Atvejo vadyba socialiniame darbe: apibrėžimas, tikslai ir taikymas

Pastaruoju metu visuomenėje vis dažniau girdimas terminas „atvejo vadyba“, ypač kalbant apie pagalbą šeimoms. Tačiau ne visiems aišku, ką šis terminas reiškia ir kaip jis taikomas praktikoje. Šiame straipsnyje aptarsime atvejo vadybos sampratą socialiniame darbe, jos tikslus, principus ir taikymo ypatumus Lietuvoje.

Kas yra atvejo vadyba?

Atvejo vadyba - tai kompleksinės pagalbos vaikui ir jo šeimai organizavimas ir teikimas, siekiant padėti įveikti iškilusius sunkumus ir užtikrinti vaiko teises bei teisėtus interesus. Atvejo vadyba tai pagalbos teikimo vaikui ir šeimai „metodas“ įteisintas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme.

Atvejo vadybininkas - tai specialistas, dažniausiai socialinis darbuotojas, kuris koordinuoja atvejo vadybos procesą. Atvejo vadybininkai yra specialistai, kurie sutelkia pačią šeimą ir visus reikalingus specialistus dėl sunkios situacijos šeimoje. Taip užtikrinama prevencinė ir visapusiška pagalba.

Atvejo vadybininką darbui su šeima paskiria savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos vadovas, gavęs prašymą inicijuoti atvejo vadybos procesą. Dėl atvejo vadybos proceso taikymo į socialinių paslaugų įstaigą gali kreiptis vaiko teisių apsaugos skyrius, patys tėvai, išplėstinė šeima, sveikatos priežiūros, švietimo įstaigos, bendruomenės ar kitos organizacijos, turinčios informacijos ar matančios, kad šeimai, auginančiai vaikus, ar vaiko besilaukiančiai mamai reikalinga pagalba.

Atvejo vadybos proceso schema

Atvejo vadyba yra taikoma šeimoms, kurios susiduria su įvairiais sunkumais, tokiais kaip socialinių įgūdžių stoka, tėvų alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, smurtas, psichinė negalia, tėvų skyrybos ir kitos priežastys. Šeima gali patirti sunkumus dėl socialinių įgūdžių stokos, tėvų alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, smurto, psichinės negalios, tėvų skyrybų ir kitų priežasčių.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje

Atvejo vadybos tikslai ir uždaviniai

Pagrindinis atvejo vadybos tikslas yra rasti geriausią problemos sprendimo būdą ir suteikti šeimai ir vaikui tokią pagalbą, kuri ne tik padėtų išspręsti problemas, bet ir sudarytų sąlygas šeimai ir vaikui patiems siekti reikiamų pokyčių, užtikrinančių vaiko saugumą, poreikius ir interesus. Atvejo vadybos tikslas - rasti geriausią problemos sprendimo būdą ir suteikti šeimai ir vaikui tokią pagalbą, kuri ne tik padėtų išspręsti vaiko ir šeimos problemas, bet ir sudarytų sąlygas šeimai ir vaikui pačiai siekti reikiamų pokyčių, užtikrinančių vaiko saugumą, poreikius ir interesus, ir tik išnaudojus visas galimybes padėti šeimai ir vaikui, ir šiai pagalbai nepavykus, kai pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba nepadėjo išspręsti problemas, tėvai nevykdo pagalbos plane numatytų įsipareigojimų, nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, gyvenimo būdo, neužtikrina vaiko teisių arba jas pažeidžia ir dėl to išlieka arba kyla realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, atvejo vadybininkas vaiko teisių apsaugos skyriui pateikia motyvuotą siūlymą dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo.

Atvejo vadybos uždaviniai:

• Įvertinti šeimos ir vaiko poreikius.
• Sudaryti pagalbos planą, atsižvelgiant į šeimos stiprybes ir sunkumus.
• Koordinuoti pagalbos teikimą, įtraukiant įvairius specialistus ir organizacijas.
• Stebėti pagalbos plano įgyvendinimą ir prireikus jį koreguoti.
• Skatinti šeimos savarankiškumą ir gebėjimą spręsti problemas.

Atvejo vadybos procesas Lietuvoje

Atvejo vadybos procesas Lietuvoje pradėtas taikyti nuo 2018 m. Įsigaliojo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir Atvejo vadybos tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A-1-141.

