Daugiau nei dešimtmetį veikiantis Rusijos specialiųjų tarnybų kontroliuojamas Užsienyje gyvenančių tėvynainių teisių gynimo ir paramos fondas („Pravfondas“) Lietuvoje gausiai finansavo Sausio 13-osios byloje dėl nusikaltimų žmoniškumui kaltinamųjų advokatus ir skyrė pinigų aktyvistams, skleidžiantiems Kremliaus propagandą.
Į žurnalistų rankas patekę tūkstančiai laiškų ir dokumentų išduoda, kad Lietuvos prorusiški veikėjai teikė prašymus finansuoti jų veiklą arba teisminius procesus.
Kremliaus Fondo Finansavimas
Daugiausia Kremliaus fondas skyrė Sausio 13-osios aukų niekinimui, šmeižimui ir savo įvykių versijos brukimui. Šiam fondui nuo 2023 m. Bent trys Lietuvoje advokato praktika užsiimantys advokatai, tarp jų - ir Ryšardas Burda, užmokesčiui už savo darbą gauti atsidarė sąskaitas Rusijos banke „Sberbank“.
Šiam bankui nuo 2022 m. Pinigų iš „Pravfondo“ taip pat gavo tokie veikėjai kaip Stanislovas Tomas, Edikas Jagelavičius, Viačeslavas Titovas, jų skirta Algirdo Paleckio gynybai.
„Taip, aš labai artimai bendrauju su Ryšardu Burda“, - sako V. Tutkus apie advokatą, kuris pernai su Taikos koalicija dalyvavo Europos Parlamento rinkimuose. Jis yra žinomas kaip dabar jau nuteistųjų dėl nusikaltimų žmoniškumui Sausio 13-osios byloje gynėjas.
Taip pat skaitykite: Vyrų patiriamas seksualinis smurtas: Lietuvos atvejis
Raštą, kad anksčiau atsakingas pareigas vidaus reikalų sistemoje ir STT ėjusio R. Burdos veikla gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, policija gavo 2022 m. Kokie ryšiai sieja buvusį kariuomenės vadą su R. Burda, aiškinomės dėl dokumentų, rodančių, jog advokatas už savo veiklą bent nuo 2018 m. gavo išmokas iš Rusijos Užsienyje gyvenančių tėvynainių teisių gynimo ir paramos fondo.
Šis fondas, sutrumpintai vadinamas „Pravfondu“, įkurtas Vladimiro Putino dekretu 2011 m. ir oficialiai yra kuruojamas Rusijos Užsienio reikalų ministerijos. Fondas finansuoja Kremliui užsienyje dirbančius žmones, tarp kurių yra šnipų, propagandistų, įvairių kitų prorusiškų aktyvistų, ir juos visus, pakliuvusius į demokratinių valstybių teismų akiratį, ginančius advokatus.
Per „Pravfondą“ buvo mokama už Viktoro Buto, „mirties pirkliu“ vadinamo Rusijos ginklų kontrabandininko, kalėjusio JAV kalėjime, o vėliau iškeisto į amerikietę krepšininkę, gynybą, o nuo 2023 m.
49 tūkst. elektroninių laiškų ir 22 tūkst. prie jų prisegtų dokumentų iš penkių elektroninio pašto dėžučių, priklausančių „Pravfondui“, gavo Danijos visuomeninis transliuotojas ir jais pasidalijo su tarptautine žurnalistų grupe, vienijama tiriamosios žurnalistikos platformos OCCRP.
Užuominų, kad Kremliui naudinga veikla galėjo būti finansuojama per šį fondą, buvo ir anksčiau. Apie tai rašė 15 min.lt ir Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto statistika Lietuvoje
Dabar žurnalistai gavo prieigą prie įrodymų, kokiomis sumomis Kremliaus fondas rėmė sau palankius aktyvistus ar režimui svarbius asmenis gynusius advokatus. Nuo 2012 iki 2024 m. įvairioms veikloms Vakarų valstybėse „Pravfondas“ išdalijo milijonus dolerių.
Tarp dokumentų yra daugiau kaip 360 paramos sutarčių, iš kurių matyti, kad „Pravfondas“ skyrė mažiausiai 6,3 mln. dolerių savo parankiniams Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje ir kitur.
