Lenkijos socialinių paslaugų sistema: struktūra, finansavimas ir integracija

Lenkijos socialinių paslaugų sistema yra nuolat tobulinama, atsižvelgiant į laikmečio diktuojamus pokyčius.

Ši sistema apima įvairias sritis, pradedant ūkininkų socialiniu draudimu ir baigiant paslaugomis asmenims su negalia.

Ūkininkų socialinis draudimas Lenkijoje

Lenkijos ūkininkų socialinio draudimo kasos (KRUS) sistema sukurta remiantis Prancūzijos ir Vokietijos patirtimi. KRUS aptarnauja apie 4 milijonus asmenų arba apie 8 proc. visų šalies gyventojų. KRUS veikla susideda iš dviejų pagrindinių elementų - draudžia socialiniu ir sveikatos draudimu bei išmoka įvairias draudimo išmokas.

Socialiniu draudimu yra apdrausta apie 1 mln. 600 tūkst. asmenų, išmokos mokamos beveik 1,5 mln. gyventojų. Kiekvienas, turintis 1 ha ir didesnį ūkį, bet nepadraustas pagal darbo santykius, privalo draustis socialiniu draudimu ir mokėti įmokas. Turintieji mažiau kaip 1 ha žemės gali apsidrausti savanoriškai, tačiau jiems draudimasis nėra privalomas.

Didžioji dalis tų įmokų, kurias ūkininkai moka KRUS‘ui, tenka pensijų ir neįgalumo pensijų fondui. Papildomas mokestis renkamas nelaimingų atsitikimų, ligų ir motinystės draudimui. Apsidraudusiems šiuo draudimu, išmokos mokamos tik iš KRUS sukauptų įmokų, kurios yra, palyginti, nedidelės. Pvz., nedarbingumo lapelis ūkininkui išduodamas tik tuomet, kai jis serga daugiau kaip 30 dienų, o išmoka siekia tik 10 zlotų per dieną. Tuo tarpu didžiąją pensijų ir neįgalumo pensijų dalį - 80 proc. - finansuoja valstybė.

Taip pat skaitykite: Pamokos iš Lenkijos socialinio modelio

KRUS taip pat nustato ūkininkų darbingumo lygį, rūpinasi nelaimingų atsitikimų ir ligų prevencija, teikia ūkininkams nemokamas reabilitacijos paslaugas. Iš šalies biudžeto yra finansuojamos ir reabilitacijos bei įvairios nelaimingų atsitikimų, ligų prevencijos priemonės, taip pat reabilitacijos, sveikatingumo paslaugos, kuriomis per metus pasinaudoja apie 15 tūkst. asmenų. KRUS taip pat naudojasi Pasaulio banko bei ES fondų lėšomis.

Ūkių pajamingumo skaičiavimas

Lenkijoje ūkių pajamingumas skaičiuojamas pagal ūkio dydį ir dirvos kokybę perskaičiuotais hektarais. Žemės kokybė vertinama 6 pakopomis (klasėmis). Pvz., 1 ha trečios klasės žemės prilygsta 1 perskaičiuotam ha, tuo tarpu 1 ha pirmos ar antros klasės žemės prilygs 1,5 perskaičiuotam ha. Ūkininkas, valdantis 30 ha geros žemės, turės 50 perskaičiuotų ha.

Ūkiai grupuojami į kelias grupes: didesni kaip 50 perskaičiuotų hektarų; 100; 150 ir 300 ha. Lenkijos Seimo priimti naujausi KRUS sistemos įstatymo pakeitimai susiję su socialinio draudimo įmokų didinimu ūkininkams, valdantiems didesnius ūkius.

