Vakarų pasaulyje įprasta manyti, kad pensija - kažkas savaime suprantamo ir neatsiejamo nuo senatvės. Tačiau nemažoje pasaulio dalyje didesnėmis pensijomis džiaugiasi išimtinai valdininkai, o dirbantiems savarankiškai apie jas belieka tik pasvajoti.
Sparčiai senėjančiame pasaulyje "Global AgeWatch Index" - pirmasis toks tyrimas - nustatė, kad Švedija, garsėjanti savo dosnia gerovės valstybe, Norvegija ir Vokietija yra geriausiai pasirengusios spręsti senstančios populiacijos iššūkius. "Global Age Watch" indekse Lietuvai skirta 50-oji vieta iš 91 įvertintos šalies.
Tai, kaip šalys rūpinasi savo pagyvenusiais piliečiais, bus vis svarbiau, nes vyresnių nei 60 metų žmonių skaičius nuo maždaug 809 mln. šiandien tikriausiai išaugs iki daugiau kaip 2 mlrd. 2050-aisiais ir sudarys daugiau nei penktadienį žmonijos, sakoma ataskaitoje. Blogiausiomis vietomis senti jie nurodo daugelį Afrikos ir Pietų Azijos šalių, o pačioje sąrašo apačioje yra Tanzanija, Pakistanas ir Afganistanas. Pavyzdžiui, Švedija visuotinę pensijų sistemą įvedė prieš šimtą metų, o Norvegija - 1937 metais, sakoma studijoje.
Pozityvu tai, kad kai kurios šalys ir regionai, kur populiacijos sensta sparčiausiai, jau rengiasi demografiniams pokyčiams. Lotynų Amerikos šalims, kuriose pagyvenusių žmonių skaičius iki 2050 metų turi padvigubėti, yra gerai atstovaujama pirmajame 30-uke. Tačiau kai kurios Rytų Europos šalys turi dar nemažai padaryti: Moldova, pavyzdžiui, yra 76-oje vietoje, o Juodkalnija - 83-ioje vietoje.
Pensijų sistemos Europoje: Lyginamoji analizė
Pensijų dydis Europoje gali skirtis 10 kartų. Pavyzdžiui, Bulgarijoje senjorai vidutiniškai gauna 226 eurų išmokas, o Islandijoje vidutinė mėnesinė pensija siekia apie 2762 eurus. 2021 m. „Eurostat“ duomenimis, pensijoms Europos Sąjungoje vidutiniškai išleidžiama 12,9 proc. nuo BVP. Daugiausia pensijoms išleidžia tokios šalys kaip Graikija (16,4 proc. BVP), Italija (16,3 proc.), Austrija (15,0 proc.), Prancūzija (14,9 proc.) ir Portugalija (14,2 proc.). Tuo metu Lietuvoje, 2021 m. „Eurostat“ duomenimis, pensijoms skiriama apie 7,1 proc.
Taip pat skaitykite: Vaikų Išmokos Danijoje
Didžiausia vidutine pensija Europoje (apie 2762 Eur) gali pasigirti Islandija, teigia banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Raul Eamets. Tuo tarpu Albanija turi mažiausią vidutinę pensiją žemyninėje Europoje - senjorai čia gauna apie 131 eurą per mėnesį, Bulgarija - mažiausią pensiją Europos Sąjungoje (ES) (226 Eur). R. Eamets pripažįsta, kad vidutinė pensija Lietuvoje yra vis dar gerokai mažesnė už ES vidurkį.
Paprastai naudojami keli būdai pensijų dydžiams palyginti. Pats paprasčiausias - tai vidutinė senatvės pensija eurais ar kita valiuta. Vis dėlto, kitaip nei Lietuvoje, daugelyje Europos ir pasaulio valstybių pensijos (ypač didesnės) yra apmokestinamos pajamų mokesčiu kaip ir paprastos algos. Taigi, jei pensija „popieriuje“ ir „į rankas“ mūsų šalyje yra tokia pati, tai kitose valstybėse (kad ir Latvijoje) gerokai skiriasi.