Iš paramos sutarčių numeracijos galima spręsti, kad galėjo būti suteiktos dar 1155 išmokos, tačiau archyve jų nėra. Bendra „Pravfondo“ išmokų suma viršija 6 mln.
Tarp „Pravfondo“ remtų ar paraiškas teikusių Lietuvos piliečių yra ne tik advokatas R. Burda, tačiau ir kiti jo kolegos. Rusiškais pinigais kišenes pildėsi ir jau kuris laikas nuo Lietuvos teisėsaugos pasprukę Stanislovas Tomas bei už šnipinėjimą Rusijos naudai kalinčio Algirdo Paleckio bendražygis Edikas Jagelavičius. Pinigų buvo skirta ir A. Paleckio gynybai.
Iš fondo pinigų Erikos Švenčionienės teisiniams procesams prašė ir Kazimieras Juraitis, vienas iš Rusijos propagandos skleidėjų socialiniuose tinkluose. Jie abu su jau likviduotu „Tarptautiniu geros kaimynystės forumu“ 2022 m.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų atlyginimų tendencijos
Iš gausių „Pravfondo“ vadovybės susirašinėjimų matyti, kad Sausio 13-osios byla, teisiamų sovietų karininkų gynyba ir Kremliaus brukamas Sausio 13-osios tragedijos neigimas buvo ypač svarbūs.
Pinigų iš fondo buvo skiriama ir teisiamiems buvusiems Sovietų Sąjungos kariškiams, ir tiems, kurie užsiėmė aukų šmeižimu ir neigė, kad 1991 m. sovietai šaudė į beginklius žmones.
Suskaičiavus „Pravfondo“ dokumentuose minimas sumas, V. Tutkaus pavaduotojas naujojoje asociacijoje „Alternatyva Lietuvai“ R. Burda nuo 2018 m. Kremliaus valdomos institucijos prašė bent 60 tūkst. eurų.
Jis pats teikė prašymus fondo paramai, nes gynė tris Kremliui svarbius asmenis. Du tuomet kaltinamieji Sausio13-osios byloje: FSB karininkas Michailas Golovatovas, 2022 m. Tarp R. Burdos ginamųjų - ir prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis Valerijus Ivanovas.
Šis Lietuvoje jau nekart teistas dėl 1991 m. Iš susirašinėjimų matyti, kad dėl V. Ivanovo gynybos tarp R. Burdos ir „Pravfondo“ kilo nesusipratimų, nes esą fondas kurį laiką nesutiko finansuoti advokato paslaugų. Apie tai užsimenama viename iš laiškų, kurį 2019 m.
„Aleksandrai, sakau jums asmeniškai: nors R. Burda kalba apie tariamą fondo nenorą skirti subsidijų advokatams Sausio 13 d. byloje, kažkodėl jis necituoja atsakymo, kuriuo advokatai informuojami apie sprendimą skirti subsidijas gynybai apeliaciniu būdu. Kažkaip keista. Galbūt jo netenkino subsidijos dydis?“ - rašo V. Pozdorovkinas, kuris, remiantis viešais šaltiniais ir Europos žvalgybų duomenimis, turi ryšių ir dirbo su Rusijos Išorinės žvalgybos tarnyba (SVR).
Jis, kaip ir fondo vadovas A. Kaip tik šiuo laikotarpiu, žurnalistų turimų dokumentų duomenimis, Sausio 13-osios byloje R. Burda atstovavo M. Bet galimas nesusipratimas tarp „Kremliaus bankomato“ ir advokato R. „Kalbėjausi su Ivanovu ir sužinojau, kad šiandien jį ginantis R. Burda gavo pinigų už dalyvavimą 13.01 byloje. Kalbame apie mokestį už jo darbą ginant Valerijų.
Remdamasis jūsų atsakymu, tikiuosi, kad ir šis klausimas bus išspręstas teigiamai“, - rašoma 2019 m. Vėlesni mokėjimų liudijimai rodo, kad „Pravfondas“ 2020 m. ir 2022 m. R. Burdai išmokėjo mažiausiai 40 tūkst. eurų už J. Kai 2023 m. vasarą „Pravfondui“ pradėtos taikyti sankcijos, R.
