Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sukeltomis ligomis Lietuvoje artėja prie epideminio lygio.
Straipsnyje aptariama sergamumo situacija Lietuvoje, naujovės dėl biuletenių išdavimo telefonu ir vaiko priežiūros pašalpos gavimo tvarkos supaprastinimo.
Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad siaučiant gripo epidemijai, susirgus, nedarbingumo pažymėjimą galima bus rezervuoti telefonu. Keisis ir gydymo įstaigų darbo laikas.
„Ir šalyje, ir Europoje daugėja sergančiųjų gripu. Gripo epidemija jau yra paskelbta Prienuose ir Kaune, yra siūlymų skelbti ir kitose miestuose, - teigia sveikatos apsaugos viceministras.
Anot viceministro, šalyje siaučiant gripo epidemijai, susirgus bus paprasčiau gauti nedarbingumo pažymėjimą. Žmonėms, pajutusiems ligos simptomus, užteks paskambinti telefonu į gydymo įstaigos registratūrą ir pranešti apie negalavimus. Biuletenis bus rezervuojamas tą pačią dieną, o sergančiajam nebereikės stovėti ilgose eilėse.
Taip pat skaitykite: Nauda ir prieinamumas: Gripo skiepai
COVID-19, gripas ir RSV: kaip atskirti kvėpavimo takų infekcijas
Sergamumo Situacija
Nors sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), gripu ir COVID-19 Lietuvoje kol kas didėja pamažu, NVSC duomenimis, per praėjusią (47-ąją metų) savaitę Kauno apskrityje vienas gripu sergantis asmuo, priklausantis vyresnių nei 65 m. amžiaus grupei, gydytas reanimacijos-intensyvios terapijos skyriuje. Ligoninėse dėl gripo iš viso gydyta 15 asmenų, 10 iš jų buvo vaikai. Tuo metu mirčių nuo COVID-19 praėjusią savaitę (kaip ir dar ankstesnę) nefiksuota. Ligoninėse dėl šios ligos 47-ąją savaitę gydytas 31 žmogus, daugiau nei pusė jų - vyresni nei 65 metų.
Dabar gyventojų sergamumas slūgsta. Panevėžyje praėjusią savaitę jis sumažėjo perpus - nuo 280 iki 140,5 sergančiųjų 10 tūkstančių gyventojų. Panevėžio rajone gyventojų sergamumo rodiklis jau yra mažesnis už epidemijos lygį. Čia iš 10 tūkstančių gyventojų serga 87.
Remiantis 45-osios metų savaitės (lapkričio 3-9 d.) duomenimis, bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis siekė 810,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę (spalio 27 d. - lapkričio 2 d.) jis buvo didesnis - 949,1atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumas buvo Utenos apskrityje, didžiausias - Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo nesiekė nė viena savivaldybė (neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba).
Kaip nurodo NVSC, sergamumas gripu pamažu kyla, tačiau bendras sergamumas išlieka panašus į praeitų sezonų.
Tačiau specialistai Lietuvoje gi teigia, kad prognozuoti, koks laukia gripo sezonas, vis dėlto dar ankstoka.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti nedarbingumo pažymėjimą sergant gripu?
VU Gyvybės mokslų centro imunologė, Lietuvos imunologų draugijos pirmininkė prof. Aurelija Žvirblienė naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad greičiausiai ateinantis gripo sezonas bus panašus į pernai metų, nes kol kas nepanašu, kad gripo patogeniškumas būtų stipriai didesnis. Be to, didesnis sergamumas pastaraisiais metais labiau yra sąlygojamas ne paties viruso pokyčių, o žmonių imuniteto būklės.
„Aišku, Lietuvoj praeitais metais buvo rekordiškai daug - net keliasdešimt mirties atvejų nuo gripo. Tad negalima sakyti, kad tas sezonas buvo nereikšmingas. Panašu, kad vis dar matomos pandemijos pasekmės, kada didžioji populiacijos dalis gripu nepersirgo ir „neatnaujino“ imuniteto, todėl fiksuoti ir sunkesni susirgimai ir mirtys“, - pastebėjo ji ir pridūrė, kad neretai ir gąsdinimai „piktu“ gripu bei sunkiu sezonu nepasitvirtindavo.