Atvejo vadybos procesas susideda iš kelių etapų:

1. Prašymo inicijuoti atvejo vadybą gavimas.
2. Informacijos apie šeimą rinkimas ir poreikių vertinimas. Atvejo vadybininkas, gavęs įsakymą darbui su šeima, susipažįsta su gauta informacija. Pirminis kontaktas su šeimos nariais vyksta telefonu, informuojant, apie gautą prašymą dėl atvejo vadybininko paskyrimo jų šeimai ir derinant susitikimo datą, ir laiką. Sutartu laiku atvejo vadybininkas vyksta į šeimą kartu su paskirtu socialiniu darbuotoju, dirbsiančiu socialinį darbą su šeima, atlikti pagalbos vaikui ir šeimai poreikio vertinimą. Poreikio vertinimas yra atliekamas surenkant bendrą informaciją apie šeimą, atliekant socialinės rizikos veiksnių vertinimą. Bendraujant su šeima siekiama išsiaiškinti šeimoje esančius sunkumus ir stiprybes, kurios gali padėti spręsti šeimos ar vaiko problemas.
3. Atvejo vadybos posėdžio organizavimas. Nustačius, kad šeimai reikalinga pagalba, organizuojamas atvejo vadybos posėdis, kuriame dalyvauja tėvai, vaiko teisių specialistai, socialinis darbuotojas dirbantis su šeima, pagal poreikį sveikatos priežiūros specialistas, švietimo įstaigos, kurioje vaikas yra ugdomas, specialistas, policijos pareigūnas, kiti specialistai, galintys suteikti informacijos apie vaiką ir šeimą, reikalingos atvejo vadybos procesui. Atvejo vadybos posėdyje dalyvaujantys asmenys privalo užtikrinti informacijos apie vaiką ir jo šeimą konfidencialumą, pasirašomas konfidencialumo pasižadėjimas. Posėdžio dalyviai susitelkia bendram tikslui - padėti šeimai išspręsti iškilusius sunkumus.
4. Pagalbos plano sudarymas. Pirmame atvejo vadybos posėdyje aptariami pagalbos vaikui ir šeimai tikslai, uždaviniai, būdai, priemonės, sudaromas pagalbos planas. Atvejo vadybos posėdyje taip pat aptariama, kokius kitus specialistus ar asmenis, teikiančius pagalbą, būtina įtraukti į atvejo vadybos procesą.
5. Pagalbos plano įgyvendinimas ir stebėsena. Vyksta plano įgyvendinimas, kurį koordinuoja socialinis darbuotojas ir atvejo vadybininkė. Atvejo vadybininkas glaudžiai bendrauja ir bendradarbiauja su socialiniu darbuotoju, dirbančiu su šeima, kitais specialistais, vykdo šeimos stebėseną.
6. Rezultatų įvertinimas ir atvejo užbaigimas.

Atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo vaidmenys

Naujoje sistemoje daug dėmesio skiriama atvejo vadybininko vaidmeniui, užduotims, požiūriui, kompetencijai, tačiau neturėtume pamiršti ir socialinio darbuotojo vaidmens. Tiek socialinio darbuotojo, tiek atvejo vadybininko pagrindinė vizija yra panaši, bet jų užduotys yra skirtingos. Atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas, dalindamiesi savo įspūdžiais apie situaciją, ieškodami stiprybių ir klausydami šeimos, jie padaro gilesnes įžvalgas apie situacijos silpnybes, stiprybes ir galimybes. Dialoge galima atrasti gilesnes įžvalgas. Trumpai sakant, socialinis darbas orientuojasi į tai, kas vyksta praktikoje. Jo pagrindinis tikslas yra padėti žmonėms ir suteikti jiems pagalbą gyventi ,,savo gyvenimą” ne tik kaip individams, bet ir palaikyti tarpusavio santykius su jų aplinkoje esančiais žmonėmis.

Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas

Atvejo vadybininkas atlieka koordinatoriaus, įgalintojo, komandinio darbo kūrėjo vaidmenis. Socialinis darbuotojas, teikdamas pagalbą šeimai, atvejo vadybos procese atlieka tarpininko, konsultanto, advokato, žmogaus teisių gynėjo, moralizuotojo ir identifikuotojo vaidmenis. Bendradarbiaudamas su atvejo vadybininku, socialinis darbuotojas atlieka profesionalaus darbuotojo, derybininko, tarpininko, informatoriaus ir identifikuotojo vaidmenis.

Tačiau svarbu paminėti, kad atvejo vadybos procese gali kilti ir vaidmenų konfliktų. Tyrimų duomenų analizė atskleidė, kad socialinio darbo vaidmenų konfliktai atvejo vadybos procese atsiranda dėl galios, atsakomybės sumažėjimo, nebendradarbiavimo, skirtingų vertybių, vaidmens pasisavinimo / perėmimo ir vaidmens neaiškumo.

Apibendrinant, atvejo vadyba yra svarbi priemonė teikiant pagalbą šeimoms, susiduriančioms su įvairiais sunkumais. Veiksmingas atvejo vadybos procesas reikalauja glaudaus bendradarbiavimo tarp atvejo vadybininko, socialinio darbuotojo ir kitų specialistų, taip pat aktyvaus šeimos dalyvavimo.

Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose

tags: #socialinis #darbas #atvejo #vadyba