Lenkijos socialinis modelis yra sudėtingas ir nuolat kintantis reiškinys, turintis tiek stiprių, tiek silpnų pusių. Šiame straipsnyje panagrinėsime pagrindinius jo aspektus, reformas ir jų poveikį visuomenei bei ekonomikai.
Europos Sąjunga ir krikščioniškosios vertybės
Europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis teigia, kad Europos Sąjunga neįmanoma be krikščioniškųjų vertybių. Jo manymu, būtent čia glūdi Europos Komisijos ir naujos Lenkijos valdžios nesutarimo priežastys. Jis pabrėžia, kad Europos Sąjunga turėtų likti laisvų valstybių susivienijimu, o ne tapti unitarine valstybe. Anot jo, ES kūrėjai, tokie kaip Robertas Šumanas, Konradas Adenaueris ir Alčidė de Gasperis, laikėsi krikščioniškų principų.
R. Šumanas manė, kad Europos unifikavimas neįmanomas be „įkvėpimo iš krikščionybės ištakų“, o Europa yra „universalios demokratijos krikščioniškąja šio žodžio prasme įsikūnijimas“. Jis pabrėždavo, kad Europos integracijos idėjos įgyvendinimas neįmanomas, jei nebus atsižvelgta į tikėjimo veiksnius. ES vėliavos mėlynas fonas ir dvylika žvaigždučių, anot Tomaševskio, taip pat yra krikščioniškieji Dievo Motinos simboliai.
Reformos Lenkijoje
Konstitucinio Tribunolo reforma
Europos Sąjungos vadovybė ragino Lenkiją susilaikyti nuo Konstitucinio Tribunolo reformos, kuri, ES manymu, gresia šio teismo nepriklausomumui. Pokyčių esmė yra ta, kad Konstitucinis Tribunolas turi priimti sprendimus dalyvaujant bent 13 iš 15 teisėjų; sprendimams priimti reikės dviejų trečdalių balsų; bylos nagrinėjamos pagal jų pateikimo datą.
Iki šiol labai rimtiems sprendimams, reglamentuojantiems šalies gyvenimą, priimti pakakdavo jau 5 teisėjų. Tai reiškia, kad valstybei gyvybiškai svarbūs sprendimai buvo priimami 1/3 balsų. Ši reforma buvo būtina, teigia Lenkijos politikai.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Visuomeninio radijo ir televizijos reforma
Opozicija ir ES mano, kad visuomeninio radijo ir televizijos reforma didina Vyriausybės galimybes įtakoti visuomeninę žiniasklaidą. Pavyzdžiui, įstatymų pataisos numato, kad Vyriausybė, nenurodydama priežasčių, gali atleisti vadovus, o kandidatus į šias pareigas tvirtina valstybės iždo ministras.
Tačiau Lenkijos valdžia teigia, kad valstybinė žiniasklaida užima Lenkijoje ne daugiau kaip 15 proc. rinkos, t.y. jos šeštadalį. Natūralu, kad šios žiniasklaidos valdymas yra valstybės prerogatyva - nurodytuose įstatymuose šis principas ir yra įtvirtinamas. Svarbu žinoti, kad, pavyzdžiui, 70 proc. leidinių Lenkijoje priklauso uždarosioms akcinėms bendrovėms su vokišku kapitalu.
Socialinė politika
Naujoji valdžia dirba vadovaudamasi žmogaus interesais - nuo balandžio 1 d. kas mėnesį bus mokama 500 zlotų (120 eurų) išmoka už kiekvieną antrą, trečią ir kitus vaikus iki jiems sukaks 18 metų. Šie pinigai bus apčiuopiama parama šeimai. Kitaip nei ankstesnė valdžia, kuri 67 metų sukaktį įteisino kaip pensinio amžiaus ribą, „Teisė ir teisingumas” nusprendė sumažinti šią ribą iki 63 metų.
Partija įvykdė ir trečiąjį rinkiminį pažadą: 0,44 proc. mokesčiu apmokestino bankų, kredito, draudimo įstaigų, paskolų bendrovių ir kooperatyvų aktyvus. Naujojo Lenkijoje įvesto mokesčio tikslas - užtikrinti papildomą įplaukų į biudžetą šaltinį tam, kad būtų galima vykdyti Vyriausybės projektus „500 zlotų vaikui“, taip pat sumažinti pensinį amžių ir padidinti neapmokestinamą darbo užmokesčio dalį.
Pensijų sistemos reforma
Kitais metais Lenkijoje, jeigu vyriausybės planams pritars parlamentas, gyventojai, dar neapsisprendę, kur kaupti, automatiškai bus priskirti valstybiniam socialiniam draudimui, taip pat ten pateks ir gyventojų lėšos, kuriems iki pensijos liko mažiau kaip 10 metų. Be to, pensijų fondų investicijos į obligacijas bus pavestos valstybės pensijų sistemai.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Z. Derdziukas sako, jog dėl šių sprendimų žmonių pinigai niekur nedings, tačiau rinkoje liks šiek tiek mažiau pensijų fondų, o tai leis jiems efektyviau investuoti pinigus. Jis paaiškino, jog ir žmonių pinigai, investuoti į valstybės obligacijas, taip pat niekur nedings, nes jiems vis tiek bus mokamos pensijos, tačiau ši žmonių investicija per pensijų fondus neturi atsigręžti prieš pačią valstybę, kuri dėl to turi didesnę skolą.
Investicijų ir pensijų fondų asociacijos argumentus remia ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė ekonomistė Kaetana Leontjeva, primindama aršią kritiką Lenkijos sprendimui. Pasak K. Leontjevos, šis sprendimas žmogų palieka be sprendimų teisės.
Tačiau premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjas finansams Stasys Jakeliūnas replikavo, kad jeigu „Sodros“ padėtis bus bloga, tai ir pensijų fondų padėtis bus bloga, nes nebus iš ko pervesti. Panašios nuomonės laikėsi ir Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto docentas, sociologas ir ekonomistas Teodoras Medaiskis.
Socialinis modelis ir darbo santykiai
Seime kilo klausimų lavina dėl ministrės pristatyto kito DK projektų paketo, susijusio su darbo santykiais, užimtumu, nedarbo mažinimu. R.J.Dagio nuomone, DK smarkiai padidins bedarbių gretas. Ministrė skaičiuoja, kad atsiras apie 85 tūkst. Vitaliaus Gailiaus pastebėjimu, socialinio modelio svarstymas daugiau primena Seimo narių santykių aiškinimasi, o ne diskusijas apie svarbius įstatymus.
Ministrė teigia, kad prie kiekvieno įstatymo projekto yra sudėti tam tikri saugikliai ir, įvertinus šalies ekonominę situaciją, yra numatyti saugikliai ir vieno ar kito įstatymo sustabdymas. R.J.Dagys sako, kad šiuo projektu siūloma mažinti socialinio draudimo mokestį, bet nesiūlomos priemonės, kurios numatytų iš ko jį būtų galima padengti.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Seimas neapsisprendusiems būsimiesiems pensininkams suteikė daugiau laiko pagalvoti apie ateitį. Pagal priimtas pataisas asmenys, tapę pensijų kaupimo dalyviais iki 2013 m. sausio 1 d., tai galės padaryti nebe iki rugsėjo 1 d., kaip buvo numatyta iki šiol, bet iki lapkričio 30 d.
Lenkų unionistai protestuoja prieš pensijų kaupimą parlamente
tags: #lenkija #socialinis #modelis