Ūkininkai, valdantys iki 50 perskaičiuotų hektarų, moka mažiausiai - 290 zlotų per ketvirtį. Iš jų 200 zlotų (tai sudaro 10 proc. nuo bazinės pensijos) tenka pensijų ir neįgalumo pensijų fondui. Papildomas mokestis renkamas nelaimingų atsitikimų, ligų ir motinystės draudimui. Mažiausias šios rūšies draudimui skirtas mokestis - 90 zlotų per ketvirtį. Kita grupė ūkininkų, kurie valdo daugiau kaip 50 perskaičiuotų ha, moka pagrindinius 10 proc. bazinės pensijos (200 zl) ir dar papildomai 24 proc. nuo bazinės pensijos. Per ketvirtį šie ūkininkai sumoka 690 zlotų. Turintieji daugiau kaip 150 perskaičiuotų ha, moka 10 proc. nuo bazinės pensijos ir dar papildomai 36 proc., iš viso 933 zlotus. Turintieji daugiau kaip 300 perskaičiuotų ha per ketvirtį moka 1 176 zlotus (10 plius 48 proc.).

„Tokie iš pirmo žvilgsnio sudėtingi skaičiavimai pasirinkti siekiant laikytis visuomeninio teisingumo. Taigi didžiausi Lenkijos žemvaldžiai moka panašų mokestį, kaip ir kitų ūkio šakų verslininkai. Bendra jų įmoka prilygsta 80 proc. nuo tos įmokos, kurią sumoka dirbantieji pagal darbo sutartis“, - paaiškino KRUS prezidentas H.Smolarz.

Taip pat skaitykite: Lenkijos socialinės apsaugos sistema

Mokesčių sistema Lenkijoje

Didelę dalį valstybės biudžeto sudaro ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos. Lemiamos įtakos valstybės biudžeto pajamoms turi pajamos, gaunamos iš mokesčių, ypač iš PVM, GPM, pelno mokesčio ir akcizo.

Šiuo metu pagrindiniai mokesčiai Lenkijoje yra 4: pridėtinės vertės mokestis (PVM), akcizai, gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir įmonių pelno mokestis.

Pagal 2015 m. duomenis, daugiausia pajamų Lenkijoje surenkama iš PVM mokesčio. Antroje vietoje yra akcizai.

Pridėtinės vertės mokestis (PVM)

Lenkijoje PVM pakeitė apyvartos mokestį ir įsigaliojo 1993 metais. Šio mokesčio standartinis tarifas yra 23 procentai. Jis taikomas mokesčių mokėtojams, kurie parduoda, importuoja ar eksportuoja apmokestinamas prekes ar paslaugas.

Verslo savininkai, kurių metinė apyvarta neviršija 80 000 zlotų (17 649 EUR) per metus, atleidžiami nuo šio mokesčio. Taip pat taikytini 8 ir 5 proc. lengvatiniai mokesčio tarifai:

Taip pat skaitykite: Lietuvos prorusiški veikėjai

• 8 proc. tarifas - specifinėms prekėms ir paslaugoms, pvz., prekėms, susijusioms su sveikatos apsauga, bakalėja, viešbučių paslaugos, liaudies meistrų dirbiniai, statyba,
• 5 proc. tarifas taikomas žemės ūkio produkcijai: duonai, grūdų produktams (miltams, kruopoms, makaronams), pieno produktams, mėsai, knygoms.

Nulinis tarifas taikomas daugiausia eksporto ES paslaugoms.

PVM mokestis įvedamas kiekvienoje gamybos ir prekybos pakopoje, kol pasiekia galutinį vartotoją, t. y. mokestis perkeliamas galutiniam vartotojui, kuris pirkdamas prekes ar paslaugas šį mokestį sumoka ir tampa tikras PVM mokėtojas.

Traukos priežastis - PVM lengvata maisto produktams. Viena pagrindinių Lenkijos traukos priežasčių yra ten taikoma PVM lengvata maisto produktams, ypač - 5 proc. tarifas mėsai, pienui ir neperdirbtiems maisto produktams. Kitiems produktams taikomas 8 proc. PVM tarifas (įprastas PVM tarifas siekia 23 proc.).

Atliktos apklausos duomenimis, apsipirkti į Lenkiją reguliariai važiuoja 12 proc. Lietuvos gyventojų. Atvykę iš toliau, lenkų prekeiviams žmonės sumoka iki 300 EUR. Tad viename Lenkijos prekybos centre lietuviai per dieną palieka ir iki 150 000 EUR.