„Gavėjo bankas - „Swedbank“, po sankcijų įvedimo pervedimams rubliais - „Sberbank“ bankas“, - rašoma R. Burdos 2023 m. spalį teiktoje paraiškoje, kurioje nurodoma, kad 2024 m. atstovaujant J. Meliui EŽTT prieš Lietuvą tai „Pravfondui“ kainuotų 15 tūkst. Tais pačiais metais apmokėti 15 tūkst. eurų sutartį su fondu per „Sberbanką“ R. Burda prašė ir atstovaudamas V. Ivanovui.
O laiške R. Burda prašo ne tik pervesti pinigų, bet ir nurodo, kad pageidautų juos gauti į banko kortelę. „Sveiki, siunčiu pasirašytą sutartį. Aš sąskaitos numerį pakeičiau mokėjimu į „Sberbanko“ kortelę MIR“, - rašė advokatas 2024 m. balandį.
Ir pridūrė: „Su artėjančiomis gegužės šventėmis. Bet tokio noro bendrauti, kokį R. Burda demonstravo „Pravfondo“ susirašinėjimuose, advokatas neparodė, kai jam paskambino LRT Tyrimų skyriaus žurnalistai.
„Aš dar kartą sakau, šituo klausimu aš su jumis nekalbu. Advokato reikalais aš su kitais nekalbu“, - telefonu sakė R. Burda. Vis dėlto buvusiam Lietuvos kariuomenės vadui, dabar politikui, įkūrusiam naują asociaciją, V. Tutkui faktas, kad R. „Jis turi banko sąskaitą Rusijoje. Na, ir ką? Ar jis vienintelis Lietuvoje turi banko sąskaitą Rusijoje?“ - teigia V. Tutkus, priekaištaudamas, kad jam žurnalistai negalėjo iš anksto atsiųsti, o tik gyvai parodyti „Pravfondo“ dokumentus apie mokėjimus R.
„Aš nelabai gerai išmanau bankinės sistemos, tačiau advokato darbas, kaip ir jūsų darbas, kaip operatoriaus darbas, privalo būti atlygintas. Ir kaip ten kas kokias sąskaitas atsidaro ir kokiuose bankuose, kaip jam patogiau gauti pinigus, kuriuos jis uždirba kaip sąžiningas Lietuvos pilietis, jau nelabai mano reikalas“, - teigė LRT Tyrimų skyriui V. V. Tutkus laikosi nuomonės, kad R. Burda gauna pinigų tik už advokato darbą, o teisę į gynybą turi kiekvienas žmogus.
Be to, jis teigia nei pats žinantis, nei žurnalistai žino, ar apskritai R. Burda pasiėmė pinigus po 2023 m. „Visur yra „jeigu jis išsigrynino“. O gal jis neišsigrynino, o paaukojo kokiam nors Rusijos labdaros fondui“, - sako V. Tačiau R. Sausio 13-osios byloje Sovietų Sąjungos karininkus Eduardą Roskovą ir Genadijų Ivanovą gynusi advokatė Julija Asovskaja „Kremliaus bankomatui“ finansavimo paraiškas teikė bent nuo 2017 m.
Nuo 2021 m. 2024 m., o tai yra jau kai „Sberbankui“ ir „Pravfondui“ yra taikomos sankcijos, J. Asovskaja pateikė „Kremliaus bankomatui“ 15 tūkst. eurų sąskaitą už atstovavimą G. Ivanovui EŽTT byloje prieš Lietuvą. Kaip ir R. Burda, J. „Aš nežinau, ar aš apskritai norėčiau kalbėti. Aš jums aiškinu, aš prie vairo ir negaliu kalbėti“, - LRT sakė J. Asovskaja ir padėjo ragelį.
Advokatas N. Voinovas su „Kremliaus bankomatu“ nuo 2017 m. N. Voinovas anksčiau, kaip ir R. Burda, turėjo politinių ambicijų - 2016 m. nesėkmingai su „Antikorupcine N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija“ kandidatavo į Seimą. Turimų dokumentų duomenimis, paskutinę sąmatą A. Galinaičio gynybai N. Voinovas teikė 2023 m. gegužę.