Dėl šių mokestinių niuansų yra kitas pensijų matavimo ir lyginimo būdas. Jo esmė - vidutinės pensijos (neatskaičius mokesčių) ir vidutinio darbo užmokesčio (taip pat neatskaičius mokesčių) santykis. Šis dydis dar vadinamas pajamų pakeitimo norma. Ji leidžia geriau įsivaizduoti, su kiek pinigų žmogus turės gyventi išėjęs į pensiją, palyginti su ta suma, kurią jis gavo dirbdamas. Taigi, vidutinė lietuviška pensija pernai sudarė vos 0,33 vidutinio atlyginimo neatskaičius mokesčių, rodo „Eurostat“ duomenys. Šis Lietuvos rodiklis yra prasčiausias iš visų ES šalių. Pagal jį didžiausios pensijos yra Liuksemburge (0,89), Ispanijoje (0,76), Graikijoje (0,75) ir Italijoje (0,75).
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2018 m. duomenimis, Lietuvos gyventojų pensija vidutiniškai užtikrino vos 23,6 proc. iki tol buvusio žmonių atlyginimo. Nors kaupiant pensijų fonduose reikia atsižvelgti į investavimo riziką bei svyruojančią investicijų vertę, papildomas kaupimas antros pakopos pensijų fonde Lietuvoje gali padidinti pensiją bent iki 40-50 proc. darbo užmokesčio, o likusią dalį galima užsitikrinti kaupiant trečioje pakopoje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nesureikšmina tokio prasto Lietuvos rodiklio. Esą jis skaičiuojamas iš apklausos duomenų, 2022 metų reikšmė atspindi 2021 metų pajamas, aiškino ministerija. Į klausimą, kas daroma, kad šis rodiklis pagerėtų, o pensininkų pajamos padidėtų, ministerijos specialistai atsakė taip: „Pažymėtina, kad nuo 2022 m. įvestas papildomas individualiosios pensijos dalies indeksavimas, o bendroji pensijos dalis nebemažinama tiems, kas turi tik minimalųjį stažą, bet neturi būtinojo.“
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
„Bet kokiu atveju, Lietuvoje senatvės pensijų pakeitimo norma, palyginti su išsivysčiusiomis ir pažangiomis Vakarų valstybėmis, yra žema“, - pripažino pašnekovė. Anot jos, palyginti su Vakarų valstybėmis, esame vis dar labai jauna demokratija, turėjome gerokai mažiau laiko, patirties ir žinių subrandinti socialinei sistemai ir efektyviai valdyti išteklius.
„Struktūriniai pokyčiai paprastai nėra populiarūs ir nevyksta greitai, jiems subrandinti reikia laiko, politinės valios ir ištikimybės ilgojo laikotarpio vizijai. Kita vertus, anot jos, visuomenei senėjant ir mažėjant gyventojų skaičiui užtikrinti adekvačias senjorų pensijas darysis vis sunkiau. Esą apie tai įspėja tiek tarptautinių organizacijų, tiek Lietuvos institucijų ekspertai. „Tam spręsti gali prireikti nepopuliarių priemonių - teks ir toliau ilginti pensinį amžių ir galvoti apie galimybes didinti imigraciją“, - įspėjo I. Genytė-Pikčienė.
Kita priežastis, kodėl lietuviškos pensijos sudaro mažesnę dalį buvusio atlyginimo, yra ta, kad turėjome gerokai mažiau laiko sukaupti finansinio turto. Tad ir galimybės iš jo grąžos gyventi senatvėje yra irgi gerokai siauresnės.
„Aukštą pakeitimo normą Šiaurės ir kitose Vakarų šalyse lemia ne tik valstybės mokama pensija, bet ir privačios ar kvazi privačios pensijos iš sukaupto turto fonduose. Kita vertus, lietuviai pagal gyventojų, kurie turi nuosavo nekilnojamojo turto, dalį populiacijoje, yra vieni lyderių ES“, - atkreipė dėmesį ekonomistė.
„Taigi, nekilnojamojo turto (nesvarbu, ar tai papildomas būstas, buvęs kolektyvinis sodas, žemės sklypas, garažas ir t.t.) nuoma, pardavimas būsto didmiestyje ir pigesnio įsigijimas atokesnėje vietoje, ar jau per didelio būsto keitimas į mažesnį pasikeitus gyvenimo ritmams senatvėje - tai tos alternatyvos, kuriomis mes, lietuviai, naudotis ir pasididinti pajamas senatvėje galime gerokai labiau, nei Vakarų valstybių gyventojai“, - svarstė pašnekovė.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
JAV DOLERIS APSUPTAS?: Danijos pensijų fondas vadovauja iždo išėjimui | Pasaulio naujienos
JAV DOLERIS APSUPTAS?: Danijos pensijų fondas vadovauja iždo išėjimui | Pasaulio naujienos
Nyderlandai ir Danija kasmet publikuojamame „Mercer“ globaliame pensijų indekse kelis metus iš eilės yra tituluojamos kaip geriausias pasaulyje pensijų sistemas turinčios šalys. Pensijų sistemas Nyderlanduose ir Danijoje, kaip ir Lietuvoje, sudaro trys pakopos.