Gyventojų pajamų mokestis (GPM)

Gyventojų pajamų mokestis Lenkijoje mokamas nuo visų gautų pajamų. Jis sudaro 18 proc. ir 32 proc. ir moka asmenys, gyvenantys ir dirbantys šalyje. Taip pat jį turi mokėti ir ne Lenkijos piliečiai, tačiau joje dirbantys ir gaunantys pajamų ilgiau kaip 183 d. (daugiau kaip 6 mėn.) iš eilės per mokestinius metus.

GPM nuo gaunamų pajamų taikomi progresiniai mokesčiai, t. y. pajamoms apmokestinti taikomas daugiau nei vienas pajamų mokesčio tarifas. Pajamoms didėjant, didėja ir mokesčio tarifas. Mokesčius nuo darbo užmokesčio turi išskaičiuoti ir sumokėti darbdavys.

Įmonių pelno mokestis

Pelno mokestį privalo mokėti visi juridiniai asmenys, užregistruoti Lenkijoje, ir užsienio juridiniai asmenys, kurių pajamos uždirbtos Lenkijoje. Pelno mokesčio tarifas - 19 procentų.

Socialinio draudimo mokestis

Nuo uždirbtų pajamų mokamos socialinės įmokos. Jas moka ir darbuotojas, ir darbdavys (už dirbantįjį). Įmoka padalinta į keturias dalis: pensijos kaupimas; negalios atveju; ligos atveju ir nelaimingų atsitikimų darbe atveju.

Į pensijos kaupimo fondą ir darbdavys, ir darbuotojas moka vienodą įmoką - 9,76 proc. nuo atlyginimo.

Draudimas, kurį neįgalumo atveju moka darbuotojas, sudaro 1,5 proc., o mokamas darbdavio - 4,5 proc. atlyginimo dydžio.

Atlikus mokesčių sistemos analizę, galima daryti išvadą, kad Lenkijos, kaip ir Lietuvos, mokesčių teisėje vyrauja plečiamasis mokesčių aiškinimas, t. y. į mokesčius žiūrima kaip į bet kokius fiskalinius instrumentus, padedančius surinkti valstybės pajamas.

Lenkijoje fiskalinius mokesčius gali nustatyti ir centrinė, ir vietinė valdžia.

Ūkininkų socialinis draudimas

Lenkijos ūkio struktūroje labai svarbus vaidmuo tenka žemės ūkiui, o šios šalies ūkininkai ir jų šeimų nariai turi teisę į visas socialines garantijas. Šalyje veikia Lenkijos žemės ūkio socialinio draudimo fondas (LŽŪSDF) - tai savarankiška, speciali organizacija, kurios tikslas - surinkti įmokas, išmokėti išmokas, vykdyti ūkininkų ir jų šeimos narių sveikatos reabilitaciją ir prevenciją.

Ūkininkų valstybinis socialinis draudimo fondas susideda iš dviejų rūšių fondų: pensijų ir kitų socialinio draudimo rūšių (nelaimingų atsitikimų, ligos ir vaikų priežiūros) fondo. Pensijų fondas finansuojamas iš surenkamų įmokų ir valstybės biudžeto, kitų socialinio draudimo rūšių fondas - tik iš surenkamų įmokų. Apdraustieji ūkininkai kas mėnesį moka nustatyto dydžio socialinio draudimo įmokas, kurios priklauso nuo ūkio dydžio, nustatomo pagal perskaičiuotus hektarus.

Lenkijos socialinio draudimo sistemoje didelis dėmesys skiriamas ūkininkų ir jų šeimos narių gydomajai reabilitacijai, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų prevencijai, vaikų poilsiui. LŽŪSDF turi 7 reabilitacijos centrus, aprūpintus modernia medicinos technika. Nemokamu gydymu reabilitacijos centre gali naudotis ūkininkas ar jo šeimos narys, tačiau pensininkams tokios paslaugos neteikiamos.

