Lietuvoje, kaip ir Europoje, daugėja sergančiųjų gripu. Sergamumas gripu ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sukeltomis ligomis Lietuvoje artėja prie epideminio lygio. Primename, kad gripo epidemija skelbiama, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekia 100 susirgimų atvejų 10 000-čių gyventojų.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje gruodžio 8-14 d. (50-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis siekė 1246,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Lyginant su ankstesne savaite gripo atvejų skaičius padidėjo beveik dvigubai, COVID-19 liga ir ŪVKTI skaičius taip pat padidėjo. Ankstesnę savaitę (49-ąją metų savaitę) jis buvo mažesnis (918,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų).
Mažiausias sergamumas buvo Panevėžio apskrityje, didžiausias - Vilniaus apskrityje. Epideminį sergamumą siekė septynios savivaldybės.
Pasak sveikatos apsaugos viceministro A. Klišonio, Sveikatos apsaugos ministerija ir toliau imasi visų priemonių gripo situacijai valdyti ir gyventojų sveikatai apsaugoti.
Taip pat skaitykite: Biuleteniai telefonu
Praėjusią savaitę (50-ąją metų savaitę) Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 173 asmenys, dėl COVID-19 ligos - 48. Dėl šių ligų 6 asmenys buvo gydomi intensyviosios terapijos skyriuose. Registruoti 2 mirties nuo COVID-19 ligos atvejai. Nuo gripo mirties atvejų neužregistruota. Kas savaitę didėja sergamumas gripu, ypač tarp vaikų. Ligoninėse gydomų asmenų skaičius taip pat auga, vaikai 50-ąją metų savaitę sudarė 67 proc.
Trečiadienį gripo epidemija paskelbta jau ir sostinėje. Gripo epidemiją jau paskelbė aštuoniolika iš 60-ies savivaldybių. Dėl gripo uždarinėjamos mokyklos, ligoninėse ribojamas pacientų lankymas, rekomenduojama sumažinti planinių operacijų skaičių. Pavojinga infekcija retina kolektyvų gretas, stabdo organizacijų veiklą.
„Gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų per pastarąsias savaites padaugėjo kone dvigubai“, - informavo Antakalnio poliklinikos komunikacijos specialistė.
Prevencinės priemonės ir vakcinacija
Tad šiuo metu labai svarbu prisiminti ir laikytis prevencinių priemonių: rankų higienos, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo bei skiepytis nuo gripo ir COVID-19. Ypatingai svarbu pajutus simptomus nesilankyti žmonių susibūrimuose, neiti į darbą, ugdymo įstaigas, kad neplatintume virusų ir neužkrėstume kitų.
Primename, kad rizikos grupėms priklausantys asmenys, t. y: 2-7 metų vaikai, 65 metų ir vyresni asmenys, socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojai, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai (taip pat ir studentai, atliekantys praktiką asmens sveikatos priežiūros įstaigose), lėtinėmis ligomis sergantys asmenys bei nėščiosios skiepijami nemokamai (valstybės lėšomis). Šį sezoną jau sunaudota 87 proc. rizikos grupėms skirtos vakcinos. Jeigu priklausote rizikos grupei ir dar nepasiskiepijote, dėl skiepų kreipkitės į savo gydymo įstaigą.
Taip pat skaitykite: Nauda ir prieinamumas: Gripo skiepai
Gydytojas infektologas prof. habil. dr. Alvydas Laiškonis atkreipė dėmesį ir į pačių medikų abejingumą skiepams: „Mane visada labai stebina medikų skepticizmas dėl skiepų. Jie ne tik kad nepataria skiepytis, bet ir abejoja, atvirai sako, kad to nedaro. Ir žmogui užtenka to, kad ir jis to nedarytų.
Pasak mediko, jei skiepijamasi kiekvienais metais, pasigamina atitinkami antikūnai, tad, nepaisant kokio potipio virusas įsisiautėja, jo eiga bus lengvesnė ir išvengta komplikacijų.
Jo pastebėjimu, tam įtakos turi skiepijimo apimtys, siekiantis net 20 proc.
Nedarbingumo pažymėjimai ir gydymo įstaigų darbo organizavimas
Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad siaučiant gripo epidemijai, susirgus, nedarbingumo pažymėjimą galima bus rezervuoti telefonu. Keisis ir gydymo įstaigų darbo laikas.
Anot viceministro, šalyje siaučiant gripo epidemijai, susirgus bus paprasčiau gauti nedarbingumo pažymėjimą. Žmonėms, pajutusiems ligos simptomus, užteks paskambinti telefonu į gydymo įstaigos registratūrą ir pranešti apie negalavimus. Biuletenis bus rezervuojamas tą pačią dieną, o sergančiajam nebereikės stovėti ilgose eilėse.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti nedarbingumo pažymėjimą sergant gripu?