Joje nurodyta, kad advokatas ketina A. Galinaičiui teisines paslaugas teikti iki 2023 m. pabaigos, atstovaudamas jam EŽTT. Prašomos subsidijos dydis siekė 15 tūkst. eurų. Pats N. „Kas man, sąžiningam Lietuvos Respublikos piliečiui, atidarys „Sberbanke“ sąskaitą? Apie ką jūs kalbate, gerbiamasis?“ - telefonu LRT Tyrimų skyriui sakė N. Voinovas.
Tačiau jo paties „Pravfondui“ siųsta paraiška sako ką kita - aiškiai nurodyta N. Vis tik Lietuvoje yra palikta galimybė atsiimti pinigus iš subjekto, kuriam taikomos sankcijos, kai tai yra susiję su „lėšomis ar kitais ekonominiais ištekliais, skirtais tik pagrįstiems profesiniams mokesčiams mokėti arba patirtoms išlaidoms, susijusioms su teisinių paslaugų teikimu, kompensuoti“.
Ar tokį leidimą duoti, sprendžia sankcijų režimą prižiūrinti institucija. Ši teigė nei iš N. Voinovo, nei iš J. Asovskajos, nei iš R. Tačiau tai, kad advokatams už paslaugas pinigai buvo pervesti į jų pačių atsidarytas sąskaitas „Sberbanke“, traktuojama dar griežčiau. V. Ivanovas, K. Juraitis ir E. Švenčionienė, S.
Dar vienas advokatu prisistatantis ir anksčiau Rolandui Paksui EŽTT byloje prieš Lietuvą atstovavęs S. Tomas jau kuris laikas gyvena Baltarusijoje. 2019 m. jis Vilniuje sudaužė ant Vrublevskių bibliotekos kabančią atminimo lentą Jonui Noreikai - generolui Vėtrai.
Už tai buvo nuteistas, tačiau nuo arešto bausmės pabėgo. Tąkart tiesiogiai per socialinius tinklus lentos daužymo procesą filmavęs K. Juraitis teigia, kad jo bendražygis S. Iš žurnalistų turimų dokumentų aiškėja, kad S. Tomas 2022 m. „Pravfondui“ teikė krūvas paraiškų, o bendra suma siekė 60 tūkst. eurų.
Apie tai „Pravfondo“ vadovas V. Udalcovas informavo Rusijos Užsienio reikalų ministeriją: „Šiemet nuo rugsėjo iki lapkričio iš S. Tomo gavome 5 prašymus iš fondo skirti lėšų įvairiems projektams. Analizuojant dokumentus paaiškėjo, kad 2022-2023 m. laikotarpiu jam buvo skirta tik viena iš penkių subsidijų.
„Kremliaus bankomatas“ pasirinko paremti S. Tomo kreipimąsi į JT Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetą dėl Lietuvos Vyriausybės pažeidimų. Paslaugos kaina - 10 tūkst. Bet Rusijai taikomos sankcijos sukėlė problemų atsiskaitant ir su juo.
2023 m. gegužę S. „Pone Kovaliovai, Panamos bankas šiandien mane informavo, kad nusprendė nepriimti pervedimų iš Rusijos. Sakykite, ar galėtumėte man sumokėti kriptovaliuta, ethereum ar bitcoin?“ - reagavo S.
Vis dėlto po kelių mėnesių, liepą, jau įtraukus fondą į Vakarų sankcijas, Panama persigalvojo, nes S. Tomas gavo patvirtinimą, kad pavedimas padarytas. „Pagaliau Panamos bankas pervedė pinigus. Prieš tai laikė juos įšaldytus.
S. Tomo paslaugų prireikė ir paraišką fondui teikiant Giedriui Grabauskui - ilgamečiam A. Paleckio bendražygiui, kuris nuo 2020 m. gyvena Rusijoje ir yra ieškomas Lietuvos teisėsaugos. Jo prašymas, kuriuo siekta gauti 20 tūkst. Pats S. S. Tomo paslaugų taip pat prireikė ir K. Juraičiui bei E. Švenčionienei.
Apmokėti advokato paslaugas iš „Kremliaus bankomato“ prašė pats K. „Prašom suteikti finansinę pagalbą“, - tokia žinute 2023 m. rugsėjį į fondą kreipėsi K. Juraitis, kai prieš jį, E. Švenčionienę ir V. Į „Pravfondą“ K. Juraitis kreipėsi prašydamas skirti 7 tūkst. eurų paramą taip pat teisinėms paslaugoms prieš Lietuvą.