Nors dažnai prognozuojant būsimo gripo sezoną lyginama su sergamumo situacija Pietų pusrutulyje, Australijoje, pasak profesorės, taip elgtis ne visada yra tikslinga.
„Manau, kad kol neprasidėjo intensyvesnis gripo sezonas, tų duomenų turbūt ir nebus. Galų gale ir situacija šalyse labai skiriasi - persirgimo lygis, kiek įvyksta viruso mutacijos. Taigi kas buvo prieš kelis mėnesius viename pusrutulyje, nebūtinai taip bus ir Lietuvoje. Taigi nemanau, kad tos prognozės čia yra labai svarbios“, - kalbėjo A. Žvirblienė.
Duomenų apie sergamumą problemos
Daugiau duomenų apie sergamumo situaciją NVSC nepateikia jau antrą savaitę. Kaip nurodoma tinklalapyje, duomenys vėluoja dėl techninių duomenų generavimo problemų.
Taip pat skaitykite: Prevencinės priemonės nuo gripo
Kiek vėliau pirmadienį išplatintame pranešime nurodoma, kad įdiegus naują diagnozių tvarkymo modelį E. sveikatoje, pasikeitė ir formatas, kuriuo duomenys apie sergamumą teikiami Nacionaliniam visuomenei sveikatos centrui.
„Siekdamas užtikrinti duomenų patikimumą ir tikslumą, NVSC kartu su Registrų centru derina teikiamų duomenų imtį pagal atnaujintą diagnozių statusą. Planuojama, kad naujausi sergamumo gripu, COVID-19 liga ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis duomenys bus skelbiami šią savaitę“, - aiškino NVSC.
Biuleteniai Telefonu
Be to, daugelis nėra girdėję apie praėjusią savaitę Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų priimtą naujovę - biuletenius telefonu. Nuo gruodžio 2 dienos gripo simptomus pajutę gyventojai gali paskambinti savo šeimos gydytojui į kabinetą arba į registratūrą, kuri juos sujungs su gydytoju, ir pranešti jam apie negalavimus. Biuletenis bus rezervuojamas tą pačią dieną, ligoniui nereikės atvykti į polikliniką ir laukti ilgose eilėse.
Didžiausios mieste pirminės sveikatos priežiūros įstaigos Panevėžio poliklinikos Bendrosios praktikos gydytojų skyriaus vedėja Nijolė Marčiulionienė sakė, kad kol kas telefonu rezervuoti tik keli nedarbingumo pažymėjimai.
Gydytojas pagal paciento išsakytus nusiskundimus įvertins jo būklę, asmens sveikatos istorijoje padarys atitinkamus įrašus: nurodys kliniką, kaip gydytis, kokio režimo laikytis. Gydytojas turi nuspręsti, ar pacientui pagalbos reikia nedelsiant, ar jo būklė nėra sunki ir jo nereikia guldyti į ligoninę.
Jeigu tokios būtinybės nėra, gydytojas pacientui turi paskirti per tris dienas nuo kreipimosi telefonu atvykti į gydymo įstaigą.
Pasak N.Marčiulionienės, gydytojui iš telefoninio pokalbio dažnai nėra lengva nustatyti skambinančiojo sveikatos būklę. Visuomet objektyvesnė yra įprasta apžiūra, kai ligonis pats atvyksta arba gydytojas jį vizituoja namuose. Pats ligonis turi nuspręsti, ar jam geriau su gydytoju konsultuotis telefonu, ar atvykti į polikliniką.
Vedėja mano, kad vis dėlto gerai, jog gyventojams per gripo epidemiją sudaryta galimybė paprasčiau gauti nedarbingumo pažymėjimus. „Tam tikrais atvejais žmogui tikrai geriau vieną ar dvi dienas pasigydyti namuose, nei turint nemažą temperatūrą ir skaudant galvai tuoj pat lėkti pas gydytoją“, - kalbėjo ji.
N.Marčiulionienė pabrėžė, kad nedarbingumo pažymėjimus telefonu galima rezervuoti tik epidemijos metu ir tik pajutus gripo simptomus. Dėl kitų negalavimų būtina atvykti į gydymo įstaigą.
Sergančiajam paskambinus į savo polikliniką, paciento sveikatos istorijoje gydytojas surašo jo nusiskundimus, surinktą anamnezę, suteiktas režimo bei gydymo rekomendacijas.