Įvertinęs pateiktą informaciją apie paciento būklę, gydytojas asmens sveikatos istorijoje aprašys nusiskundimus, rekomendacijas, kaip gydytis, kokio režimo laikytis. Nesant būtinybės jo gydyti stacionariai, medikas paskirs vėlesnę atvykimo į gydymo įstaigą datą - ne vėliau kaip po 3 kalendorinių dienų nuo kreipimosi telefonu.
Taip pat supaprastinta nedarbingumo lapelių išdavimo tvarka - pacientas gali paskambinti į registratūrą ir bus užregistruotas nuotolinei gydytojo konsultacijai. Tačiau po trijų dienų jis būtinai turi atvykti į įstaigą.
Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos įpareigotos per gripo epidemiją paslaugas teikti ir poilsio bei švenčių dienomis, darbą organizuoti taip, kad kuo daugiau karščiuojančių pacientų būtų lankoma namuose. Tai numatyta 2009 m. sveikatos apsaugos ministro pasirašytame įsakyme dėl pirminės sveikatos priežiūros įstaigų darbo organizavimo gripo epidemijos laikotarpiu.
Laikinai supaprastinama ir vaiko priežiūros pašalpos gavimo tvarka, kuomet vaikų ugdymo įstaigose yra nustatomas karantinas. Dėl šios priežasties tėvai, norintys gauti pašalpą sveikam vaikui iki 8 metų prižiūrėti, o ne gydyti, iškart galės kreiptis į teritorinį „Sodros“ skyrių, aplenkdami gydymo įstaigą. Tikimasi, jog tokia tvarka padės sumažinti ir gydymo įstaigų darbo krūvius.
Dėl gripo epidemijos stacionarinėse sveikatos priežiūros įstaigose ribojamas ligonių lankymus, rekomenduojama sumažinti planinių operacijų skaičių. Pavojinga infekcija retina kolektyvų gretas, stabdo organizacijų veiklą. Štai Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui teko atšaukinėti numatytus koncertus.
Situacija Europoje
Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centro (ELPKC) 49-osios savaitės duomenimis, pusė Europos Sąjungos (ES) / Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių praneša apie didėjantį į sveikatos priežiūros įstaigas dėl ŪVKTI besikreipiančių asmenų skaičių, tai rodo aktyvų kvėpavimo takų virusų plitimą. SARS-CoV-2 toliau plinta, tačiau sergamumas mažėja visose amžiaus grupėse.
Sergamumas gripu didėja, ypač tarp 5-14 metų amžiaus vaikų. Visos šalys praneša apie vyraujantį A tipo gripą, o pastarosiomis savaitėmis didžiausią įtaką padidėjimui turi A(H3N2) virusas. Kai kuriose šalyse į ligonines patenkančių asmenų skaičius didėja visose amžiaus grupėse, tačiau labiausiai - 65 metų ir vyresnių asmenų.
Respiracinio sincitinio viruso (RSV) plitimas didėja, tačiau išlieka žemesnis nei praėjusiais sezonais tuo pačiu laikotarpiu. RSV daugiausiai serga vaikai iki 5 metų amžiaus.
ECDC atkreipia dėmesį, kad didėjant gripo aktyvumui, kuris prasidėjo 3-4 savaitėmis anksčiau nei per pastaruosius 2 sezonus, būtina skiepytis, laikytis prevencijos priemonių, stiprinti infekcijų kontrolės priemones gydymo įstaigose.
Šiuo metu daugiausiai plinta du A viruso potipiai. „Tai yra piktas virusas, tačiau trivalentėje vakcinoje antikūnai šiam virusui yra. Kaip ir kito potipio - H3N2, kurio Lietuvoje vis daugėja. Tačiau tiek pas mus, tiek Vakarų Europoje daugėja netipuoto A viruso. Vadinasi, nežinome, koks jis yra ir ar atitiks vakciną. Be to, palyginti su praėjusiais metais, šiemet žymiai daugiau tikro gripo nei kitų kvėpavimo takų infekcijų.
Pašnekovo tvirtinimu, neretai epidemijos metu taip nutinka, kai gripo virusas, keliaudamas iš pietų į šiaurę, sugeba mutuoti. „Tad jei pradžioje vakcinoje esantys antikūnai labai tiko, vėliau jis mutuoja ir atitikimas būna daug mažesnis“, - sakė A.Laiškonis.
Negana to, jis pastebėjo, kad Europoje jau fiksuojami ir pavieniai B viruso potipiai. Praėjusiais metais Lietuvoje užfiksuota 14 mirties atvejų nuo B tipo gripo viruso, kai trivalentė vakcina neturėjo jokios įtakos ligos prevencijai.
Gydytojas infektologas prof. habil. dr. Alvydas Laiškonis patikslino, kad šiuo metu daugiausiai plinta du A viruso potipiai.
Ligos išmokos ir nedarbingumo pažymėjimai
Per metus Lietuvoje užfiksuoti 928 tūkstančiai apmokėtų ligos atvejų ir kiekvienas jų truko vidutiniškai po 11,8 dienos, rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Tai 10 proc. daugiau nei prieš metus, kai per metus buvo fiksuota 846 tūkst. susirgimų.
