Šiandien socialinės medijos yra tapusios viena pagrindinių bendravimo ir informacijos gavimo bei perdavimo priemonių. Aktyviausiai jomis naudojasi jaunimas - didžioji dalis jų turi savo profilius įvairiuose socialiniuose tinkluose ir be socialinių medijų neįsivaizduoja kasdienybės.
Socialinių tinklų turinį kuria patys vartotojai, tad nenuostabu, jog naudotojus pasiekiančiam turiniui faktų tikrinimas nėra atliekamas.
„Socialinių medijų informacijos srautas yra įvairus, o pateikiamas turinys - nuotraukos, vaizdo įrašai, naujienų istorijos - gali būti labai skirtingas, apimantis daugybę temų ir taip formuojantis savitą pasaulio vaizdą. Atsiranda rizika priimti daugumą dalykų kaip tiesą, neatkreipiant dėmesio į tai, kad dalis srauto neretai yra apgaulinga bei siekianti paveikti informacija. Socialiniai tinklai yra prieinami kiekvienam, todėl gali būti atviri norintiems pakenkti, o vartotojai ne visada moka kritiškai atsirinkti, kas yra tikra, svarbu ir naudinga“, - sako Jovita Ruzgaitė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto absolventė.
Jaunimo Pasitikėjimas Informacija Internetu
Visų pirma - pastebimas didelis jaunimo pasitikėjimas internete randama informacija. Tyrimas atskleidė, kad 64 proc. apklaustųjų dažniausiai informacijos ieško ir ją tikrina internete, socialiniuose tinkluose ir tik 1 proc. respondentų klausia mokytojų ar dėstytojų. Palyginti retai tyrime buvo akcentuoti ir artimieji (11 proc.) bei draugai (9 proc.).
„Išaiškėjusi tendencija, kad kilus klausimams, jaunimas informacijos ieško internete, o ne šeimos narių rate, parodo akivaizdų jaunimo pasitikėjimą socialiniais tinklais. Taip pat paaiškėjo, jog suabejoję rastos informacijos tikrumu jie nėra linkę ieškoti tiesos bei lyginti vienodos tematikos šaltinių tarpusavyje“, - gautus rezultatus komentuoja J. Ruzgaitė.
Taip pat skaitykite: Individualūs poreikiai VGTU
Nuomonės Lyderių Įtaka
Kita problema - lengvas pasidavimas nuomonės formuotojams. Nustatyta, kad net nuomonių lyderių informacija gali daryti žalą jaunam žmogui.
„Paaiškėjo, jog tie respondentai, kurie nedrįsta viešai reikšti savo nuomonės, o kaip tik ją nutyli, yra linkę pradėti manyti, kad nuomonės lyderio išreikšta pozicija yra teisingesnė. Tyrimo metu taip pat nustatyta sąsaja tarp naudojimosi socialiniu tinklu dažnumo ir pasitikėjimo jame skelbiama informacija. Iš to matome, jog dažnas socialinių tinklų lankymas suteikia didesnį informacijos srautą, kuriame sunku atsirinkti faktus ir nesąmoningai imama pasikliauti viskuo, kas matoma“, - akcentuoja J. Ruzgaitė.
Ryšys Tarp Atidaus Skaitymo ir Nuomonės
Nustatyta ir dar trijų faktorių sąsaja - atidaus skaitymo, dėmesio detalėms ir mažesnės įtakos nuomonei.
„Respondentų apklausa parodė, kad kai iš gausaus informacijos srauto pasirinkta informacija yra skaitoma atidžiai, mokama ar bent bandoma atpažinti, kiek yra faktų, o kiek tik asmeninės informacijos šaltinio nuomonės - tada neigiamos įtakos išvengiama lengviau.
Medijų Raštingumo Svarba
Į socialines medijas įsitraukę vartotojai ne visada gali atsirinkti, kuria informacija galima tikėti ir pasitikėti. Siekiant to išmokti yra svarbus medijų ir informacinio raštingumo bei kritinio mąstymo ugdymas.