Socialinių paslaugų modelis asmenims su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia

2025 m. kovo mėnesį Lietuvos delegacija lankėsi Lenkijos Gižycko mieste, siekdama susipažinti su Lenkijoje įgyvendinamu socialinių paslaugų, skirtų asmenų su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia, modeliu.

Delegacija apsilankė Profesinės veiklos centre, kuriame dirba ir mokosi asmenys su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia. Ypatingas dėmesys čia skiriamas skalbimo paslaugų teikimui viešosioms miesto įstaigoms ir gyventojams. Siuvimo ceche siuvama patalynė, reklaminiai krepšiai, karnavaliniai kostiumai, įvairūs reklaminiai gaminiai, naudojamos profesionalios siuvimo mašinos. Medžio gaminių cechas užsiima baldų (spintų, lovų, stalų, komodų) gamyba, jų restauravimu bei apmušalų atnaujinimu. Taip pat gaminami sodo aksesuarai: gėlių vazonai, tvoros, pavėsinės, sodo baldai, stulpai ir skersiniai. Rankdarbių studijoje kuriami unikalūs meniniai gaminiai iš keramikos. Įstaigos vadovas pasidžiaugė, kad per 20 veiklos metų įdarbinta beveik 500 centro dalyvių.

Bendruomenės savipagalbos centre asmenys, turintys vidutinę ir sunkią negalią, gauna įvairiapusę socialinę pagalbą, dienos užimtumo paslaugas bei galimybę bendrauti ir įsitraukti į bendruomenės gyvenimą. Šioje įstaigoje pristatyta krizinės pagalbos sistema: jei šeimoje ištinka krizė ar susirgus artimiesiems, centre yra galimybė laikinai apsistoti specialiai įrengtuose kambariuose.

Popietę delegacija praleido Specialiojo ugdymo ir globos centre - tai įstaiga, skirta vaikams ir jaunimui iki 24 metų, turintiems autizmo spektro sutrikimų bei intelekto sutrikimų. Centre veikia vaikų darželis, pradinė ir profesinė mokykla, kurios Lietuvos kontekste atitiktų kompleksinių paslaugų centro koncepciją. Čia taip pat vykdoma ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymo ir pagalbos programa, padedanti pasiruošti mokyklai ir tolesniam gyvenimui.

Lietuvoje jau nuo 2018 m. pradėtos vystyti apsaugoto būsto (toliau - AB) paslaugos, šiuo metu darbai yra tęsiami ir vykdoma plėtra. Skirtingai nei Lietuvoje, Lenkijoje (ar bent Gižycko mieste), AB paslauga yra naujovė, šiuo metu tokie būstai tik pradedami steigti. Kolegos iš Lenkijos mini, kad tokia paslauga labai pasiteisino.

Nors idėja tarptautiniam susitikimui kilo dėl siekio vykdyti kokybiškesnes ir platesnio mąsto skalbimo paslaugas socialinėse dirbtuvėse, komandiruotės išvykoje Lietuvos delegacija pasisėmė žinių platesniame spektre.

Vizitas suteikė galimybę ne tik susipažinti su Lenkijos patirtimi teikiant socialines paslaugas įvairių tipų įstaigose, bet ir įkvėpė naujoms iniciatyvoms bei bendradarbiavimui.

Mokesčio pavadinimas	Tarifas	Paaiškinimas
PVM (Pridėtinės vertės mokestis)	23% (standartinis), 8%, 5%, 0% (eksportui)	Taikomas prekių ir paslaugų pardavimui, importui ir eksportui.
GPM (Gyventojų pajamų mokestis)	18%, 32%	Mokamas nuo visų gautų pajamų.
Pelno mokestis	19%	Mokamas juridinių asmenų nuo pelno.
Socialinio draudimo įmokos	Įvairūs tarifai (pensija, negalia, liga, nelaimingi atsitikimai)	Moka darbuotojas ir darbdavys.

tags: #lenkija #socialines #paslaugos