Karantino metu ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje pranešama apie didėjančią smurto artimoje aplinkoje grėsmę. Smurtas nėra karantino metu atsiradęs fenomenas. Dažnai atpažinimui kliudo stereotipai, duomenų trūkumas ar net semantika. Todėl straipsnio tikslas yra kelti klausimus apie tai, kaip mūsų kalba riboja mūsų gebėjimą atpažinti smurto formas. Taip pat, kaip žiniasklaida ir policija dalyvauja stereotipų skatinime.
Neseniai Akmenės rajono gimnazijoje buvo sumuštas mokinys, o Visagine sumušta mokytoja. Visagino užpuolimo atveju žiniasklaidoje pasigirdo keletas potencialių mokytojos užpuolimo priežasčių, nuo psichikos sutrikimo iki tautinės neapykantos. Deja, Akmenės rajono mokinio sumušimo atveju žiniasklaidoje nepasigirdo jokių priežasčių, tai buvo pristatoma tiesiog kaip sumušimas. Mokyklos direktorius netgi pajuokavo, kad galbūt tai buvo vaidyba.
Mokyklos direktoriaus pajuokavimas kelia klausimų, kaip rimtai vertinami smurto atvejai mokyklose. Mokyklose jau gal keleri metai vyksta įvairūs prevenciniai veiksmai prieš patyčias. Ar patyčios yra smurto forma, kuri apima ir fizinį smurtą? Ar atpažįstame patyčias ir kaip smurtą?
Smurto Formų Apibrėžimo Problemos
Pavyzdžiui, amerikietiškas „bully“ atitiktų mūsų patyčių mokykloje įsivaizdavimą, tačiau jo reikšmė neturi atitikmens mūsų kalboje. Šis amerikietiškas veiksmažodis arba daiktavardis („bully“) apjungia pasikartojantį fizinį ir psichologinį smurtą. Deja, anglų-lietuvių kalbų žodyne jo reikšmė siūlo tokius vertimus kaip „triukšmadarys“ arba „peštukas“. Ar mažybinė žodžio peštukas forma jums kelias asociacijas su ilgą laiką trunkančia psichologiniu ir fiziniu smurtu? O triukšmadarys arba triukšmo darytojas? Mūsų naudojamas atitikmuo „patyčios“ taip pat neturi stiprių, neigiamų asociacijų.
Mokyklose be patyčių anglabėje literatūroje egzistuoja ir mobingas. Pas mus mobingas suprantamas dažniau darbinėje aplinkoje. Drįsčiau teigti, kad viešoje erdvėje platesnis mobingo supratimas atsirado tik praėjusiais metais, kalbant apie mobingą sveikatos apsaugos sistemoje.
Taip pat skaitykite: Kova su smurtu ir narkomanija
Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) siūlo tokią žodžio „mobingas“ arba kitaip „grupinis engimas“ reikšmę: „Tai ilgalaikis sistemingas psichologinis teroras, kurį grupė taiko vienam asmeniui.“ Ar įvykiai Akmenės rajono gimnazijoje yra patyčios? O gal mobingas? Nei mobingas, nei kitokie specifinę smurto formą apibūdinantys žodžiai kalbant apie Akmenės mokinio sumušimą žiniasklaidoje nebuvo panaudoti. Greičiausiai nebus panaudoti ir teisme. Tai, kaip įvardiname ir suprantame tam tikras smurto formas, stipriai atsiliepia prevencijos stiprumui ir veiksmingumui. Atsiliepia ir vaikams bei suaugusiems, kuriems reikia atitinkamos pagalbos. Šiuo atveju reikia ir psichologinės pagalbos. Tik neaišku, kaip tokią pagalbai daro įtaką direktoriaus humoro jausmas? Kaip mokiniui, kuris patiria mobingą, susigrąžinti pasitikėjimą suaugusiais?
