmąsias 2026 m. pensijas, todėl naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, ar gyventojai savo sąskaitose pastebėjo tokį pokytį, koks buvo prognozuotas. Taigi, kiek iš tikro padidėjo gyventojų pensijos? Pakilo bent 9 proc.?
Štai Aldona (vardas pakeistas) džiaugėsi, kad jos pensija paaugo 80 eurų, kaip ir buvo prognozuojama. „Anksčiau gaudavau apie 650 eurų, o šiemet jau pervedė 750 eurų“, - dalijosi ji. Jai paantrino ir Druskininkuose gyvenanti Nijolė (vardas pakeistas). Anot moters, jos pensija praėjusiais metais siekė 700 eurų, o šiemet - 780 eurų. Tuo metu alytiškių Romo ir Rūtos (vardai pakeisti) pensijos paaugo kiek mažiau. Rūtos pensija padidėjo 54 eurais, o Romo - 60. „Anksčiau gaudavau 490, o sausį jau pakilo iki 544 eurų. Vyro šiek tiek daugiau pakilo. Gaudavo apie 520 eurų, o dabar jau bus apie 580“, - nurodė Rūta.
Moteris pasakoja, kad apie pensijas kalbėjosi su giminaičiais ir labiausiai jos kilo tiems, kurie ir taip gaudavo daugiau pinigų. „Mano sesės visada gaudavo didesnę pensiją nei aš, tai joms ir pakilo labiau. Bandėme net padauginti mūsų buvusias pensijas iš tų žadėtų 12 proc. Tai tikrai panašus padidėjimas ir įvyko“, - pasakojo ji. Marytė (vardas pakeistas) pasakojo, kad su paprasta pensija ji papildomai gauna našlės pensiją, kuri pakilo per kiek daugiau nei 4 eurus. Praėjusiais metais ši išmoka siekė 42,29 euro, o šiemet - 46,46 euro. Tiesa, našlių pensija yra fiksuota ir visiems vienoda. Tuo metu įprasta pensija, anot moters, padidėjo 48,69 euro. „Paskutinį kartą praėjusiais metais gavau 452,84 euro, o šiemet jau 501,53 euro“, - dalijosi moteris.
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie VSD įmokų kodus
Planuojamas Biudžetas ir Pensijų Indeksavimas
Planuojama, kad šiemet „Sodros“ biudžeto išlaidos bus 861,1 mln. eurų arba 10,9 proc. didesnės nei 2025 metais. Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį, beveik 80 proc., sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms. Prognozuojama, kad 2026 m. senatvės pensininkų bus vidutiniškai 640 tūkst. Jų skaičius padidės 1,11 proc. arba 7 tūkst. Pensijų indeksavimo koeficientas 2026 m. sieks 1,0987 (9,87 proc.). Šiuo koeficientu bus indeksuojama tiek bendroji, tiek individualioji pensijų dalys, tam panaudojant 615 mln. eurų. Be to, 2026 m. numatoma dar skirti 90 mln. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų papildomam pensijų individualios pensijos dalies indeksavimui. 2026 m. vidutinė senatvės pensija ūgtels 80 eurų (12 proc.) ir pasieks 750 eurų. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, padidės 90 eurų (12,5 proc.) ir sieks 810 eurų. Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 46,46 euro (šiemet - 42,29 euro).
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamas sudaro draudėjų (darbdavių), apdraustųjų (samdomųjų darbuotojų), savarankiškai dirbančių asmenų, savanoriškuoju valstybiniu socialiniu draudimu apsidraudusių asmenų, valstybės įmokos už jos lėšomis draudžiamus asmenis, asignavimai iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės piniginių išteklių, fondo surinktos baudos, delspinigiai ir kita. Biudžeto išlaidas sudaro išlaidos pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui, lėšos, pervedamos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą ir privačius pensijų fondus, fondo veiklos sąnaudos (darbuotojų darbo užmokesčiui, nekilnojamajam turtui išlaikyti ir kita). Biudžeto projektą rengia ir biudžetą vykdo fondo valdyba (Sodra), biudžetą ateinantiems metams tvirtina Seimas ne vėliau kaip likus 14 d. iki einamųjų kalendorinių metų pabaigos.