Jei gydytojas, įvertinęs pateiktą informaciją apie paciento sveikatos būklę, nenustato būtinumo jį siųsti gydyti stacionariai, pacientu paskiriamas vizito laikas, tačiau ne vėliau kaip po 3 kalendorinių dienų.
„Esant šiai sudėtingai situacijai, ieškoma kompromiso padėti susirgusiems žmonėms, sudaryti jiems palankesnes sąlygas gydytis, o sveikuosius kiek įmanoma labiau apsaugoti nuo galimo užkrėtimo“, - sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.
Vis dėlto kiekvienas žmogus pats turėtų apsispręsti, ar jam geriau su gydytoju konsultuotis telefonu, ar gyvai. Juk telefonu apibūdinant ligos simptomus sudėtinga nustatyti tikslią diagnozę, o gydantis pačiam arba pagal klaidingai telefonu paskirtą gydymą galima sulaukti ir sunkių komplikacijų.
Palengvinimas ir Tėvams
Gripo epidemijos metu laikinai supaprastinta ir vaiko priežiūros pašalpos gavimo tvarka, kai vaikų ugdymo įstaigose yra nustatytas karantinas. Tėvai, norintys gauti pašalpą sveikam vaikui iki 8 metų prižiūrėti, o ne gydyti, turi kreiptis tiesiai į „Sodros“ teritorinius skyrius. Jiems nebereikia eiti į gydymo įstaigą.
Pašalpą gali būti skiriama iki 14 kalendorinių dienų, bet ne ilgiau kaip iki karantino atšaukimo toje įstaigoje.
Praėjusią savaitę „Sodros“ Panevėžio skyriuje buvo gautas tik vienas toks prašymas. Veikiausiai jų daugiau ir nebus. Mieste vaikų lopšeliuose-darželiuose karantinas nebuvo paskelbtas, o miesto bendrojo lavinimo mokyklose nuo vakar jis atšauktas.
Dėl šios priežasties tėvai, norintys gauti pašalpą sveikam vaikui iki 8 metų prižiūrėti, o ne gydyti, iškart galės kreiptis į teritorinį „Sodros“ skyrių, aplenkdami gydymo įstaigą.
Tikimasi, jog tokia tvarka padės sumažinti ir gydymo įstaigų darbo krūvius.
Teritorijose, kuriose paskelbta gripo epidemija, susirgus ir negalint atvykti pas šeimos gydytoją, į gydymo įstaigą galima kreiptis ir telefonu. Tokiu atveju nedarbingumo laikotarpis prasideda nuo tos dienos, kai pacientas kreipėsi į gydymo įstaigą, o vizitas pas gydytoją nukeliamas vėlesniam laikui. Tokia yra supaprastinta ir šiuo metu galiojanti kreipimosi tvarka gripo epidemijos metu.
Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos įpareigotos per gripo epidemiją paslaugas teikti ir poilsio bei švenčių dienomis, darbą organizuoti taip, kad kuo daugiau karščiuojančių pacientų būtų lankoma namuose. Tai numatyta 2009 m. sveikatos apsaugos ministro pasirašytame įsakyme dėl pirminės sveikatos priežiūros įstaigų darbo organizavimo gripo epidemijos laikotarpiu.
Gripo Profilaktika ir Gydymas
Gripas - virusinė, užkrečiamoji liga, savo piką pasiekianti žiemos mėnesiais, kuomet žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose. Nors atrodo, kad gripą žino kiekvienas, dažnai jis vis dar maišomas su peršalimu - infekciniu viršutinių kvėpavimo takų uždegimu. Iš pirmo žvilgsnio šie susirgimai gali atrodyti panašūs, tačiau jų priežastys ir simptomai iš esmės skiriasi.
Gripas yra ūmi virusinė kvėpavimo takų infekcija, kuri pasireiškia karščiavimu, sausu kosuliu, gerklės, galvos ir raumenų skausmu, nuovargiu bei silpnumu.
Žmogaus gripo virusai skirstomi į A, B, C tipus. A tipo gripo virusas turi didelį savo šeimininkų ratą: tai ne tik žmonės, bet ir naminiai gyvuliai (kiaulės, arkliai), jūros žinduoliai, laukiniai ir naminiai paukščiai. Plati viruso cirkuliacija sudaro palankias sąlygas jo genų rekombinacijai.