Smurtas prieš moteris
Smurtas prieš moteris taip pat yra viena iš tokių problemų, kurias sunkiai atpažįstame, dažnai stereotipizuojame, o prevencija tampa baudžiamasis kodeksas (BK). Nors veiksmingesnis būtų socialinių normų keitimas. BK pavyzdys puikiai atsiskleidė LRT straipsnyje, teisinančiame Jurbarko teisėjos sprendimą. Jame, du ekspertai gvildeno nuosprendžio įtaką nusikaltėliui. Žurnalistai galimai nesąmoningai pasirinko nekalbinti ekspertų apie nuosprendžio įtaką merginai, jos ateičiai, nei tokio teisėjos sprendimo įtaką kitų merginų ir moterų pasirinkimams kreiptis pagalbos ateityje, pranešti panašaus pobūdžio nusikaltimus, pasitikėti žiniasklaida, policija, teisine sistema.
Straipsnyje advokatas Kukaitis pakomentavo ir šios bylos sulyginimą marihuanos pardavimo bylai: „Kalbame apie dviejų žmonių kontaktą fizinio smurto atveju. Tuo metu psichotropinės ar narkotinės priemonės yra platinamos ir liečia gerokai didesnį žmonių ratą, todėl netolerancija tokio pobūdžio nusikaltimams yra kur kas didesnė.“ Taip advokatas siūlo gan specifinę smurto sąvoką, kad smurtas kaip fenomenas tėra tarp dviejų žmonių. Ar galima atpažinti smurtą kaip platesnį nusikaltimą? Ar Matuko istorija mums parodė, kad prieš smurtą galbūt užsimerkia ir mokytojai, kaimynai, socialiniai darbuotojai? Ar smurtas yra plataus žmonių rato palaikomas fenomenas? Smurtas gali ir turi būti matomas kaip tinklas. Smurtas yra giliai įsišaknijęs mūsų kultūroje, todėl palaikymo tinklas yra platus: šeimos nariai, kaimynai, praeiviai gatvėje, atsakingos ir susijusios įstaigos ir ne tik.
Tuo tarpu Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto docentas Gintautas Sakalauskas tame pačiame straipsnyje galėjo atpažinti ir įvardinti bausmės poveikį nubaustajam, bet ne aukai. Iš docento pasisakymų buvo neaišku, ar Lietuvoje trūksta tyrimų apie seksualinius nusikaltėlius ir jų aukas. Sakalauskas neįvardino teismo sprendimų poveikio aukoms bei poveikio ateities aukų norui pranešti apie nusikaltimus ir pasitikėjimui teismų sistema. Žiniasklaida tokiais ir panašiais straipsniais bei su ekspertų pagalba formuoja visuomenės nuomonę.
Smurto prieš moteris neatpažinimo, stereotipizavimo, normalizavimo ir antiprevencijos ženklų žiniasklaidoje yra daug ir įvairių. Dažnai svarbių problemų neatpažįsta ir pati policija, kaip instancija. Policija neatpažįsta nei aukų baimės kreiptis, nei kaip tai baimei daro įtaką pavienių pareigūnų pasisakymai („mažiau lakti ir raitytis“). Paties policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis teigia, kad tokių problemų kaip prievartos aukų kaltinimas sistemoje nėra, o žiniasklaidą pasiekę keli atvejai tėra išimtis. Deja, ponas Matonis negali pateikti jokių skaičių apie problemas, nes tokių skaičių nerenka.