Dėl to sudaryta atstovavimo sutartis su S. Į LRT Tyrimų skyriaus žurnalistų klausimus K. Buvusi forumo vadovė E. Švenčionienė taip pat nespjovė į galimybę gauti „Kremliaus bankomato“ pinigų.
Nors žurnalistų turimuose laiškuose ir dokumentuose jos pačios siųstų žinučių nėra, dėl E. Švenčionienės kreipėsi kiti. Pavyzdžiui, 2022 m. jai atstovavo S. Tomas, laiške pabrėždamas, kad „pati E. Švenčionienė yra pakeliui į Donbasą“.
Prašymu siekta gauti apie 10 tūkst. eurų teisinėms paslaugoms apmokėti, o jų prireikė dėl E. Tais pačiais metais fondas gavo ir dar vieną 15 tūkst. eurų vertės paraišką iš S. Tomo, susijusią su E. Švenčioniene: „Kreipimasis į JT Žmogaus teisių komitetą dėl šešių karių paminklų nukėlimo Antakalnio kapinėse Vilniuje ir SSRS didvyrių perlaidojimo.“
2022 m. sostinės Antakalnio kapinėse E. „Iš fondo prašoma 15 tūkst. eurų suma atrodo per didelė. O kalbant apie visas paraiškas, noriu atkreipti dėmesį į mano anksčiau išsakytus pasiūlymus: remiantis E. Švenčionienės interesų gynimo prašymu, priimti sprendimą suteikti jai 150 eurų Lietuvos policijos skirtai baudai sumokėti“, - 2022 m. gegužę vadovybei rašė V. Pozdorovkinas, vykdomasis „Pravfondo“ direktorius.
Su pačia E. A. „Pravfondo“ susirašinėjimai su A. Paleckio bendražygiu E. Jagelavičiumi paaiškina ne tik tai, iš kur pinigų savo veiklai gavo jis, bet ir pats dabar už šnipinėjimą Rusijos naudai kalintis A. E. Jagelavičius įtrauktas į Lietuvos ieškomų asmenų sąrašą, įtariant jį veikiant prieš valstybę - į Lietuvą jis taip ir negrįžo, kai 2022 m. nuvyko stebėti Rusijos organizuotų neteisėtų referendumų laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose.
Nuo 2023 m. kovo jis vadovauja Baltarusijoje registruotai organizacijai „Tarptautinis kaimynystės forumas“, įsteigtai netrukus po to, kai tokia teismo sprendimu buvo likviduota Lietuvoje. Su E. E. Jagelavičiaus pavardė fondo ataskaitose ir pasirodo būtent 2022 m., kai „Kremliaus bankomatas“ apmokėjo tų metų lapkritį Minske vykusią propagandinę diskusiją „Teisė į istorinę atmintį“.
Diskusijai skirta 160 tūkst. eurų, o joje kalbėjo ne tik Rusijos ir Baltarusijos propagandistai, bet ir pats E. Jagelavičius bei nuotoliu E. O jau pernai sausį E. Jagelavičius pats kreipėsi dėl 5 tūkst. eurų paramos, siekdamas Lietuvą apskųsti Interpolui dėl esą neteisėto E. Švenčionienės, K. Juraičio ir V. Ivanovo persekiojimo.
Tame pačiame susirašinėjime, tik jau balandį, E. „Dėl Erikos Švenčionienės taip pat sužinojau. Ji sako, kad reikalinga pagalba. Pinigų E. Jagelavičiui tikrai pavyko gauti 2023 m. vasarą. Sutartis su fondu pasirašyta birželį 600 eurų subsidijai, o pinigai skirti A. Paleckio planuotam kreipimusi į EŽTT.
„Iškart po Aukščiausiojo Teismo sprendimo A. Paleckis ketina pateikti skundą EŽ....
Gorbačiovo vaikai nieko nemokės sausio 13 aukoms. Advokatas Stanislovas Tomas EŽTT JT žmogaus teisių
tags: #delfi #lenkija #praso #kompensacijos #vokietija