Šiuo metu už vieną ligos dieną vidutiniškai išmokama 29,3 eurų išmoka, tad už vieną vidutinį ligos atvejį - apie 345 eurus. Vien šiemet per sausį-vasarį fiksuoti 205,7 tūkstančiai susirgimų, už juos išmokėti 62 milijonai eurų ligos išmokų, atitinkamai 9 ir 19 proc. daugiau nei prieš metus.
„Žiemos mėnesiais, palyginti su vasaros, ligos išmokų gavėjų skaičius ir suma išauga dėl gripo ir peršalimo ligų sezono. Šiemet sausį ir vasarį priskaičiuotos didesnės išmokų sumos nei pernai dėl didesnio sergamumo“, - aiškina „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis.
„Sodra“ paaiškina, kad išmokoms skirta suma auga sparčiau nei ligos atvejų skaičius dėl to, kad išmokų dydis priklauso nuo gyventojų pajamų ir sumokėtų socialinio draudimo įmokų. „Augant vidutiniam darbo užmokesčiui šalyje atitinkamai ir išmokos gyventojams tampa didesnės“, - sako S.Jarmalis.
R.Lazutka: sistema gali būti išnaudojama Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka vertina, kad nėra vienos institucijos, kuri būtų atsakinga už šių lėšų kontrolę: „Sodra“ tėra lėšų administratorius, o medikai nėra suinteresuoti rizikuoti ir neskirti biuletenio, nes net ir sveiką pripažinti ligotu yra saugiau, nei priešingai. Anot jo, sektoriuje būtina analizė, ir, jei reikia, turėtų būti atliekamos socialinio draudimo korekcijos.
Kiek priešingą tendenciją rodo užregistruotų nedarbingumo pažymėjimų skaičius - jis pernai sumažėjo pirmąkart nuo 2010-ųjų: išduota 2,81 milijono nedarbingumo pažymėjimų, tai 9,5 proc. mažiau nei prieš metus.
Tam pačiam ligos atvejui gali būti išrašomi keli nedarbingumo pažymėjimai, todėl tokia statistika reiškia, kad paprasčiausiai ilgėjo vieno nedarbingumo pažymėjimo galiojimo trukmė.
„Iš šiuo metu išduotų nedarbingumų didžiąją dalį sudaro kvėpavimo sistemos ligos. Apie ketvirtadalį šių pažymų išduodama pacientų, tai yra vaikų slaugymui, - kalbėjo šeimos gydytoja Izabelė Juškienė.
Sodros duomenys apie ligos išmokas:
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Apmokėtų ligos atvejų skaičius per metus | 928 tūkst. |
| Vidutinė ligos trukmė | 11,8 dienos |
| Vidutinė išmoka už vieną ligos dieną | 29,3 eurų |
| Vidutinė išmoka už vieną ligos atvejį | 345 eurai |
Kaip apsisaugoti nuo gripo pataria Panevėžio miesto VSB
Gripo įtaka gimstamumui
Neigiami demografiniai COVID-19 pandemijos padariniai dažniausiai aptariami vertinant mirtingumą. Gimstamumui beveik neskiriama dėmesio, nors ilgalaikėje perspektyvoje gyventojų skaičius, amžiaus struktūros, visuomenės senėjimas bus reikšmingai paveikti gimstamumo pandeminiu ir ypač postpandeminiu periodais.
Mirtingumą didinantys įvykiai - epidemijos, stichinės gamtos nelaimės lemia gimstamumo mažėjimą, kuris pasireiškia praėjus maždaug devyniems mėnesiams po šių įvykių. Dėl krizinių įvykių išaugusio mirtingumo ir mažėjančio gimstamumo ryšys pirmą kartą empiriškai nustatytas dar XIX a. pab.
Kritiniam įvykiui pasibaigus gimstamumas atsigauna. Po ispaniškojo gripo epidemijos skirtingose šalyse (Švedija, Norvegija, JAV) gimstamumas sugrįžo ar net pranoko iki krizės buvusį lygį prabėgus vieniems-penkeriems metams.
2020 m. Suminis gimstamumo rodiklis (SGR) 2020 m. reikšmingai sumažėjo. Jis krito nuo 1,61 reikšmės 2019 m. iki 1,48. Lyginant su 2019 m. SGR sumažėjo beveik 8 %. Reikia pažymėti, kad pirmieji pandeminiai metai pratęsia ketverius metus besireiškiančią gimstamumo mažėjimo tendenciją, kuri startavo po 2015-2016 m. gimstamumo piko (SGR buvo atitinkamai 1,7-1,69).
2020 m. BGS mažėjo visose moterų amžiaus grupėse, tačiau labiausiai - 30-34 metų, čia mažėjimas siekė net -10,7 rodiklio reikšmės, palyginti su 2019 metais.
tags: #gripo #epidemija #biuletenis