Taip pat skaitykite: Vyrų patiriamas seksualinis smurtas: Lietuvos atvejis
Ko trūksta? Pavyzdžiui, policijos svetainėje nėra jokių nuorodų ir paaiškinimų, kaip elgtis ir kur kreiptis seksualinių nusikaltimų aukoms. To realybėje paaiškinti, pasirodo, negali net pareigūnai ir medikai. Prieš kelerius metus Vilniuje į viešumą iškilo istorija apie išžagintą moterį, kuri nesulaukė tinkamos pagalbos ir galiausiai nutraukė skausmingą procesą. Tai rodo, kad ne tik auka, bet ir pareigūnai nežino, kokie pirmieji žingsniai, kas atlieka medicininę apžiūrą, kokią pagalbą aukai reikia suteikti, įskaitant psichologinę, kur ją nukreipti? Policijos atstovai jums nepateiks skaičių, kiek aukų vengia kreiptis į policiją ir kodėl. Ar neigiamą įtaką kreipimųsi skaičiui turi nusistovėję stereotipai, o gal vyrų pareigūnų baimė, kai po prievartos auka turi atpasakoti istoriją kitam, nepažįstamam vyrui? Ar trūksta moterų pareigūnių, kurios būtų skiriamos tokių aukų priėmimui ir informavimui? Ar pareigūnai apskritai apmokyti, kaip suteikti pagalbą išžaginimo aukai? Ar aukoms trūksta oficialios ir lengvai prieinamos informacijos policijos internetinėje svetainėje?
Smurto Formos
Karantinas išryškino smurto namuose ir patyčių virtualioje erdvėje klausimus. Ar žurnalistai, ekspertai ir tarnybos pasinaudos galimybe tokius klausimus sisteminti ir tirti, priklausys nuo jų pačių noro. Nuo to priklausys ir prevencija.
Veiksmai, kurie atliekami prieš žmogaus valią ir kenkia jo fizinei ar emocinei sveikatai, vadinami smurtu. Smurtas gali būti įvairus - fizinis, seksualinis, psichologinis ir ekonominis.
Psichologinio smurto požymiai
Psichologinis smurtas
Psichologinis smurtas pasireiškia įvairiai - kartais moteris žeminama ar niekinama, o kartais tiesiog ignoruojama. Dažnai pasitaiko socialinė izoliacija, kai moteriai neleidžiama bendrauti su tėvais, artimaisiais, draugais, kartais moteris izoliuojama nuo išorinio pasaulio, užrakinant ją namie ir neleidžiant eiti į darbą.
Taip pat skaitykite: Apie 16 aktyvizmo dienų
Psichologinis piktnaudžiavimas tampa smurtu tuomet, kai išsakytais žodžiais yra specialiai ir pakartotinai siekiama įskaudinti ir sumenkinti kitą žmogų. Visais atvejais psichologinis smurtas sukelia nemalonius jausmus, gadina savęs vaizdą, mažina savivertę ir verčia jaustis kaltu ar susigėdusiu be jokios rimtos priežasties. Psichologinis smurtas taip pat gali kelti mintis, kad neva esi nestabilus ar psichiškai sutrikęs.
Žmogus, nukentėjęs nuo psichologinio smurto, bus linkęs išvengti bet ko, kas kelia konfliktą ar smurtaujančiojo pyktį. Tam, kad kito žodžiai būtų laikomi psichologiniu smurtu, jie turi būti išsakyti specialiai, su tyčine intencija įskaudinti ar suniekinti asmenį. Tačiau psichologinį smurtą yra sunku ignoruoti ar jo nepastebėti, nes jis vyksta pasikartojančiai, o nukentėjusysis jaučiasi labai nemaloniai.
Smurtautojai žodžiais dažnai yra tie žmonės, kurie patys buvo įskaudinti kitų, tad smurtautojais tampama, o ne gimstama. Žmogaus aplinka ir šeima turi įtakos, ar žmogus vėliau naudos psichologinį smurtą kaip jėgą ir galią prieš kitus.
Jei vis dėlto jaučiate, kad psichologiškai smurtaujate prieš kitus, paklauskite savęs, kas skatina taip elgtis, iš kur tai kyla, kokią žaizdą bandome užtaisyti kitų sąskaita? Pripažinti sau, jog mylimas žmogus nuolatos skaudina, gali būti be galo sudėtinga. Todėl suprantama, jog tokiais atvejais tikimasi, kad smurtautojas pasikeis arba susiprotės ir nustos taip elgtis. Bet be jokių pokyčių ar pagalbos, smurtas staiga nenustos. Pokyčiai ir išsilaisvinimas nuo psichologinio smurto didžiąja dalimi priklauso ir nuo jūsų.