Pirmoji pakopa Nyderlanduose yra valstybinė pensija. Tačiau skirtingai nei Lietuvoje, jos dydis priklauso nuo to, kiek laiko Olandijoje asmuo gyveno ir / ar dirbo, o ne nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Už kiekvienus išdirbtus arba pragyventus metus asmuo sukaupia po 2 proc. valstybinės pensijos. Tai reiškia, kad 50 metų šalyje pragyvenęs arba pradirbęs žmogus gaus 100 proc. Vienišas į pensiją išėjęs olandas gali gauti iki 70 proc. minimalios mėnesinės algos (MMA) siekiančią pensiją, kuri šiandien yra lygi maždaug 1 300 eurų. O susituokę ar partnerį turintys asmenys - iki 50 proc.
Danijoje valstybinė pensija taip pat priklauso ne nuo sumokėtų mokesčių, o nuo to, kiek laiko žmogus gyveno šalyje. 40 metų Danijoje pragyvenę žmonės gauna fiksuotą pensiją, 2019 m. duomenimis ją sudarė apie 838 eurai per mėnesį arba maždaug penktadalis vidutinio Danijoje vyraujančio atlygio. Šalyje praleidus mažiau laiko, suma yra proporcingai mažesnė.
Didžiausią danų ir olandų pensijos dalį sudaro ne valstybinė pensija, o savo iniciatyva kaupiamos lėšos antroje pakopoje. Lietuvoje į antros pakopos pensijų fondus įmokas perveda gyventojai, o kaupiantieji šioje pakopoje taip pat gauna valstybės paskatą. Maždaug 90 proc. Nyderlanduose esančių įmonių savo darbuotojams siūlo galimybę kaupti papildomuose, ne pelno siekiančiuose pensijų fonduose.
Visi antroje pakopoje dalyvaujantys Nyderlandų darbuotojai bendru sutarimu su darbdaviu kas mėnesį perveda tam tikrą procentą savo atlyginimo į antros pakopos pensijų fondą. Atitinkamą dalį prideda ir darbdavys. Taip pat toks pensijos modelis skatina darbuotojus pačius kuo labiau įsitraukti ir domėtis savo pensija, ieškoti su darbdaviu sutarimo dėl įmokų į pensijų fondą, domėtis fondo rezultatais. Matyt šios priežastys lemia, kad antroje pakopoje dalyvauja net 90 proc. Nyderlandų gyventojų“, - sako A.
Danijoje antroji pakopa veikia panašiai - ji apima savanoriškus gyventojų susitarimus su darbdaviais. Į pensijų kaupimo fondą dalį pajamų nuo asmens atlygio perveda tiek darbuotojas, tiek darbdavys. Nepaisant to, antroje pakopoje dalyvauja net 94 proc. dirbančių danų.
Trečioji pakopa Nyderlanduose ir Danijoje veikia panašiai kaip Lietuvoje - ji yra visiškai savarankiška ir privati, o valstybė skatina papildomą kaupimą šioje pakopoje suteikdama mokesčių lengvatas įmokoms. Kadangi danai ir olandai moka sąlyginai didesnes įmokas į antros pakopos pensijos fondus nei Lietuvoje, trečią pakopą tose šalyse renkasi daugiausia tie, kurie neturi galimybių dalyvauti antroje pakopoje.
Nuoseklus valstybės skatinimas, gyventojų švietimas, ilgametės kaupimo tradicijos ir darbdavių įtraukimas yra vienos iš pagrindinių priežasčių, kodėl Danijoje ir Nyderlanduose senatvei taupo gerokai daugiau gyventojų, mano A. Spręsti šią problemą galėtų padėti aktyvesnė edukacija, gyventojų finansinio raštingumo tobulinimas, darbdavių rūpestis darbuotojų finansiškai oria senatve bei mokymasis iš gerųjų Vakarų valstybių pavyzdžių.