Taip pat skaitykite: Naujos erdvės VGTU licėjuje
„Medijų raštingumas - tai gebėjimas atsirinkti ir vertinti medijose gautą informaciją, siekiant išvengti medijų daromos įtakos ir atsiriboti nuo nereikalingos informacijos, kartu tai ir gebėjimas kurti medijų turinį, naudotis jomis savarankiškai, suvokti jų vaidmenį visuomenėje“, - pabrėžia J. Ruzgaitė.
Ne mažiau svarbus, anot jos, yra ir kritinis mąstymas: „Kritiškai mąstantis socialinių medijų vartotojas suvokia, kad socialiniuose tinkluose randama informacija nėra veidrodinis pasaulio atspindys, o tai itin svarbu, kad socialinių tinklų vartotojas aklai nepasitikėtų gaunama informacija ir nepriimtų jos kaip visiškos teisingos“.
Švietimo ir mokslo ministrės teigimu, iki 2020 m. medijų raštingumas atsiras visose mokyklose, žadama šį dalyką integruoti į bendrojo ugdymo turinį, į įvairius dalykus, o tam tikslui bus išmokyta apie 1000 pedagogų.
Sutikdama su idėja, kad medijų raštingumas turėtų tapti šiuolaikiško ugdymo proceso dalimi, Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija, bendradarbiaudama su VGTU Kūrybinių industrijų fakultetu, jau nuo rugsėjo pirmos atveria pirmąją Lietuvoje medijų klasę.
Tyrimą atlikusi VGTU absolventė siūlo pasvarstyti ir apie kitas galimybes - į jaunų žmonių lavinimą įtraukti interaktyvius mokymo būdus, kurių metu mokantis atpažinti netikras naujienas, vykdant tikslingą informacijos paiešką, analizuojant vizualinę medžiagą, nuomonės lyderių įrašus ir kt.
Taip pat skaitykite: Pagalba studentams su negalia VILNIUS TECH
„Svarbu pabrėžti, kad medijos daro įtaką nepriklausomai nuo to, ar jaunas žmogus yra raštingas medijų vartotojas, ar ne, tačiau medijų raštingumas, kritinis mąstymas ir gebėjimas atsirinkti faktus padeda išvengti klaidingos informacijos priėmimo ir išryškinti tik tuos dalykus, kurie neturi neigiamos įtakos nuomonės susiformavimui“, - akcentuoja J. Ruzgaitė.
Nuomonės lyderių įtaka pirkimo įpročiams
Augantis socialinių tinklų naudojimas keičia žmonių kasdieninius įpročius. Nuomonės lyderių socialiniuose tinkluose pasirodančios nuotraukos, žinutės, video su prekinių ženklų rekomendacijomis yra gana pastebimi ir nors daugelis sekėjų įsitikinę - tokia reklama jų neveikia, tyrimai rodo priešingai.
Nuomonės lyderių sekėjų požiūrio tyrime nustatyta, kad 82 proc. socialinių tinklų vartotojų pastebi nuomonės lyderių profiliuose skelbiamą reklaminio pobūdžio informaciją ir 70 proc. lyderių sekėjų ja pasitiki.
„Apklaustieji įsitikinę, kad reklama jų neveikia, nors tyrimas atskleidžia, kad jie vis tiek įsigyja tam tikrus produktus ar paslaugas pasinaudoję lyderių rekomendacija ir taip iš esmės keičia savo pirkimo įpročius“, - atliktą tyrimą komentuoja Monika Užgalytė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų studijų programos absolventė.
Agentūrų atlikti tyrimai taip pat patvirtina nuomonės lyderių daromos reklamos efektyvumą, kurio dažnas net nenutuokia. Vartotojų ieško nuomonės lyderių komentarų apie produktus, kuriuos norėtų įsigyti, ir net 40 proc. apklaustųjų teigė, jog nusipirko produktą paklausę įtakingo asmens patarimų.