Ekonominis smurtas
M. Riomerio universiteto dėstytoja, kriminologė Brigita Palavinskienė akcentuoja dėmesį į ekonominį smurtą, apie kurį Lietuvoje kalbama labai mažai. Ekonominis smurtas pasireiškia, kai auka materialiai priklauso nuo smurtautojo. Dažniausiai su šia problema susiduria nedirbančios moterys, gyvenančios už vyrų pinigus. „Tai iš tiesų sudėtinga smurto forma, nes iš išorės kitiems žmonėms ji gali būti nematoma, tai pasireiškia šeimoje“, - teigia B. Kriminologė nupasakojo tokias situacijas, kai dirbanti moteris atiduoda savo atlyginimą vyrui, atsiskaito už pirkinius, turi rodyti jam čekius.
„Normalioje šeimoje priimta viską spręsti kartu. Toks reiškinys, kai vyras uždirba pinigus, o žmona net neįsivaizduoja kiek - dažnas Lietuvoje. „Ypač „sėkmingai“ pasireiškė 90-aisiais, kai buvo finansinis kilimas ir atsirado daug „taip vadinamų“ verslininkų, kurie nepasižymėjo nei verslo kultūra, nei išsilavinimu, o užsidirbo iš perpardavinėjimo. Jaunos, neturinčios išsilavinimo merginos ištekėdavo už tokio vyro ir tapdavo tik dar vienu „gražiu žaislu“ vyro rankose“, - ekonominę priklausomybę nupasakojo B. Palavinskienė.
Lietuvoje tik neseniai pradėta kalbėti apie ekonominį smurtą. Tai viena iš smurto šeimoje rūšių, kuri sukuria finansinę priklausomybę.
Seksualinis smurtas
Seksualinis smurtas yra kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamumą, bet ir socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą.
Pasyvus smurtas
Pasyvus smurtas dar vadinamas nepriežiūra. Nepriežiūra - nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai. Nuo nepriežiūros dažniausiai kenčia vaikai, seneliai ir neįgalieji. Fizinė nepriežiūra - kai nėra tinkamo būsto, maisto ar drabužių. Medicininė - kai nesirūpinama sveikata, nesuteikiama pagalba susirgus. Pedagoginė - kai vaikas nemokomas, neleidžiamas į mokyklą.
Smurto Ciklai
Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo / buvusio partnerio, sutuoktinio, globėjo ar kito artimo asmens sisteminė prievarta, kurios tikslas - įbauginti ir kontroliuoti kitą asmenį. Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra nematomas, neigiamas ar pateisinamas, o smurto žymės - ne visada akivaizdžiai pastebimos. Smurtas - tai ne tik fizinis kito žmogaus sužalojimas. Lengviausiai atpažįstama bei pripažįstama smurto forma yra fizinis smurtas. Tai tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš asmenį, sąmoningai siekiant jį sužeisti ar sužaloti, padaryti neįgaliu ar nužudyti.
Smurto ciklas susideda iš trijų stadijų:
- Augančios įtampos stadija. Asmuo paprastai reaguoja ramiai, stengdamasis sušvelninti aplinkybes arba apginti savo padėtį. Abi pusės gali teisinti smurtaujančio elgesį: reakciją į stresą darbe, dėl pinigų ir t.t. Didėjant įtampai, patiriančio smurtą balansavimo galimybės silpnėja.
- Aktyvaus smurto stadija. Pykčio priepuoliai tokie stiprūs, kad skriaudėjas nebegali jų paneigti, o patiriantis smurtą nebegali ignoruoti smarkaus poveikio. Tačiau tuomet dažniausiai neigiamas incidento rimtumas, būtinybė kreiptis į policiją ar medicinos įstaigas.