Vokietijos pensijų sistema
Vokietijos pensijų sistema šiuo metu užima 13 vietą pasaulyje pagal visuotinį pensijų indeksą. Įstatymo nustatyta pensijų draudimo sistema Vokietijoje yra pagrįsta „ pay-as-you-go“ sistema . Tai reiškia: dabartinė įmokų mokėtojų karta finansuoja dabartinių pensininkų pensijas. Kiekvienam gyventojui, kuris dirba šiandien, pensiją vėliau finansuos naujos kartos vaikai ir anūkai. Štai kodėl mes kalbame apie kartų sutartį . Išmokų einamoji sistema paprastai gerai veikė dešimtmečius. Tačiau dėl demografinių pokyčių Vokietijos pensijų fondas susiduria su didžiausiu iššūkiu nuo pat jo įkūrimo. Ilgėjanti gyvenimo trukmė ir mažas gimstamumas reiškia, kad Vokietijos gyventojai vis sensta.
Senatvės pensija Vokietijoje susideda iš trijų dalių:
- PRIVALOMA VALSTYBINĖ PENSIJA - valstybinis pensijų draudimas „Gesetzliche Rentenversicherung“ (GRV). Dalyvavimas valstybinėje pensijoje yra privalomas. Šiuo metu įmokų tarifas yra 18,6 %. Apdrausti darbuotojai moka pusę šios sumos, kitą pusę moka jų darbdavys.
- ĮMONĖS IR PROFESINĖS PENSIJOS - žinomos kaip „Betriebliche Altersvorsorge“ (BAV). Tai yra privačios savanoriškos pensijų kaupimo sistemos, kurias siūlo darbdaviai.
- PRIVATUS PENSIJOS KAUPIMO FONDAS - tai yra individualus investavimas į pensiją, sudarytas per bankus ir draudimo kompanijas.
Apdraustieji senatvės pensiją gauna sulaukę pensinio amžiaus. Į senatvės pensijas taip pat įeina išankstinė senatvės pensija - šnekamojoje kalboje vadinama pensija nuo 63 metų - ir senatvės pensija sunkios negalios žmonėms. Antra pagal dydį pensijų rūšis Vokietijoje pagal gavėjus yra invalidumo pensija. Ji apsaugo žmones, kurie dėl ligos nebegali dirbti arba gali dirbti tik dalį laiko. Pensija netekus maitintojo apsaugo asmenų, turinčių įstatymų numatytą pensijų draudimą, artimuosius. Ji vėl padalijama į našlių ir našlaičių pensiją .
Teisę gauti standartinę senatvės pensiją turi visi, mokėję įstatymų numatytą pensijų draudimą ne mažiau kaip 5 metus. Tai vadinama minimaliu draudimo laikotarpiu arba minimaliu darbo stažu. Jau keletą metų amžiaus riba palaipsniui didinama nuo 65 iki 67 metų . Kiekvienas, gimęs 1964 m. ir vėliau, negalės išeiti į pensiją iki 67 metų, nesumažinęs pensijos. 2022 metais įprastos senatvės pensijos galės kreiptis nauji pensininkai, gimę 1958 metais, sulaukę 66 metų.
Išėjimas į pensiją anksčiau numatyto laiko Vokietijoje galimas, jei esate išdirbę ir mokėję įmokas valstybiniam pensijų draudimui ne mažiau kaip 35 metus. Tai leis Jums išeiti į pensiją sulaukus 63 metų ir gauti valstybinę pensiją. Kiekvienais dingusiais metais teisė į pensiją sumažėja 3,6%. Taigi, jei asmuo, neturintis teisės į pensiją iki 67 metų amžiaus, išeis į pensiją nuo 63 metų amžiaus, jų pensija sumažės 14,4 proc.
Šiuo metu Vokietijoje nėra nustatyta minimali pensija. Vokietijos pensijų sistemoje pensijos sumai apskaičiuoti naudojama formulė, pagal kurią atsižvelgiama į vidutines pajamas per įmokų laikotarpį. Tai reiškia, kad didesnes pajamas per savo darbo metus gavę asmenys, greičiausiai gaus didesnę minimalią pensiją.
Kampinis pensininkas dažnai naudojamas kaip pensijų lygio apskaičiavimo modelis. Primename, kad tai vartotojas, kuris visada dirbo ir turi sukaupęs 45 metų darbo stažą. Toks pensininkas 2022 / 2023 metais gali tikėtis maždaug 1621 EUR bruto pensijos senosiose federacinėse žemėse ir 1598 EUR naujosiose federacinėse žemėse. Paskutiniais 2022 m. duomenimis, vidutinė išmokėtų pensijų suma yra apie 993 EUR. Į šį skaičių taip pat reikėtų žiūrėti atsargiai dėl statistinių priežasčių. Pavyzdžiui, turė...