Gripo virusas perduodamas oro-lašeliniu būdu, užsikrėtusiam žmogui kosint ar čiaudint. Gripo užkrečiamumas yra didelis.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad ne visi gripu sergantys žmonės karščiuoja. Gripui būdinga staigi pradžia: pakyla didesnė nei 38 oC temperatūra, atsiranda stiprus bendro silpnumo jausmas, šaltkrėtis, galvos ir raumenų skausmai („kaulų laužymas“), sausas kosulys. Taip pat gali pasireikšti kiti gripo simptomai, tokie kaip apetito praradimas, vėmimas, viduriavimas.
Daugeliu atveju, siekiant malšinti simptomus, pacientams patariama ilsėtis ir vartoti daug skysčių.
Tėveliai turėtų kuo skubiau kreiptis medicinos pagalbos, jei kūdikio oda tampa melsvos spalvos, karščiavimo metu atsiranda bėrimas, vaiką tampa sunku pažadinti.
Saugia ir veiksminga gydymo nuo gripo priemone laikomi antivirusiniai vaistai, kuriuos reikia vartoti kuo greičiau prasidėjus ligai (geriausia per 48 val. nuo ligos pradžios). Asmenims, kurie nepriklauso rizikos grupei ir serga lengva ligos forma, antivirusinių vaistų gali ir neprireikti. Vidutinio stiprumo gripo komplikacijoms priskiriami sinusų ir ausų uždegimai. Gripo viruso infekcija kvėpavimo takuose gali sukelti ekstremalų organizmo uždegiminį atsaką, kuris baigiasi sepsiu - gyvybei pavojinga atsako į infekciją būkle.
Geriausiu laiku vakcinacijai laikomas rudens-žiemos laikotarpis, kol neprasidėjusi gripo epidemija. Antikūniams - apsaugai nuo gripo viruso - po skiepo susidaryti reikia maždaug 2 savaičių. Nors gripas gali atrodyti nepavojingas, kartais jis gali sukelti itin rimtas komplikacijas. Deja, tačiau nuo to nėra apsaugotas nei vienas. Todėl siekiant išvengti šios ligos, reikėtų laikytis profilaktikos priemonių ir nepamiršti pasiskiepyti, ypač priklausant rizikos grupei.
Norint sumažinti sunkios ligos riziką sveikatos specialistai ragina pasiskiepyti. COVID-19 vakcinos nemokamai yra prieinamos visiems draustiems gyventojams. Tuo metu nuo gripo nemokamai prieinamos šioms rizikos grupėms:
- 2-7 metų vaikams;
- 65 metų ir vyresniems asmenims;
- visiems, sergantiems lėtinėmis ligomis;
- socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojams;
- sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, įskaitant studentus, kurių programos praktinė dalis vyksta asmens sveikatos priežiūros įstaigose;
- nėščiosioms.
Primenama, kad tinkama rankų higiena sumažina užkrečiamųjų ligų, tarp jų ir kvėpavimo takų virusų perdavimo ir užsikrėtimo riziką. Taip pat svarbu laikytis kosėjimo/čiaudėjimo etiketų, neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti virusais, nešvariomis rankomis neliesti akių, nosies ar burnos. Pajutus į peršalimą panašius simptomus (gerklės ar galvos skausmą, nosies užgulimą ar slogą ir kt.), likti namuose arba dirbti iš namų, nekeliauti, nesilankyti žmonių susibūrimo vietose, vengti kontakto su kitais asmenimis (negalint išvengti kontakto - dėvėti medicininę kaukę ar respiratorių), kreiptis į savo šeimos gydytoją ir laikytis jo rekomendacijų.
Pagrindiniai gripo simptomai:
| Simptomas | Apibūdinimas |
|---|---|
| Karščiavimas | Didesnė nei 38 oC temperatūra |
| Bendras silpnumas | Stiprus nuovargio jausmas |
| Šaltkrėtis | Drebulys |
| Galvos skausmas | Skausmas galvoje |
| Raumenų skausmai | „Kaulų laužymas“ |
| Sausas kosulys | Kosulys be skreplių |
| Kiti simptomai | Apetito praradimas, vėmimas, viduriavimas |
tags: #gripo #epidemija #biuletenis #20q8