- Meilės ir atgailos stadija. Šiuo laikotarpiu smurtautojas gali būti geras, mylintis, jaustis kaltas, žadėti niekada nebesmurtauti arba, atvirkščiai, apkaltinti smurto auką išprovokavus smurtą. Tokiu metu smurto auka jaučiasi laiminga, tiki to žmogaus pasikeitimu.
Pagalba Smurto Aukoms
Ką galime padaryti siekdami mažinti šio fenomeno apraiškas? Kokių priemonių imtis, jei patiriame smurtą?
Problema ta, kad nors aukos ir atpažįsta smurtavimą, tačiau bijo ar jaučia gėdą dėl to skųstis, apie tai kalbėti. Bet kodėl nepagalvojama apie tai, kad neretai ant plauko kabo ne tik aukos bei vaikų sveikata, bet ir gyvybė? Ką išgyvena vaikai, matydami tokius tėvų santykius, tokį tėvo elgesį prieš jų mamą? Apie seksualinę prievartą išvis beveik nekalbama - juk galvojama, kad tai - visiškai intymus, privatus žmonių reikalas.
Viena didžiausių problemų yra ta, kad auka dažnai yra linkusi teisinti savo smurtautoją, nuolat ieškoti paaiškinimų vienokiam ar kitokiam jo elgesiui kaip švelninamųjų aplinkybių. Kenčiančios moterys dažnai tikisi, kad smurtautojas atsiprašys, kad vieną dieną suvoks, ką daro. Būna ir taip, kad kenčiančios aukos sako, esą smurtautojas taip elgiasi, nes pats vaikystėje kentėjo. Bet palaukite, žmogus dabar jau užaugęs, subrendęs, socialus, vadinasi, ir sąmoningas, jaučiąs atsakomybę už savo veiksmus, jų pasekmes.
Kada suprasti, kad jau prieinama riba, kai privalu imtis vienokių ar kitokių veiksmų? Na, o viskas dažniausiai prasideda nuo psichologinio smurto, žodinio spaudimo: aš nebemoku kalbėti, esu per stora, mano blynai neskanūs - jei atsiranda tokie ir panašūs partnerio komentarai, reikia apie tai kalbėti. Pasakyti jam, kad tokie žodžiai jums nėra malonūs, kad jie jus skaudina, žeidžia. Visada reikia pasakyti, kaip tai priverčia jus jaustis. Mes neturime saugoti santykių bet kokia kaina, nuslėpdamos savo tikruosius jausmus ir viltis.
Jeigu jums nepavyksta palikti aplinkos, kurioje patiriate smurtą, joje lieka jūsų vaikai, nedvejodama kreipkitės pagalbos. Jeigu matome, girdime arba žinome, kad vienoje ar kitoje šeimoje vyksta smurtas, kiekvienas turėtume apie tai bent jau pasikalbėti su kuriuo nors tos šeimos atstovu. Sutikę smurtaujančios šeimos vyrą taip pat galima paklausti, kodėl jis taip elgiasi, parodyti jam, kad niekas su tuo taip lengvai nesitaikys ir tokio elgesio netoleruos.
Specialistai tvirtina, kad ekonominiai sunkumai taip pat dažnai tampa smurto priežastimi. Panevėžio agentūros „SOS vaikai“ vadovė-gydytoja Marytė Zabulionienė pažymėjo, kad iškilus finansiniams sunkumams, nedaug kas gali su jais susidoroti. „Vyrai prieš visuomenę įjungia stabdžius, o šeimoje daro, ką nori.
Alytaus moterų krizių centro darbuotoja prisiminė atvejį apie neseniai centre apsilankiusią moterį. Ji turi darbą, išsikėlė gyventi pas tėvus, o bute paliko smurtaujantį vyrą. B. Palavinskienė pabrėžė, kad moteriai, kuri patiria smurtą, įmanoma padėti tik tada, kai ji pati tos pagalbos nori. „Per prievartą mes moters už rankos neišvesime iš smurtaujančios šeimos. Jai galima suteikti informaciją, nupasakoti galimybes, bet reikia suprasti, kad tai bus nelengva ir jai pačiai reikės atlikti tam tikrus žingsnius“.