Tendenciją patvirtina ir rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ atliktos apklausos rezultatai, kurie parodė, kad iš joje dalyvavusių 26 000 interneto vartotojų, 78 proc. naudojasi internete rastomis rekomendacijomis apie prekes ir paslaugas. 61 proc. Prekę įsigijusių ar paslaugą išbandžiusių draugų bei artimųjų, kitaip „iš lūpų į lūpas“ rekomendacijos, yra laikomos viena efektyviausių reklamos priemonių.
„Plintant inovacijoms internetas vis sparčiau keičia tradicinius marketingo sprendimus. Vienas iš pavyzdžių - elektroninės „iš lūpų į lūpas“ komunikacijos atsiradimas. Tai yra interaktyvus ir nekomercinis tekstinis bendravimas tarp vartotojų, kuris kitaip nei gyvas informacijos perdavimas sklinda greičiau, plačiau, tai daro skirtingais būdais bei turi didesnį poveikį vartotojų informacijos paieškai ir sprendimams pirkti“, - pastebi tyrimą atlikusi M. Užgalytė.
Anot jos, socialiniai tinklai - geriausia vieta pasireikšti nuomonės lyderiams: „Nuomonės lyderių tikslas - dalintis informacija apie tam tikrą reiškinį, prekę ar paslaugą, taip siekiant daryti įtaką vartotojo pasirinkimams ir net padidinti tam tikrų produktų perkamumo rodiklius. Priemonės gali būti įvairios - buitiniu stiliumi parašyta žinutė socialiniame tinkle, publicistinis straipsnis ar net vizualine medžiaga papildytas komentaras.
Sekėjai vienokius ar kitokius nuomonės lyderius renkasi sekti dėl įvairiausių priežasčių. VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto absolventės tyrimas atskleidė, kad daugelis, rinkdamasis sekamas įžymybes, labiausiai vertina asmenybės išskirtinumą (24 proc.), humoro jausmą (18 proc.), kompetencijas savo veiklos srityje (16 proc.) bei tinkamų vertybių ir idėjų propagavimą (15 proc.).
Analizuojant nuomonės lyderių komunikacijos aktualumą vartotojui, nustatyta, kad labiausiai sekėjams aktualus turinys yra naujienos. Bene svarbiausias nuomonės lyderio bruožas siekiant vartotojų pasitikėjimo - jų panašumas į mus pačius.
Todėl, anot M. Užgalytės, nuomonės lyderių komunikaciją bandoma pasitelkti taip, kad reklaminė žinutė sklistų iš reikiamo - patikimo - šaltinio, parenkant jį pagal produkto rūšį: „Reklamuojant prabangos prekes - aprangą ir aksesuarus, lankytinas vietas, įvairias grožio procedūras - dažniausiai pasirenkamos garsenybės, pramogų pasaulio atstovai, menininkai, nes žmonės yra linkę populiariosios kultūros atstovus tapatinti su brangių ir išskirtinių prekių vartojimu. Jeigu reklamuojamas produktas turi tam tikrų specifinių ar techninių savybių, jos reklamai efektyviai naudojami srities ekspertai ar įmonės vadovas, dėl geriausio produkto veikimo supratimo ir gebėjimo paaiškinti naudojimosi procesą.
Anot tyrimo autorės, kadangi reklama turi sukelti pasitikėjimą tiek žinutės šaltiniu, tiek ir pačiu produktu, savo demografiniais rodikliais nuomonės lyderis turi būti kuo panašesnis į galutinį produkto vartotoją, bendrauti familiariai, buitiškai ir sudaryti įspūdį, kad reklamuojamą produktą vartoja kasdien.
„Reklamos užsakovai siekia, kad tipinis produkto vartotojas su produktu būtų susijęs asmeniniame gyvenime ir savo reklaminėje komunikacijoje galėtų pabrėžti, jog yra išbandęs kitas produkto alternatyvas ir aiškiai žino reklamuojamo produkto pranašumus. Tokiu būdu galutiniam vartotojui siekiama sukelti didesnį pasitikėjimą ir pabrėžti reklamuojamo prekės ženklo ar produkto kokybę“, - atkreipia dėmesį M. Užgalytė.
tags: #vgtu #tyrimas #socialiniai #tinklai