Kelyje į klestėjimą: ekonominės reformos Lietuvoje
Lietuvos Pensijos ES Kontekste
Nemažai žmonių vis dar mano, kad pensija žmogui mokama iš socialinio draudimo įmokų, kurias nuo savo atlyginimo jis sumokėjo „Sodrai“. Ir, kuo daugiau per karjerą sumokėta, tuo didesnė pensija laukia. Tačiau tai nėra tiesa. Pensijos mokamos ne iš praeityje sukauptų lėšų. Joms pinigai paimami iš šiuo metu dirbančių, dabar įmokas ir mokesčius mokančių žmonių. Kuo daugiau darbuotojų yra ir kuo daugiau jie sumoka, tuo labiau didinamos pensijos. Taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. Bet mūsų šalis išsiskiria tuo, kiek mažai lėšų skiria vyresnių žmonių pajamoms užtikrinti.
Kaip rodo oficialioji statistika, pagal šį rodiklį Lietuva yra trečia nuo galo visoje ES. Mažiau pinigų senatvės pensijoms skiria tik Airija ir Vengrija. Siekiant gauti palyginamų duomenų apie pensijas, dažnai vertinama, kiek pinigų joms skiriama bendrai visos šalies mastu. Tam yra skaičiuojamas išlaidų pensijoms santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP). Paprastai kalbant, taip patikrinama, kiek pinigų „prasisuka“ visoje šalies ekonomikoje ir kiek jų skiriama pensijoms. „Eurostat“ duomenimis, visoje ES išlaidos senatvės pensijoms 2024 m. sudarė vidutiniškai 12,9 proc. BVP. Tačiau, priklausomai nuo šalies, kartais skiriasi.
Daugiausia pensijoms išleidžia Italija, Austrija ir Suomija - atitinkamai po 17 proc., 16,2 proc. ir 15,2 proc. BVP. Tuo metu mažiausiai pinigų senatvės pensijoms skiria Airija ir Malta - atitinkamai po 3,7 proc. ir 6,7 proc. BVP. Iš karto po jų, trečia nuo galo, yra Lietuva. Išlaidos senatvės pensijoms mūsų šalyje pernai siekė 7,3 proc. BVP. Taigi pensijoms išleidome kone dvigubai mažiau nei ES vidurkis. Tiesa, Lietuva bene vienintelė niekaip neapmokestina net didžiausių pensijų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pabrėžė, kad pensijos yra kiekvienos valstybės vidaus dalykas, todėl kiekviena valstybė jas reguliuoja pagal vidaus teisės aktus bei turimus finansinius išteklius. „Atitinkamai, ir išlaidos pensijoms priklauso nuo šių veiksnių bei ekonominės, demografinės situacijos, pasirinkto pensijų sistemos modelio ir svyruoja nuo 3,7 proc. BVP Airijoje iki 17 proc. BVP Italijoje. Su kaimynine Estija šia prasme atrodome panašiai“, - pabrėžė ministerija.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos magistro programos
Tiesa, 0,6 proc. nuo 78 mlrd. eurų pernykščio BVP (tiek mažiau pinigų pensijoms skiria Lietuva) būtų 468 mln. eurų. Padalijus juos 600 tūkst. pensininkų, kas mėnesį išeitų po 65 eurus papildomai. Ir daugeliui Lietuvos pensininkų tai būtų nemaži pinigai.
Šaltinis: Swedbank
Valstybinio Socialinio Draudimo Fondo Biudžeto Prognozavimas
Sudarant Lietuvos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamų ir išlaidų prognozę, naudojami pajamų ir išlaidų analizėje gauti duomenys. Panaudojant šiuos duomenis, pateikiama regresinė analizė, naudojant mažiausių kvadratų ir trendo metodus. Atlikus 2014-2019 m. Regresijos analizė nustato veiksnius, turinčius įtakos pajamoms: apdraustųjų skaičių, nedarbo lygį ir minimalų mėnesinį atlyginimą. Išlaidoms įtakos turi senatvės pensijos dydis ir nedarbo draudimo gavėjų skaičius Prognozuojant, pajamos ir išlaidos stabiliai augs.
Šaltinis: Lietuvos bankas
Pajamas sudaro draudėjų, apdraustųjų ir savarankiškai dirbančiųjų socialinio draudimo įmokos, valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo įmokos ir kitos pajamos.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
Analizės dalyje atveriami susisteminti ir detalūs Lietuvos viešųjų finansų duomenys. Duomenys apima biudžeto vykdymo ir finansinių ataskaitų rinkinių informaciją.
| Rodiklis | Prognozuojama reikšmė |
|---|---|
| Vidutinė senatvės pensija | 750 eurų (augimas 80 eurų) |
| Vidutinė senatvės pensija (turint būtinąjį stažą) | 810 eurų (augimas 90 eurų) |
| Pensijų indeksavimo koeficientas | 1,0987 (9,87 proc.) |
| Našlių pensijos bazinis dydis | 46,46 euro |
tags: #valstybinis #socialinis #draudimo #fondo #biudzetas