„Kai prasideda priekaištavimas - „tu atrodai blogai“, „tu kalbėti nemoki prie draugų - į svečius nebesivesiu“, „tavo sriuba neskani, tavo blynai pridegę“ - tai yra pirmieji signalai“, - pasakoja N. Anot jos, čia jau reikėtų klausti vyro, kodėl gi tie blynai neskanūs, juk vakar irgi buvo pridegę ir daug labiau giriami.
B. Palavinskienė tvirtina, kad nebūna taip, kad iš pradžių vyras būna labai „geras“, o paskui jam kažkas staiga pasidaro. Įsivaizduokime, mergina sako: „Jis mane kontroliuoja, nes labai myli“. Ne, kontrolė rodo, kad vyras yra linkęs į manipuliaciją. Kita situacija - mergina pasakoja draugėms: „Jis man neleido rūkyti - trenkė per veidą, kad nerūkyčiau“. Stop, čia irgi tam tikra užuomina. „Aišku, rūkyti nėra gerai, bet niekas neturi teisės kontroliuoti pilnamečio žmogaus“, - konstatuoja B.
N. Dirsienė teigia, kad būtina tinkamai sureaguoti į smurtą. Jei vyras pirmą kartą sudavė - reikia griežtai pareikalauti, kad tai būtų pirmas ir paskutinis kartas. Aukščiau jau minėjome, kad moteriai, patiriančiai smurtą, galima padėti tik su sąlyga, kad ji pati to norės.
B. Palavinskienės nuomone, teisinė sistema Lietuvoje gal ir veikia, bet ne kiekviena moteris sugeba ja pasinaudoti: „Jei žmogus nėra pakankamai supratingas, jis nemokės pasinaudoti teisine sistema“. Vienas iš vertingų B. Palavinskienės patarimų - patyrus smurtą visada kreiptis į teismo medikus ir pasiimti jų išvadų išrašą.
N. Dirsienė mano, kad Lietuvoje per daug akcentuojama socialinių darbuotojų pagalba. „Kalbant apie smurtą - tai yra teisėsaugos problema, vadinasi, teismai turi labai operatyviai dirbti. Teisinė pagalba turi būti ne socialinių darbuotojų ar vyriausybininkų galvos skausmas, o policijos pareigūnų ir prokuratūros pareiga“, - dėsto N. Anot jos, krizių centrų pareiga suteikti moteriai jau tolesnę pagalbą - teikti laikino gyvenimo, vaikų priežiūros, elementarių buitinių poreikių tenkinimo paslaugas.
Vilniaus miesto motinos ir vaiko pensiono direktorė patikino, kad patyrus smurtą ir atėjus pas juos, moteriai iškart bus suteikta pagalba. „Nereikia įrodinėti, kad patyrėte smurtą. Centras priglaudžia moterį iki šešių mėnesių, tačiau esant būtinybei, galima jame pasilikti ir ilgesniam laikui.
Psichoterapeuto O. Kiekvienai gyvai būtybei būdingi du esminiai instinktai - siekti malonumo ir vengti skausmo. Tad atrodytų savaime suprantama, kad žmogus, patyręs smurtą, ieškos būdų apsisaugoti ir ištrūkti iš žeminančių bei žalojančių santykių. Vis dėlto realybėje susiduriame su reiškiniu, kai net atpažįstant smurtą, suvokiant jo dinamiką ir galimas pasekmes, kai kurie žmonės nusprendžia likti. Šiuo atveju sąmoningai renkuosi žodį pacientas, nes jis (lotyniškai patiens) reiškia kenčiantįjį - o gyvenant smurtiniuose santykiuose kentėjimas tampa neišvengiamas. Kokios gali būti to priežastys?
Likimo smurtiniuose santykiuose galimos įvairios priežastys: ekonominės (skyrybos neretai pablogina pažeidžiamiausiojo situaciją), altruistinės („lieku dėl vaikų“, „jo tėvai to neištvers“), susijusios su statusu ar baime būti pasmerktam aplinkinių („mano pareigos to neleidžia”, „ką žmonės pagalvos”) ir pan. Tačiau kai žmogus mėnesius, metus ar net ilgiau sąmoningai pasilieka aplinkoje, kurioje patiria skausmą - tikėtina, kad slypi dar viena, gilesnė priežastis - mūsų asmenybės dalis, kurią vadiname mazochistine. Mazochizmas - nesąmoningas kančios pasirinkimas. Tai savęs aukojimas, fizinio ar emocinio skausmo įprasminimas, kartais net - išaukštinimas, pateikiant tai kaip auką, siekiant išsaugoti šeimą, kurios jau nėra. Tai tartum lietus, krintantis į viršų, ar akmuo, riedantis į įkalnę - prieštaraujantis viskam, kas natūralu.
Dirbant su klientais, priimančiais kančią kaip neišvengiamybę, dažnai tenka ieškoti prasmės, kuri pateisintų, kodėl žmogus pasirenka likti kančioje. Ir neretai ta prasmė glūdi moraliniame pranašume - įsitikinime, kad kentėti reikia, kad tai - pareiga, pasiaukojimas, vertybė. Tai gali skambėti maždaug taip: „mano vaikas turi augti su tėvu“, „aš prisiekiau prieš Dievą ir laikausi savo pažado“, „jis be manęs nesusitvarkys“. Šiose frazėse slypi pasiaukojimo idealas - šeimos, ištikimybės, atsakomybės vertybės. Ir nors vertybės yra gražus dalykas, jos neturėtų tapti pagrindu ilgalaikei kančiai.
Taip - palikti smurtinius santykius dažnai labai sunku. Tai reikalauja jėgų, išteklių, paramos. Bet tai įmanoma. O kai tai tampa sąmoningu sprendimu - ateina ir atsakomybė: už vaiką, kuris pats pasirinkti negali. Už savo kūną, sielą, gyvenimą, kuris tau duotas vienas.
Išdrįsk pažvelgti į kitą pusę - ten, kur nėra smurto, pažeminimo, baimės. Eik tuo keliu. Be kaltės, be abejonių, nesižvalgydama atgal.
Kur kreiptis pagalbos:
- Klaipėdos pedagoginė psichologinė tarnyba: Topolių g.
- Vilniaus miesto motinos ir vaiko pensionas: Suteikia pagalbą patyrus smurtą.
- Alytaus moterų krizės centras: Organizuojami kursai, tačiau smurto aukas priima tik trims paroms.
- Panevėžio agentūra „SOS vaikai“: Teikia pagalbą smurto aukoms.
Patarimai, kaip atpažinti ir reaguoti į smurtą:
- Atpažinkite smurtą: fizinį, seksualinį, psichologinį (emocinį), ekonominį.
- Niekada neieškokite pasiteisinimų smurtautojui.
- Kalbėkite apie smurtą su artimaisiais ar specialistais.
- Kreipkitės pagalbos, jei patiriate smurtą arba žinote apie smurto atvejus.
- Netoleruokite smurto jokiomis formomis.
| Smurto forma | Apibrėžimas |
|---|---|
| Fizinis | Tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš asmenį, sąmoningai siekiant jį sužeisti ar sužaloti, padaryti neįgaliu ar nužudyti. |
| Psichologinis (emocinis) | Sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti asmenį paklusti smurtautojo reikalavimams. |
| Ekonominis | Smurtas šeimoje rūšis, kuri sukuria finansinę priklausomybę. Neleidimas ar trukdymas susirasti darbą, siekti išsilavinimo, nedavimas pinigų net būtiniausioms išlaidoms, uždirbtų pinigų atėmimas ir pan. |
| Seksualinis | Kėsinimasis į asmens gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamumą, socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą. |
| Pasyvus (nepriežiūra) | Nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai. |